Straipsnyje aprašomi keturių apklausų, kuriose dalyvavo 4 622 ateistai ir tikintys visoje Amerikoje ir Švedijoje, rezultatai, tiriantys religinio įsitikinimo (ar jo nebuvimo) ir moralinių vertybių santykį.
„Pagrindinė šių tyrimų žinia yra ta, kad žmonės, kurie netiki Dievu, turi moralinį kompasą. Tiesą sakant, jie turi daug tų pačių religija tikinčiųjų moralinių rūpesčių, tokių kaip teisingumas ir pažeidžiamų asmenų apsauga nuo skriaudos“, – teigė tyrimo autorius Tomas Ståhl iš Ilinojaus universiteto Čikagoje.
Atrodo, kad visame pasaulyje vis dar yra paplitęs neigiamas požiūris į ateistus. 2019 metų „Pew“ apklausoje vidutiniškai 45 procentai žmonių iš 34 šalių teigia, kad tikėjimas Dievu yra būtinas, norint būti moraliam ir turėti gerų vertybių. Tik 60 proc. 2020 metų „Gallup“ apklausos dalyvių balsuotų už ateistą kandidatą į prezidentus, o 95 proc. – už kataliką, 93 proc. – už žydą ir 80 proc. – už evangeliką.
Atlikti tyrimai aiškinosi dalyvių pritarimą laisvei/priespaudai ir amoraliems polinkiams, taip pat penkiems moralinių pamatų teorijos pagrindams: rūpestis/skriauda, sąžiningumas/sukčiavimas, ištikimybė/išdavystė, autoritetas/perversmas ir šventumas/degradacija.
Pirmieji du dokumente aprašyti tyrimai naudojo „Amazon“ „Mechanical Turk“ platformą – svetainę, skirtą atsakymų rinkimui, apklausiant šimtus JAV gyventojų. Remiantis šiais duomenimis, religingumas nėra susijęs su amoraliais polinkiais ir pritarimu laisvei/priespaudai, taip pat individualizuojančiais moraliniais rūpestingumo ir sąžiningumo pagrindais. Tačiau nustatyta, kad ateistai mažiau pritaria privalomiems moraliniams pagrindams, pvz., pagarbai valdžiai, šventumui ir grupiniam lojalumui.
„Gali būti, kad neigiamas ateistų, kaip amoralių, stereotipas iš dalies atsiranda dėl to, kad jie yra mažiau linkę gerbti autoritetą, būti lojalūs kitiems ir šventumą laikyti kaip privalomą moralumo sudedamąją dalį. Ir jie labiau linkę priimti moralinius sprendimus dėl skriaudos pagal situaciją“, – sakė T. Ståhlas.
Kituose dviejuose tyrimuose buvo apklausti tūkstančiai žmonių visoje Amerikoje ir Švedijoje. Pasirodo, Amerika yra religingesnė šalis, o Švedija yra labiau pasaulietiška. Šių tyrimų duomenys parodė tą patį rezultatų modelį, kaip ir ankstesni du.
Šiuose tyrimuose taip pat buvo atsižvelgta į patikimumą didinančius rodiklius ir egzistencinės grėsmės suvokimą, tiriant, ar jie turėjo įtakos religinių įsitikinimų turėjimui. Patikimumą didinantys rodikliai įtraukia svarbius bendruomenės narius į tarnavimą religiniams įsitikinimams, kurie sužlugdytų asmeniškai, jei įsitikinimai būtų klaidingi. Duomenys parodė, kad mažesnis patikimumą didinančių rodiklių poveikis, mažesnis egzistencinės grėsmės suvokimas, taip pat analitiškesnis mąstymo stilius buvo susijęs su religinio įsitikinimo stoka.
Apskritai šie rezultatai patvirtina nuostatą, kad ateistų moralinis kompasas yra toks pat geras, kaip ir tikinčiųjų. Tačiau ateistai labiau vertina veiksmų moralę remdamiesi jų pasekmėmis, o religingi žmonės linkę pritarti moralinėms vertybėms, skatinančioms grupinį ryšį. Kaip T. Ståhlas rašo straipsnyje: „Ateizmas reiškia tik tai, kad nėra religinio tikėjimo, ir nieko nepasako apie tai, kokių teigiamų įsitikinimų netikintis žmogus turi“.
