Maskva buvo įsitikinusi, kad jos dujos yra nepakeičiamos, todėl be jų Europos pramonė per žiemą sustos. Kremlius tikėjo, kad kilęs socialinis ir politinis nestabilumas privers Europos Sąjungą atsisakyti paramos Ukrainai.
Dujų karas Europai išties kainavo – sąskaitos už dujas išaugo šimtais milijardų eurų. Kai kurios Europos pramonės šakos, pavyzdžiui, trąšų gamyba, patyrė sunkumų ir turėjo stabdyti savo veiklą, tačiau švelni žiema ir sumažėjusi Kinijos paklausa atkūrė pusiausvyrą pasaulinėje dujų rinkoje, o Europos ekonomika pasirodė esanti labai lanksti.
Kita vertus, buvo manoma, kad Rusija yra labai priklausoma nuo vakarietiškų technologijų, kad galėtų išlaikyti savo naftos ir dujų gavybą, bei nuo Vakarų rinkų bei vakarietiškų finansinių sistemų, kad užsitikrintų energijos išteklių eksportą. Buvo tikimasi, kad nuo jų atskirta Rusija patirs greitą ekonominį žlugimą, kuris apribos jos galimybes kariauti.
Po invazijos vykstant Vakarų pirkėjų boikotui ir Maskvai bandant palaikyti tiekimo grandines bei mokėjimus, Rusijos naftos gavyba nuo vasario iki balandžio sumažėjo 10 proc., bet vėliau atsigavo. Dabar, praėjus metams nuo karo pradžios, Rusijos naftos gavyba sugrįžo į prieškario lygį.
Europos embargas naftai ir naftos produktams bei viršutinės kainų ribos nustatymas padidino Rusijos operatorių sąnaudas, tačiau nepanašu, kad tai reikšmingai pakenkė Rusijos prekybai nafta. Rusijos naftos pramonei taikomi mokesčiai iki 2022 m. pabaigos gerokai sumažėjo: ne dėl to, kad jos naftos bendrovės uždirbtų mažiau pinigų, o dėl vyriausybės klaidų, kurios šiuo metu yra taisomos keičiant mokesčių sistemą.
Atrodo, kad abi pusės išnaudojo savo tiesioginius puolimo pajėgumus ir perėjo į alinimo karą, tikėdamosi, kad laikas bus jų pusėje. Rusija tikisi karštos vasaros ir šaltos žiemos, kurios metu išaugtų dujų poreikis ir padidėtų paklausa iš Kinijos. Rusija vis dar tiekia dujas į Europą ir Turkiją. Gali būti, kad yra svarstoma galimybė visiškai atsiskirti nuo Europos, tačiau tai turėtų didelę kainą. Taip Maskva prarastų ne tik paskutines likusias sąjungininkes, tokias kaip Serbija ir Vengrija, bet ir svarbų prekybos kanalą per Turkiją.
Suskystintos gamtinės dujos dar netapo energetinio karo dalimi. Rusija yra ketvirta pagal dydį suskystintų gamtinių dujų eksportuotoja, sudaranti 8 proc. pasaulinės pasiūlos. Tačiau didžioji dalis šalies suskystintų dujų iš dalies priklauso Kinijos ir Japonijos įmonėms, todėl Rusijai būtų sunku panaudoti jas savo geopolitiniams tikslams.
Maskva taip pat gali pati pabandyti pakartoti 1973 m. energetikos krizę, išimdama savo naftą iš rinkų. Tačiau iki šiol ji išlieka pragmatiška ir siekia išvengti kainų viršutinės ribos ir embargo.
Vakarų arsenalas yra ribotas, o dauguma jos turimų įrankių jau yra naudojami prieš Iraną ir Venesuelą. Europa ir toliau diversifikuos savo energijos išteklių portfelį, tačiau saulės ir vėjo energijos gigavatų neįmanoma išgauti per vieną naktį. O nauji ir reikšmingi suskystintų gamtinių dujų gamybos pajėgumai atsiras tik 2024 m. pabaigoje.
Atrodo, kad iki šiol kainų viršutinės ribos mechanizmai ir Rusijos žaliavinės naftos bei dyzelino reeksporto per trečiąsias šalis stebėjimas buvo gana švelnus. Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos siekė išlaikyti Rusijos produkciją rinkoje, todėl rinkos žaidėjams buvo siunčiama žinutė neperžengti reikalavimų ir nesudaryti per didelės trinties veikloje. Tačiau kilpa dabar gali pradėti veržtis: į sankcijų sąrašus buvo įtraukti kai kurie Rusijos pagalbininkai, o šešėlinių laivynų tanklaiviai – areštuoti.
Tiesa, viršutinės kainų ribos gali būti nuleistos, o tai sumažintų Kremliaus gaunamas pajamas. Tačiau tai sukurtų didžiulį vertės perdavimą į Indijos ir Kinijos ekonomiką bei tarpininkams, dalyvaujantiems Rusijos naftos prekyboje. Bent dalis turto, kurių Kremlius netektų, gali atsidurti jo draugų rankose. Tuo pačiu metu, Vakarų gamintojai gali susidurti su didesne konkurencija iš Azijos.
Tai naujas neregėto masto konfliktas. Kaip ir Pirmasis pasaulinis karas, jis gali pradėti naują erą, šį kartą ekonominio karo su naujomis strategijomis, naujais niokojančiais padariniais ir, galiausiai, nauja pasaulio santvarka energetikos srityje.
