Koptų kalba parašytas gnostikų tekstų rinkinys prieš daugiau nei 1400 metų buvo palaidotas Egipte. Ten jis po žeme praleido daugybę amžių, kol 1945 m. archeologai atkasė 13 knygų, kuriose buvo 52 tekstai. Šis atradimas yra vadinamas Nag Hammadi biblioteka.
Mokslininkai jau kurį laiką studijuoja šiuos dokumentus, tačiau tik neseniai du tyrėjai iš Teksaso universiteto Austine sugebėjo aptikti mokslininkų prieš tai nepastebėtą pasakojimą. Oksfordo universiteto archyvuose jie rado vieną iš nedaugelio žinomų „Pirmosios Jokūbo apokalipsės“ kopijų, kuri nebuvo įtraukta į vėlesnį vertimą į koptų kalbą.
„Neužtenka tik pasakyti, kad mes apsidžiaugėme, supratę, ką radome, – sakė Geoffrey‘us Smithas, religijos studijų docentas. – Mes niekada neįtarėme, kad graikiški „Pirmosios Jokūbo apokalipsės“ fragmentai išliko dar iš antikos. Bet jie visada buvo čia, prieš pat mūsų nosis.“
„Tekstas papildo Biblijoje aprašytą Jėzaus gyvenimą ir tarnystę, supažindindamas mus su pokalbiais, tariamai vykusiais tarp Jėzaus ir jo brolio Jokūbo. Tai slapti mokymai, leidę Jokūbui tapti geru mokytoju po Jėzaus mirties“, – sakė G. Smithas.
Tyrėjai tiki, kad šį originalų rankraštį galimai naudoti mokytojas, mokydamas savo auklėtinius skaityti ir rašyti, nes raštas yra neįprastai tvarkingas, o žodžiai suskirstyti skiemenimis.
„Perrašinėtojas mažais taškeliais suskirstė didžiąją teksto dalį į skiemenis. Toks suskirstymas senoviniams rankraščiams yra nebūdingas, tačiau kartais galima tai pastebėti rankraščiuose, kurie buvo naudoti mokymo tikslams“, – pridūrė Brentas Landau, antroji mokslininkų dueto dalis.
Šis tekstas eretišku būtų laikomas jau nuo IV a., kai Aleksandrijos vyskupas Atanazas nustatė griežtas gaires, ką galima ir ko negalima įtraukti į Naująjį Testamentą: „Niekas negali jo papildyti, ir nieko negalima iš jo išbraukti.“
Todėl į tokį tekstą anuomet nebūtų žiūrima maloniai. Nepaisant to, tyrėjai pažymi, kad teksto perrašinėtojas su šiuo tekstu turėjo ypatingą ryšį.
