Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija patvirtinus naują skubų ginklų pardavimą Izraeliui.
Izraelis teigia esąs pasiryžęs tęsti precedento neturintį oro ir sausumos puolimą, kol nesunaikins „Hamas“. Kai kurių nuomone, tai nepasiekiamas tikslas, nes ši kovotojų grupuotė giliai įsišaknijusi palestiniečių visuomenėje. Jungtinės Valstijos užstoja Izraelį diplomatiškai ir toliau tiekia ginklus.
Izraelis tvirtina, kad karo pabaiga reikštų „Hamas“ pergalę, tokio požiūrio laikosi ir J. Bideno administracija, tuo pačiu ragindama Izraelį dėti daugiau pastangų, kad nenukentėtų palestiniečiai civiliai.
Karas, įžiebtas mirtinų spalio 7-osios „Hamas“ atakų pietiniame Izraelyje, privertė persikelti maždaug 85 proc. iš 2,3 mln. Gazos Ruožo gyventojų, žmonių srautus išsiuntęs ieškoti prieglobsčio Izraelio saugiomis paskelbtose teritorijose, kurios kariuomenės vis viena buvo bombarduojamos. Palestiniečius dėl to apėmė bauginantis jausmas, kad mažyčiame anklave niekur nėra saugu.
Nuseirato ir Bureidžo pabėgėlių stovyklų, pastarojo meto karštų kovos taškų, gyventojai pranešė apie Izraelio antskrydžius naktį ir išaušus šeštadieniui.
Nuseirate gyvenantis Mustafa Abu Wawee teigė, kad smūgis kliudė jo giminaičių namus, pražudydamas du žmones.
„(Izraelio) okupacija daro viską, kad priverstų žmones trauktis, – sakė jis telefonu, tuo metu griuvėsiuose ieškodamas keturių dingusių žmonių. – Jie nori palaužti mūsų dvasią ir valią, bet jiems nepavyks. Mes pasiryžę čia likti.“
Antras smūgis vėlyvą penktadienį Nuseirate buvo nukreiptas į „Al-Quds TV“, su „Islamo džihado“ grupuote, kurios kovotojai irgi dalyvavo spalio 7-osios atakose, siejamo televizijos kanalo žurnalisto namus. Televizijos kanalas pranešė, kad žurnalistas Jaberas Abu Hadrosas (Džaberas Abu Hadrosas) ir šeši jo šeimos nariai žuvo.
Bureidžo gyventojas Rami Abu Mosabas teigė, kad stovykloje per naktį aidėjo šūviai, kuriuos šeštadienį sekė smarkūs oro smūgiai.
Izraelio pajėgoms stumiantis gilyn į Kan Junį ir centrinio Gazos Ruožo stovyklas, dešimtys tūkstančių palestiniečių pastarosiomis dienomis plūstelėjo į ir taip perpildytą Rafacho miestą, esantį piečiausiame Gazos Ruožo gale.
Dronų nufilmuotoje medžiagoje matyti didžiulė stovykla iš tūkstančių palapinių ir laikinų pašiūrių, suręstų anksčiau tuščiame plote Rafacho vakariniame pakraštyje, šalia Jungtinių Tautų sandėlių. Žmonės į Rafachą atvyko sunkvežimiais, vežimais ir pėsčiomis. Tie, kurie nerado vietos jau perpildytose prieglaudose, pasistatė palapines pakelėse, padengtose purvu nuo žiemos liūčių.
Daugiau JAV ginklų
JAV Valstybės departamentas penktadienį pranešė, kad valstybės sekretorius Antony Blinkenas pranešė Kongresui, jog pritarė 147,5 mln. dolerių (133,6 mln. eurų) vertės karinės įrangos pardavimui.
Tai jau antras kartas šį mėnesį, kai J. Bideno administracija apeina Kongresą ir patvirtina skubų ginklų pardavimą Izraeliui.
Valstybės departamentas kaip patvirtinimo priežastį nurodė „neatidėliotinus Izraelio gynybinius poreikius“ ir teigė, kad „JAV nacionaliniams interesams gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad Izraelis galėtų apsiginti nuo jam kylančių grėsmių“.
