PiS per rinkimus surinko 36,8 proc. balsų, rodo „Ipsos“ atliktos apklausos.
Anot jų, opozicinė Pilietinė koalicija (KO), vadovaujama Donaldo Tusko Piliečių platformos, gavo 31,6 proc. balsų.
Apklausų duomenimis, partija „Trečiasis kelias“ gavo 13 proc. balsų, „Naujoji kairė“ – 8,6 proc. balsų, o kraštutinių dešiniųjų „Konfederacija“ – 6,2 proc. balsų.
Tokie rezultatai rodytų, kad Pilietinė koalicija, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“ Lenkijos 460 vietų žemutiniuose rūmuose turės 248 atstovus, o „Teisė ir teisingumas“ – 212 atstovų.
Opozicijos lyderis D. Tuskas sekmadienį pareiškė, kad PiS valdymas baigėsi.
„Esu laimingiausias žmogus žemėje, – sakė buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. – Demokratija nugalėjo. Lenkija nugalėjo. Šis niūrus laikotarpis baigėsi, „Teisės ir teisingumo“ viešpatavimas baigėsi.“
Savo ruožtu PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigė, kad rezultatas neaiškus.
Balsai vis dar skaičiuojami, o valstybinė rinkimų komisija teigia, kad galutinius rezultatus tikisi suskaičiuoti iki antradienio ryto.
Opozicija tikėjosi savo šanso
Valdančioji PiS 38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje turi ištikimų rėmėjų, kurie vertina jos veiklą ginant katalikiškas tradicijas ir didinant socialines išmokas pensininkams bei šeimoms su vaikais.
Tačiau nuo ankstesnių rinkimų 2019 metais, kai partija surinko beveik 44 proc. balsų, parama partijai sumažėjo dėl didelės infliacijos, kaltinimų kronizmu ir nesutarimų su sąjungininkais Europoje.
Labiausiai tikėtina PiS, kuriai apklausos pastarosiomis savaitėmis žadėjo daugiau kaip 30 proc. balsų, koalicijos partnerė būtų kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, raginusi nutraukti didelio masto Lenkijos pagalbą Maskvos užpultai Ukrainai ir griežtai pasisakiusi prieš migrantus.
Tačiau tiek „Konfederacija“, tiek PiS viešai atmetė tokio aljanso galimybę, o kai kurie analitikai teigia, kad jis mažai tikėtinas dėl tvyrančios įtampos tarp abiejų partijų.
Liberalai tikėjosi, jog net jei D. Tusko Pilietinė koalicija (KO) užims antrąją vietą, ji turės pakankamai balsų, kad galėtų sudaryti vyriausybę su dviem mažesnėmis potencialiomis sąjungininkėmis.
Pokyčių laukimas ir ekonomika
Varšuvoje sekmadienį balsavęs informacinių technologijų specialistas Tomaszas Druzynskis sakė tikintis, kad pokyčiai įmanomi.
„Tikiu tuo ir manau, kad tai pirmoji galimybė per aštuonerius metus ką nors pakeisti. Ir tikiuosi, kad šis pokytis įvyks“, – sakė jis.
„Atėjo laikas pokyčiams“, – naujienų agentūrai AFP sakė 43 metų finansų srityje dirbanti Ewa Bankowska, balsavusi Halinuve, miestelyje netoli Varšuvos.
„Esu susirūpinusi dėl ekonomikos. Norėčiau, kad vystytumėmės ir kad vyriausybė nustotų leisti pinigus, kurių neturi“, – sakė ji.
Tačiau 57 metų slaugytoja Dorota Zbig sakė, kad pastarieji keleri PiS valdymo metai „buvo labai geri man ir mano šeimai, todėl tikiuosi, kad visi, įskaitant jaunimą, balsuos protingai“.
Janas Molakas, 80-metis valdančiosios partijos rėmėjas, dėkojo jai už, jo teigimu, teisingesnės ekonominės sistemos sukūrimą ir pastarųjų metų plėtros bumą.
