Buvęs 48-erių metų premjeras šeštadienį surengtuose rinkimuose, kuriuose dominavo susiskaidymas dėl karo kaimyninėje Ukrainoje, patogia persvara įveikė provakarietišką diplomatą Ivaną Korčoką.
Giliu I.Korčoko įsitikinimu, Ukraina neturėtų atsisakyti savo teritorijos, kad pasiektų taiką. O P. Pellegrinis pasisakė už taikos derybas su Rusija.
„Aš nebūsiu karo prezidentas“, – po rinkimų pergalės kalbėjo P. Pellegrinis.
P. Pellegrinis yra ilgametis ministro pirmininko Roberto Fico, kuris nuo praėjusių metų spalio, kai pradėjo eiti premjero pareigas, abejoja Ukrainos suverenumu ir yra nutraukęs karinę pagalbą Ukrainai, sąjungininkas.
Kadenciją baigianti prezidentė Zuzana Čaputova, kuri, kaip ir I. Korčokas, yra ištikima Ukrainos rėmėja, buvo atsvara vyriausybinei koalicijai, kurią sudaro R. Fico partija „Smer“, P. Pellegrinio partija „Hlas“ ir nedidelė kraštutinių dešiniųjų partija SNS.
„P. Pellegrinio pergalė neabejotinai pagilins Slovakijos izoliaciją NATO ir ES“, – naujienų agentūrai AFP sakė „University of International Business ISM“ politikos analitikas Tomas Koziakas. Jis pridūrė, kad dabar P. Pellegrinis „prezidento rūmuose darys tai, ko reikia R. Fico“.
„Kita Vengrija“
Nors Slovakijos prezidento pareigos yra didžiąja dalimi simbolinės, jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, ratifikuoja tarptautines sutartis ir skiria aukščiausio rango teisėjus.
T. Koziako teigimu, P. Pellegriniui tapus prezidentu, R. Fico galėtų daryti įtaką teismų sistemai, o tai padėtų jam sustiprinti savo pozicijas.
„Slovakija gali tapti kita Vengrija“, – sakė T. Koziakas.
Vengrija vis dažniau nesutaria su Europos Sąjunga, pažeisdama teisinės valstybės principus ir trukdydama bloko pastangoms padėti Ukrainai.
Pasak T. Koziako, R. Fico jau ėmė pavyzdį iš Vengrijos, „mėgindamas perimti visuomeninės televizijos ir radijo kontrolę“.
Bratislavoje įsikūrusio Komenskio universiteto analitikė Aneta Vilagi naujienų agentūrai AFP sakė, kad R. Fico vyriausybė suteršė Slovakijos tarptautinę reputaciją. Padėtis tik pablogės, kai pasitrauks Z. Čaputova, teigė ji.
„P. Pellegriniui tapus prezidentu, šis naujas vyriausybės požiūris tik sustiprės, nes jai nebus atsvaros.“
P. Pellegrinis dar iki rinkimų demonstravo savo pritarimą vyriausybei, pasitelkdamas karo baimę kaip rinkimų kampanijos temą.
„Jis tvirtino, kad I. Korčokas siųstų... Slovakijos karius kovoti už Ukrainą“, nors pagal įstatymus prezidentas to daryti negali, sakė analitikė Darina Malova.
Pernai „Smer“ laimėjo visuotinius rinkimus su antikariniu naratyvu ir fraze „nė vienos kulkos Ukrainai“, žadėdama nutraukti šaliai karinę pagalbą.
„Tarptautinis požiūris į Slovakiją pablogės, nes P. Pellegrinis priima tokį naratyvą“, – AFP agentūrai sakė D. Malova.
„Slovakija bus vertinama labai neigiamai kaip ES ir NATO partnerė“.
Rusofilija
P. Pellegrinis nesureikšmino rinkimų poveikio užsienio politikai ir tvirtino, kad „mes ir toliau būsime tvirta ES ir NATO narė“.
T. Koziako manymu, pokyčių galima tikėtis retorikos forma.
„Nesitikiu galutinio nukrypimo Rusijos atžvilgiu. Tai įvyks tik deklaratyviu lygmeniu“, – pažymėjo jis.
„R. Fico turi kažką pasiūlyti mainais savo tvirtai prorusiškų pažiūrų rinkėjams, – tokios nuotaikos būdingos ir pačiam R. Fico. Manyčiau, kad iš jo galima tikėtis Rusijai palankių pareiškimų“, – teigė jis agentūrai AFP.
Slovakai yra vieni iš palankiausiai Kremliaus atžvilgiu nusiteikusių Vidurio ir Rytų Europos piliečių.
Daugiau nei pusė analitinio centro „Globsec“ apklausos dalyvių teigė, kad dėl karo Ukrainoje kalti Vakarai arba Kyjivas, o analitikai dėl jų pozicijos kaltina socialinėje žiniasklaidoje skleidžiamą dezinformaciją.
Kaimyninėje Lenkijoje tokią nuomonę išsakė tik septyni procentai respondentų, o Čekijoje – mažiau nei ketvirtadalis, rašoma 2023 m. ataskaitoje.
Slovakijoje rusofilija turi ilgą istoriją. Austrijos-Vengrijos laikais Rusija buvo traktuojama kaip slavų gynėja, o daugelis slovakų vis dar jaučia nostalgiją komunistiniam režimui, kuris valdė ištisus dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo.
Pasak T. Koziako, P. Pellegrinis „nesureikšmina tokių prorusiškų nuotaikų“.
D. Malova jam pritarė: „P. Pellegriniui nerūpi nei karas, nei Rusija. Jam rūpi tik jo karjera.“