Tokie sprendimai apeinant Kongreso reikalavimą peržiūrėti užsienio karinius pardavimus priimami retai. Vis dėlto naujausias sprendimas nėra precedento neturintis atvejis, tokie žingsniai žengiami, kai administracijos mano, kad reikia skubiai pristatyti ginklus nelaukiant įstatymų leidėjų pritarimo.
Gruodžio 9 dieną A. Blinkenas priėmė panašų sprendimą patvirtinti beveik 14 tūkst. tankų šaudmenų, kurių vertė viršija 106 mln. dolerių (96 mln. eurų), pardavimą Izraeliui.
Tuo metu JAV prezidento J. Bideno prašymas skirti beveik 106 mlrd. dolerių (96 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, Izraeliui ir kitoms nacionalinio saugumo reikmėms vis dar įstrigęs Kongrese, įsivėlusiame į debatus dėl Jungtinių Valstijų imigracijos politikos ir sienų saugumo.
Kai kurie demokratų įstatymų leidėjai kalbėjo apie tai, kad siūloma 14,3 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. eurų) parama Izraeliui priklausys nuo konkrečių šios šalies ministro pirmininko Benjamino Netanjahu vyriausybės žingsnių mažinant civilių aukų skaičių Gazos Ruože per karą su „Hamas“.
Plintančios ligos ir badas
Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba rezoliucija paragino netrukdomai ir dideliu mastu tiekti pagalbą į apgultą Gazos Ruožą, sąlygos tik pablogėjo, perspėjo JT agentūros.
Pagalbos pareigūnai teigė, kad į Gazos Ruožą patenkančių pagalbos priemonių vis dar labai trūksta. Pasak jų, prekių paskirstymą apsunkina ilgas laukimas dviejuose sienos perėjimo punktuose, besitęsiantys mūšiai, Izraelio antskrydžiai, nuolatiniai interneto ir telefono ryšio paslaugų trikdžiai ir teisėtvarkos sutrikimas, dėl kurio sunku užtikrinti pagalbos konvojų saugumą.
Beveik visi gyventojai yra visiškai priklausomi nuo išorės humanitarinės pagalbos, sakė JT agentūros palestiniečių pabėgėliams remti (UNRWA) vadovas Philippe'as Lazzarini. Ketvirtadalis gyventojų badauja, nes į šalį įvažiuoja per mažai sunkvežimių su maistu, vaistais, degalais ir kitomis prekėmis – kartais mažiau nei 100 sunkvežimių per dieną, rodo kasdieniai JT pranešimai.
JT stebėtojai teigė, kad Izraelio valdomos Kerem Šalomo sienos perėjos veikla šią savaitę buvo sustabdyta keturioms dienoms dėl saugumo incidentų, pavyzdžiui, dėl drono smūgio ir dėl to, kad desperatiškai nusiteikę Gazos gyventojai pasisavino pagalbą.
Pasak jų, penktadienį perėja vėl buvo atidaryta, o per Kerem Šalomo ir Rafacho perėją Egipto pasienyje į Gazą įvažiavo 81 pagalbos sunkvežimis. Tai tik nedidelė dalis prieš karą buvusio įprasto srauto – 500 sunkvežimių per dieną.
Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėjo, kad vis sparčiau plinta ligos, ypač pietinėje Gazos Ruožo dalyje, kur gelbėdamiesi susispietė šimtai tūkstančių žmonių. Agentūra pranešė, kad padaugėjo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, viduriavimo, utėlių, niežų, vėjaraupių, odos bėrimų ir meningito atvejų.
Augantis aukų skaičius
Pasak „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per karą jau žuvo daugiau kaip 21,5 tūkst. palestiniečių, dauguma jų – moterys ir vaikai. Jos pateikiamuose duomenyse neskiriami civiliai gyventojai ir kovotojai. Izraelis laiko „Hamas“ atsakingu už civilių mirtis ir sužeidimus, sakydamas, kad kovotojai įsitvirtino civilinėje infrastruktūroje.
Tuo metu Izraelio pareigūnai pažadėjo susigrąžinti daugiau kaip 100 įkaitų, kuriuos kovotojai vis dar laiko po spalio 7 dienos išpuolio pietų Izraelyje, sukėlusio karą. Per išpuolį žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.
Kariuomenė teigia, kad nuo antžeminio puolimo pradžios žuvo 168 jos kariai.
