Berniuko istorija pasidalino CNN žurnalistai, kuriuos cituoja Ukrainos leidinys UNIAN.
Raketa smogė naktį
Tą dieną Mykolos šeima kepė šašlykus ir nesitikėjo nieko blogo, tačiau po šventės naktį netikėtai nugriaudėjo sprogimas. 10-metis berniukas pabudo nuo baisaus garso ir dūžtančių stiklų.
„Per miegus išgirdau švilpiančią raketą. Po to išgirdau sprogimą. Išbyrėjo visi langai per sekundę. Mano akys dar buvo užmerktos, bet jaučiau ir girdėjau, kaip dūžta stiklai. Po to kažkas nukrito. Mama ėmė šaukti mane vardu. Aš pašaukiau, kad esu gyvas. Iš karto nusiėmiau visas nuolaužas nuo savo veido ir pamačiau, kad mama prispausta nukritusių lubų plokščių.
Bandžiau jas pakelti, bet man nepavyko. Mama dejavo, jos kojos drebėjo. Aš ėmiau šaukti: „Mama, čia tik sapnas, tik labai baisus sapnas“. Šaukiau Dievui, kodėl jis taip su manim elgiasi? Aš bėgau pusnuogis ieškoti pagalbos“, – tragišką vakarą prisimena 10-metis.
Ėmė nekęsti savęs, kad neišgelbėjo tėvų
Berniukas teigė nekenčiantis savęs, kad nepajėgė išgelbėti savo tėvų.
„Mano didžiausia svajonė – paklausti tėvų vieno klausimo – ką man dabar daryti? Kaip man dabar gyventi? O kita didžiausia svajonė – atkeršyti okupantams“, – pridūrė.
Nuvežus vaikiną į ligoninę jam buvo suleisti raminamieji vaistai, o vyresnysis Mykolos brolis, kurio sprogimo metu nebuvo namuose, atėjo pasakyti, kas nutiko.
„Jis man pasakė, kad dabar tik aš ir jis. Jis tai pakartojo keturis kartus. Bandžiau nusiraminti, bet nekenčiau ir savęs. Nes negalėjau išgelbėti mamos“, – pokalbį su broliu prisiminė berniukas.
Netoliese gyvenanti berniuko krikšto mama dabar yra jo globėja. Nepaisant visko, jie nusprendė likti Donecko srityje prižiūrėti tėvų kapus.
„Aš juos lankysiu, prižiūrėsiu jų kapą. Atsiprašinėsiu, kad man nepavyko jų išgelbėti. Atsiprašinėsiu savo tėčio, kad neišgelbėjau savo mamos, jo žmonos“, – žurnalistams kalbėjo berniukas.
