Ali, 32-ejų mokytojas iš Sirijos, stovėdamas vidury tamsaus Lenkijos miško, apsnigtas visą vakarą kritusio sniego, turėjo vieną norą – nebūti išsiųstam atgal į Baltarusiją. Jis sakė, kad jau maždaug tris savaites yra miške. Ali penkis kartus kirto Lenkijos sieną, tačiau su kiekvienu nauju bandymu buvo sučiuptas pasieniečių ir stumiamas atgal į Baltarusiją.
Šeštą kartą jam pasisekė labiau. Jį surado aktyvistai, kurie surengė Ali ir jo dviem kompanionams, 42 metų Hassanui, buvusiam teisėjui, ir 25 metų Mido, dirbančiam žmogiškųjų išteklių srityje, susitikimą su trimis Europos Parlamento nariais lenkais, apsilankiusiais pasienio zonoje kartu su grupe žurnalistų.
Tikslas buvo padaryti spaudimą Lenkijos pasieniečiams, kad šie iš tikrųjų išnagrinėtų jų prieglobsčio prašymus, o ne išsiųstų juos atgal į Baltarusiją, taip pažeisdami tarptautinę teisę. Ali yra vienas iš tūkstančio žmonių, kurie Aleksandro Lukašenkos paskatinti atskrido į Minską iš Artimųjų Rytų ir bandė kirsti sieną su Europos Sąjunga.
Jis sakė, kad Sirijoje „žmonės kalba“ apie naują kelią į ES. Kelionė, priklausomai nuo galutinio tikslo, kainuoja apie 2500 JAV dolerių. Sirijoje žmonės nekalba, kad migrantai gali savaitėms įstrigti pasienio zonoje ir jiems gali tekti gyventi šąlančiose pelkėse ir miškuose. Jau žuvo mažiausiai 13 žmonių, bandžiusių kirsti sieną.
„Nesitikėjome, kad mus įspraus tarp sienų ir būsime ten įstrigę, be maisto, be vandens, blogomis sąlygomis. Kai kuriomis naktimis baisiai sušąlame“, – angliškai pasakojo Ali.
Migrantai teigė, kad Baltarusijoje juos laikinoje stovykloje laikė kareiviai, kurie kas porą naktų sugrupuodavo juos ir stumdavo į Lenkiją. „Jie bando nustumti tvorą ir priversti žmones bėgti“, – sakė jis. Kariai taip pat davė migrantams akmenų, kad jie juos svaidytų į tvorą ir lenkų pasieniečius.
Visi trys buvo labai pasibaisėję tuo, ką jiems tenka išgyventi. „Labai blogi žmonės Baltarusijoje, labai blogi žmonės“, – sakė Hassanas.
Jie sakė, kad Baltarusijos kariai juos apiplėšė, sumušė ir davė atsigerti nešvaraus vandens, dėl kurio jie susirgo. Baltarusijos vyriausybė teigia, kad pasienyje esantiems migrantams teikia humanitarinę pagalbą.
„Kartais jie mušdavo žmones. Kartais jie maitindavo [žmones] tabletėmis. Jie su šunimis seka žmones miške“, – sakė Ali. Jis pasakojo, kad Baltarusijos pasieniečiai privertė juos nusirengti, kad galėtų apieškoti jų drabužius ir surasti vertingų daiktų, o tada padegė drabužius. Kai Ali pradėjo pasakoti šią istoriją, Mido nusisuko ir pradėjo verkti.
Kai migrantai sėkmingai prasibraudavo pro spygliuotos vielos tvorą, pastatytą pasienyje po to, kai A. Lukašenka pradėjo stumti migrantus į ES, jie gyvendavo iš maisto ir vandens, kurį rasdavo miške arba gaudavo iš vietinių žmonių ir aktyvistų, kurie jiems taip pat duodavo naujų drabužių ir miegmaišių. Pirmaisiais bandymais jiems nepavyko prasibrauti pro uždarą pasienio zoną – 3 kilometrų pločio žemės juostą palei Lenkijos ir Baltarusijos sieną, į kurią žurnalistams ir aktyvistams sunku patekti – prieš Lenkijos valdžiai juos paimant ir išsiunčiant atgal į Baltarusiją.
Hibridinis karas
A. Lukašenka sukėlė migracijos krizę, norėdamas atkeršyti ES už sankcijas, kurias ji įvedė po to, kai jis pavogė praėjusių metų prezidento rinkimus. ES tai vadina „hibridine ataka“.
Nors Lenkijos vyriausybė sulaukė žmogaus teisių grupių kritikos dėl elgesio su migrantais ir bendro atsisakymo nagrinėti prieglobsčio prašymus, Varšuva teigia, kad ji tiesiog bando kontroliuoti sieną. ES leido su Baltarusija besiribojančioms šalims sugriežtinti prieglobsčio suteikimo procedūras.
„Akivaizdu, kad jei dabar nesugebėsime sulaikyti tūkstančių imigrantų, netrukus šimtai tūkstančių, milijonai pajudės link Europos. Jei ryžtingai nesaugosime ir neapginsime savo sienų Europoje, šimtai milijonų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų bandys patekti į Europą, ypač į Vokietiją“, – lapkritį Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Krizė švelnėja, nes ES prispaudė oro linijas ir Artimųjų Rytų šalis, reikalaudama nebeskraidinti žmonių į Baltarusiją. Dabar žmonės yra skraidinami atgal į Iraką ir Siriją. Spalį, Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, buvo užfiksuota 17 500 bandymų kirsti sieną, o praėjusį mėnesį – 8 900. Tačiau daug žmonių dar liko tamsiuose miškuose prie sienos.
Maria Złonkiewicz su nevyriausybine organizacija „Grupa Granica“, bandančia padėti migrantams, sakė, kad sulaukia mažiau pagalbos prašymų. Greičiausiai tai lėmė migrantų organizavimas į didesnes grupes, tūkstančiai lenkų karių, pasienyje patruliuojantys policininkai ir pasieniečiai bei ekstremalios oro sąlygos.
„Vis mažiau žmonių gali kirsti sieną“, – sakė ji.
„Saugioje vietoje“
Ali, Hassanas ir Mido tvirtino, kad nori prieglobsčio Lenkijoje, kai pasieniečiai juos paėmė ir išvežė atviru kariniu sunkvežimiu. Varšuva yra įpareigota nagrinėti jų prašymus, tačiau jei jie neatitiks kriterijų, jie gali būti deportuoti.
Kitą dieną pasienietis socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad vyrai paprašė prieglobsčio. Prieš išvežant Ali, žurnalistai jo paklausė, ar jis paskatintų ką nors kitą keliauti į Lenkiją.
„Galite mirti ten arba mirti čia, – sakė jis. – Esame čia ne tam, kad kam nors pakenktume ar sukeltume problemų, tiesiog norėjome atsidurti saugioje vietoje.“