Apklausoje, kuri buvo surengta prieš artėjantį 75-ąjį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone, buvo įtraukta 14 Europos valstybių ir Ukraina.
Nors 58 proc. ukrainiečių tiki, jog gali nugalėti Rusiją mūšio lauke, europiečiai linkę manyti, kad karas baigsis tik derybų keliu. Tokio požiūrio laikomasi Britanijoje, Lenkijoje ir Švedijoje, kurios yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų.
ES dauguma gyventojų nepritaria karių siuntimui į Ukrainą jai ginantis nuo Rusijos agresijos. Šiuo klausimu kiekvienoje valstybėje nepritarimas svyruoja nuo 54 proc. Švedijoje iki 90 proc. Bulgarijoje.
Vis dėlto visoje Europoje aktyviai pritariama tam, kad Ukrainai būtų tiekiama dar daugiau ginkluotės. Tam labiausiai pritariama Estijoje, kur 74 proc. respondentų tai laiko gera idėja. Švedijoje ir Lenkijoje už tai pasisako 66 proc. apklaustųjų.
Tik pietinėse Europos valstybėse, tokiose kaip Bulgarija (63 proc.), Graikija (54 proc.) ir Italija (53 proc.), yra daugiau žmonių manančių, kad ginklų siuntimas yra bloga idėja.
Europos valstybių gretose stebimas susiskaldymas dėl to ar reikėtų dindinti išlaidas krašto gynybai, kai vyksta karas Ukrainoje. Didelė dalis visuomenės Lenkijoje (53 proc.), Estijoje (45 proc.), Švedijoje (41 proc.) ir Vokietijoje (40 proc.) pritaria tam, kad būtų didinamos išlaidos krašto apsaugai.
Tačiau nepaisant karo Ukrainoje, nemažai europiečių ir toliau nėra linkę pritarti didesnėms išlaidoms gynybai. Absoliuti dauguma tokios nuomonės laikosi Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje.
Ukrainos ir Rusijos karui tęsiantis jau trečius metus, didelė dalis europiečių tiki, kad karas baigsis kompromisu ir derybomis. Iš apklaustų europiečių estai (38 proc.) labiausiai tiki Ukrainos pergale.
„Stebina tai, kad viešoji nuomonė apie Ukrainą yra nepaprastai stabili. Nors konfliktas nėra įšalęs, visuomenės požiūris daugeliu atžvilgių išlieka panašus“, – teigė ECFR parengto tyrimo bendraautoris Ivanas Krastevas.
„Visuomenės parama amunicijos tiekimui Ukrainai išlieka visoje Europoje, tačiau dauguma europiečių nepritaria Vakarų karių siuntimui į Ukrainą“, – nurodė jis.
„Mūsų nauja apklausa rodo, kad vienas iš svarbiausių iššūkių Vakarų lyderiams bus suderinti prieštaringas europiečių ir ukrainiečių pozicijas dėl to, kaip baigsis karas. Nors abi grupės pripažįsta, kad reikia tęsti karinį aprūpinimą ir padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją, tačiau labai skiriasi nuomonės dėl to, kas yra pergalė ir koks iš tikrųjų yra Europos paramos tikslas“, – teigė Markas Leonardas, vienas iš bendraautorių.
Ukrainiečiai rodo didelį pasitikėjimą savo tarptautiniais partneriais ir 72 proc. respondentų mano, kad ES yra patikima sąjungininkė. Lietuvą patikima sąjungininke regi 77 proc. ukrainiečių.
Išsiskiria europiečių nuomonės dėl galimos Ukrainos narystės ES. Teigiamai jos narystės perspektyvas vertina Portugalija (59 proc.), Estija (58 proc.), Švedija (53 proc.), Ispanija (51 proc.) ir Lenkija (48 proc.).
Tuo metu nemažai skeptikų yra Vokietijoje (54 proc. tam nepritaria), Bulgarijoje (50 proc.), Čekijoje (48 proc.) ir Prancūzijoje (40 proc.). Beveik du trečdaliai ukrainiečių (64 proc.) mano, kad jų šalies ateičiai narystė ES yra tokia pat svarbi kaip ir narystė NATO.
Ukrainoje toliau išlieka aukštas pasitikėjimas šalies prezidentu ir kariuomene: 65 proc. teigia, jog labai pasitiki arba gana pasitiki Volodymyru Zelenskiu, o 79 proc. nurodo, kad išlaiko didelį pasitikėjimą ginkluotosiomis pajėgomis.
Apklausa apie europiečių požiūrį į Ukrainą atlikta bendrovių „Datapraxis“, „YouGov“, „Alpha Research“, „Norstat“ ir „Rating Group“ telefonu ir internetu gegužės mėnesį, penkiolikoje valstybių. Iš viso buvo apklausti 19 566 respondentai.
