Rusija tęsia Ukrainos apšaudymus. Rusų pajėgų siaubiamai šaliai trečiadienį minint nepriklausomybės dieną, Rusija padidino atakų skaičių.
Nuolat svarstoma, kokia bus karo baigtis ir kada karas baigsis. Ukraina yra pareiškusi, kad karas baigsis tik jos sąlygomis – susigrąžinus visas rusų užgrobtas teritorijas.
Pateikiame penkias D. Sabbagh prognozes ateinantiems šešiems karo mėnesiams.
Pirma prognozė. Karas tikriausiai tęsis mažiausiai metus, tačiau iš esmės atsidūrė aklavietėje ir jo intensyvumas mažėja.
Gali būti, kad praėjo šeši karo mėnesiai, tačiau nei Ukraina, nei Rusija, nepaisant patirtų nuostolių, nėra pasirengusios nutraukti kovą. Ukraina nori susigrąžinti okupuotas teritorijas, o Rusija nori ir toliau skaudžiai smogti ne tik savo priešininkei, bet ir Vakarams. Kremlius tiki, kad žiema jam išeis į naudą.
Nuo to laiko, kai paaiškėjo, kad Bučoje, Irpinėje ir kitose rusų okupuotose teritorijose į šiaurę nuo Kyjivo buvo įvykdytos žudynės, abi pusės neveda derybų. Tačiau nuo birželio pabaigos, kai krito Lysyčanskas, fronto linijos judėjimas buvo minimalus. Abi pusės kovoja dėl postūmio ir vis labiau atrodo išsekusios.
Antra prognozė. Ukraina neturi veiksmingų įprastinių kontratakos priemonių, o partizaniniai reidai yra optimistinis būdas pagreitinti Rusijos žlugimą.
Ukraina norėtų atkovoti Chersoną, esantį į vakarus nuo Dniepro upės, tačiau aukštas administracijos pareigūnas privačiai pripažino, kad „mes neturime pakankamai pajėgumų juos nustumti atgal“. Kyjivas pakeitė savo strategiją ir ėmėsi rengti tolimojo nuotolio raketų atakas ir drąsius specialiųjų pajėgų reidus į Rusijos bazes giliai už fronto linijos.
Prezidento patarėjas Michailas Podoliakas sakė, kad siekiama „sukelti chaosą Rusijos pajėgose“, tačiau, nors tai ir sumažins užpuolikų veiksmingumą, nepanašu, kad dėl to užpuolikai susigūš ir savanoriškai pasiduos Chersonui, kaip tikėjosi kai kurie Ukrainos pareigūnai.
Trečia prognozė. Rusija vis dar nori prasiskinti kelią į priekį, tačiau jos dėmesys greičiausiai bus nukreiptas į tai, kaip išlaikyti savo laimėjimus ir aneksuoti Ukrainos teritoriją.
Rusija neturi naujo puolimo plano, išskyrus masinį artilerijos naudojimą, miestų ir miestelių naikinimą ir skverbimąsi į priekį. Iš dalies ji tai daro dėl to, kad tai veiksminga, ir iš dalies siekdama sumažinti aukų skaičių. Ji toliau laikosi šios strategijos aplink Bachmutą Donbase, tačiau pažanga yra lėta, iš dalies dėl to, kad ji turėjo perskirstyti kai kurias pajėgas, kad sustiprintų Chersoną.
Galbūt Kremlius nepasiekė to, ko tikėjosi karo pradžioje, tačiau dabar Rusija valdo dideles Ukrainos teritorijos dalis rytuose ir pietuose ir aktyviai kalba apie referendumų dėl aneksijos surengimą. Artėjant vėsesniems orams, ji tikriausiai sutelks dėmesį į tai, kad įtvirtintų tai, ką turi.
Ketvirta prognozė. Žiema sukels naują pabėgėlių krizę ir suteiks galimybę tam, kas geriausiai pasirengs.
Žiema yra svarbiausia abiejų pusių strateginiame mąstyme. Ukraina jau dabar nerimauja dėl humanitarinių problemų, nes Donecko srityje ir kitose fronto zonose nėra dujinio šildymo daugiabučiuose namuose. Vienas humanitarinės pagalbos pareigūnas prognozavo, kad žiemą kils nauja migracijos banga, o sieną į Lenkiją galbūt kirs iki 2 mln. žmonių.
Rusai mato žiemą kaip galimybę. Ukraina baiminasi, kad Rusija nusitaikys į jos energetikos tinklus, todėl šildymo dilema taps dar opesnė, ir gali paprasčiausiai išjungti didžiulę Zaporižios atominę elektrinę. Maskva taip pat nori pratęsti Vakarų skausmą dėl energijos kainų ir turi visas paskatas didinti spaudimą.
Tačiau pavasarį gali būti atnaujintas puolimas – kiekviena pusė norės pasipildyti atsargas ir pasiruošti, tikėtina, dar vienam kovų sezonui.
Penkta prognozė. Vakarai turi nuspręsti, ar jie nori, kad Ukraina laimėtų, ar tiesiog išsilaikytų, ir turi suderinti humanitarinę pagalbą su didžiuliu poreikiu.
Ukraina būtų nugalėta be Vakarų karinės pagalbos. Tačiau iki šiol Vakarai nė karto nepateikė pakankamai artilerijos ar kitų ginklų, pavyzdžiui, naikintuvų, kurie leistų Kyjivui nustumti užpuolikus atgal. Politikai kalba apie būtinybę priversti Rusiją grįžti prie prieškarinių sienų, bet nesuteikia pakankamai materialinių priemonių, kad tai būtų galima padaryti.
Tuo pat metu didėja Ukrainos humanitarinis poreikis. Pavyzdžiui, niekur nėra pakankamai lėšų atstatymui, o daugelis namų į šiaurės rytus ir šiaurės vakarus nuo Kyjivo, praėjus penkiems mėnesiams po rusų pasitraukimo, tebėra sugriauti, dažnai jų gyventojai gyvena garažuose ar laikinuose statiniuose.
Iš šalies perkeltiems žmonėms dažnai tenka gyventi mokyklose ar vaikų darželiuose, laikinose patalpose, kuriose žmonėms sunku išbūti ilgesnį laiką. Dėl karo Ukrainai per mėnesį trūksta 5 mlrd. dolerių biudžeto lėšų; pagalba ir atstatymas kainuos daug kartų daugiau.
