Kovoje su Maskvos pajėgomis Kyjivas yra priklausomas nuo Vakarų karinės pagalbos, tačiau daugelis sąjungininkių nerimauja dėl perspektyvos siųsti karius į mūšį su Rusijos kariuomene.
Vasarį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, neatmetęs galimybės, kad Vakarų kariai galėtų būti pasiųsti į Ukrainą, sukėlė audringą JAV vadovaujamo NATO gynybos aljanso narių reakciją. Tačiau Rusijai pradėjus naują puolimą ir Ukrainai prarandant teritorijas, randasi požymių, kad kai kurios Kyjivo sąjungininkės, įskaitant Lenkiją, pradėjo tai svarstyti.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, paklaustas dėl perspektyvos siųsti Lenkijos karius į Ukrainą, sakė, kad Varšuva „neturėtų atmesti jokios galimybės“.
„Tegul (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas spėlioja, ką mes darysime“, – sakė jis interviu trims Europos laikraščiams, įskaitant Lenkijos „Gazeta Wyborcza“.
Tai jau ne pirmas kartas, kai R. Sikorskis iškėlė galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą. Kovo mėnesį jis sakė, kad tokia perspektyva „nėra neįsivaizduojama“. „Aš vertinu Prancūzijos prezidento E. Macrono iniciatyvą, nes ji skirta priversti V. Putiną bijoti, o ne kad mes bijotume V. Putino“, – socialiniame tinkle X parašė R. Sikorskis.
Gegužę E. Macronas pakartojo savo komentarus. Jis sakė, kad Vakarų sausumos pajėgų siuntimo į Ukrainą klausimas „teisėtai“ iškiltų, jei Rusija pralaužtų fronto linijas Ukrainoje ir Kyjivas pateiktų tokį prašymą.
Lenkija nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį yra tvirta kaimynės Ukrainos rėmėja.
