Apie tai rašo amerikiečių politinis leidinys „The Hill“.
Su skilimu ateis daugiau laisvės
Januszas Bugajskis iš Jamestown‘o fondo pažymi, kad Rusija, tapusi „antrarūše valstybe“, kuriai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos ir iš jos atimta išteklių bazė Sibire, „turės labai ribotas galimybes pulti savo kaimynes“.
Jo nuomone, NATO rytinis flangas taps saugesnis. Tuo metu Ukraina, Gruzija ir Moldova susigrąžins savo okupuotas teritorijas ir kreipsis dėl integracijos į Europos Sąjungą ir NATO, nesibaimindamos Rusijos reakcijos. Vidurinės Azijos šalys taip pat jausis laisviau.
J. Bugajskio teigimu, Rusijai ilgainiui liks teritorija, apribota Sankt Peterburgu, Maskva ir Žemutiniu Naugardu. Ji nustos būti svarbia geopolitine žaidėja ir grėsme bet kuriai savo kaimynei, ypač jei šios susivienys su Vakarais.
Ir net jei likusi Rusija pasiliks visus savo branduolinius ginklus, ji negalės jų panaudoti, nebent labai mažai tikėtinu atveju, jos kaimynams surengus koordinuotą ataką.
Rusijos griūtis – pavojus Vakarams
Tuo metu „The Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatiusas piešia kiek tamsesnį scenarijų. Jo nuomone, „susiskaldžiusi, demoralizuota Rusija taps velnio žaidimų aikštele“.
„Vidinė suirutė Rusijoje yra rimta dilema Putinui, bet labai pavojinga ir Vakarams“, – pažymi D. Ignatiusas.
Tatjana Stanova iš Karnegio tarptautinės taikos fondo laviruoja tarp šių nuomonių. Jos manymu, Kremlius tuo pat metu kovos su gilėjančia Vladmiro Putino vadovavimo krize, didėjančiu politinės atskaitomybės trūkumu, vis neefektyvesniu vyriausybės atsaku į naujus iššūkius, didėjančiu elito susiskaidymu ir visuomenės nepasitenkinimu.
Kita vertus, nors pasauliui teks susidurti su pavojingesne ir nenuspėjama Rusija, tikėtina, kad tai gali lemti pragmatiškesnį požiūrį į karą prieš Ukrainą.
Putinas gali imtis bet ko
Analitikai sako, kad V. Putinas yra įstrigęs ir gali būti linkęs imtis beviltiškų priemonių. Buvęs Rusijos prezidentas ir ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, kaip rodo jo bauginantys pranešimai, gali būti išprotėjęs – ir ne vienas toks. Rusijos elitas yra susiskaldęs ir nevieningas, jiems trūksta nuoseklios ir aiškios savo šalies ateities vizijos; niekas nežino, ką daryti su katastrofišku karu Ukrainoje.
Kaip sako T. Stanova: „Šie įvykiai Rusiją paverčia daug mažiau darniu dariniu, turtingu vidinių ginčų ir konfliktų, labiau kintančiu ir mažiau nuspėjamu“.
Nestabili ir nenuspėjama Rusija
Bet kodėl Rusijos Federacijos vidinė netvarka ir nenuspėjamumas yra Vakarų – ar, šiuo atveju, Ukrainos ar bet kurios kitos Rusijos kaimynės – problema?
Rusijoje jau 30 metų tvyro neramumai. Tiesa, Boriso Jelcino valdymas 1990-aisiais buvo ypač komplikuotas, tačiau V. Putinui nepavyko sukurti darnios visuomenės ir veikiančios ekonomikos. Represuota visuomenė gali būti nuolaidesnė, bet nėra darni ir stabili.
Kalbėdami apie V. Putiną, analitikai visada atkreipdavo dėmesį į jo sugebėjimą pranokti ir nustebinti Vakarus. Ir neaišku, ar šis nenuspėjamumas padidės, jei Rusija subyrės.
Arba atvirkščiai – kad, kaip prognozuoja D. Ignatiusas ir T. Stanova, Rusija taps labiau represiška namuose, Putinas vis labiau puls į neviltį, karas taps pelke Rusijai ir kova dėl išsivadavimo Ukrainai, o Putino režimas ir valdžia nuslys į užmarštį.
Rusijos Federacijos ir Vakarų kaimynai jau tris dešimtmečius gyvena greta itin nestabilios ir nenuspėjamos Rusijos. Kad ir kokios būtų tokios padėties priežastys, tikimybė, kad Rusija staiga atsikratys savo nestabilumo ir nenuspėjamumo bei sustabdys slydimą skilimo link, yra praktiškai lygi nuliui.
Kaip pripažįsta visi trys analitikai, nestabilumas ir nenuspėjamumas yra Rusijos vidaus reikalų produktas. Taigi rusai ir toliau eis savo keliu, nepaisant to, ką darys Vakarai ar Ukraina.
Viskas, ką gali padaryti Vakarai, Ukraina ir kitos Rusijos kaimynės, tai laimėti karą ir atsiriboti nuo Rusijos savivalės.