„Padėtis vis gerėja“, – sakė jis, atidavęs balsą Varšuvoje.
Kiti įžvelgia ekonomines grėsmes, kylančias dėl PiS valdymo, ir mano, kad didelės socialinės išlaidos prisidėjo prie infliacijos augimo.
Santykiai su ES ir referendumas
PiS žadėjo tęsti prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, kuriomis, jos teigimu, siekiama išgyvendinti korupciją, tačiau ES mano, kad jos kenkia demokratijai.
Dėl šio ginčo buvo sustabdytas milijardų eurų ES finansavimas.
KO, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“ savo kampanijose žadėjo pataisyti teisinės valstybės padėtį ir ryšius su ES bei kitais sąjungininkais, jei joms pavyktų gauti valdžią.
D. Tuskas per savo paskutinį mitingą prieš rinkimų tylos dieną šalininkams Pruškuve sakė, kad PiS turi „slaptų planų“ išstoti iš ES, ir teigė, kad jie „veda šalį klaidingu keliu“.
„Tai svarbiausia diena mūsų demokratijos istorijoje nuo 1989 metų“, – sakė D. Tuskas mitinge.
„Mes taip pat balsuosime už tai, kad Lenkija liktų Europos Sąjungoje. Lenkija yra Europos širdis“, – pridūrė jis.
Tuo metu J. Kaczynskis penktadienį per paskutinį didelį partijos mitingą Sandomeže sakė: „Perdavėme ES dalį savo galių, bet dabar to užtenka, daugiau nieko. Esame ES ir norime joje likti, bet suverenių šalių ES.“
PiS tą pačią dieną rengė referendumą su klausimais apie migrantus, įskaitant ES migracijos reformą, pensinį amžių ir ekonomiką.
Opozicija paragino žmones boikotuoti plebiscitą. Balsavusiųjų rinkėjų apklausos rodo, kad referendumas neįvyko dėl 50 proc. nesiekusio aktyvumo.
Penktadienį Užsienio reikalų ministerija atleido savo atstovą spaudai, kai šis pareiškė, kad ne visi užsienyje atiduoti balsai gali būti suskaičiuoti iki galutinio termino, todėl jie bus pripažinti negaliojančiais. Ministerija teigė, kad jis buvo atleistas už „melagingos informacijos skleidimą“.
„Gali būti per vėlu“
Daugelį rinkėjų Lenkijoje erzina susiskaldymas, karštas kampanijos tonas ir poliarizuota politinė scena.
„Noriu geresnės Lenkijos nei ta, kurią turime dabar. Noriu, kad mano vaikai gyventų laisvoje, demokratiškoje ir besišypsančioje šalyje“, – sakė Beata Myszkiewicz, individualia veikla besiverčianti 53 metų moteris.
„Nenoriu, kad žmonės žviegtų vieni kitiems, nes jų politinės nuomonės skiriasi. Manau, kad šie rinkimai yra patys svarbiausi ir visi turėtų eiti balsuoti“, – sakė ji.
Ukraina ir ją palaikančios Vakarų šalys taip pat atsargiai stebėjo, ar Lenkija nepaseks Slovakijos pavyzdžiu, kuri praėjusį mėnesį išrinko vyriausybę, žadančią daug skeptiškiau vertinti pagalbos siuntimą Kyjivui.
Lenkija tapo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų ES ir NATO bei priėmė milijoną ukrainiečių pabėgėlių, tačiau daugelis lenkų jaučia vis didesnį nuovargį.
Vyriausybė taip pat susiginčijo su Ukraina dėl grūdų importo draudimo, kuriuo, anot valdžios, siekiama apsaugoti Lenkijos ūkininkus.
Analitinio centro „Globsec“ ekspertas Marcinas Zaborowskis teigė, kad valdančioji partija, siekdama gauti nacionalistų balsų, užėmė šaltesnę poziciją Ukrainos atžvilgiu.
„Po rinkimų gali būti per vėlu grįžti atgal, nes žala jau bus padaryta“, – sakė jis.
