Pasaulio bankas ir EBPO turtingųjų šalių klubas savo pusmečio prognozėse ryžtingai apsvarstė pastarojo meto optimistinį požiūrį į pasaulio ekonomikos perspektyvas ir suteikė jai naują diagnozę: apie greitą atsigavimą galime pamiršti, o kitos krizės rizika yra tikroviškesnė ir didesnė nei bet kada.
„Pasaulis mokės didelę kainą už Rusijos karą prieš Ukrainą. Tai kelia grėsmę ekonomikos atsigavimui, kuris buvo vos prasidėjęs po dvejų metų pandemijos, – rašoma EBPO ataskaitoje. – Akivaizdu, kad skurdžiausios šalys nukentės labiau nei kitos."
„Rusijos invazija į Ukrainą padarė žalos pasaulio ekonomikai, destabilizavo energijos rinkas, padidino maisto trūkumą ir skurdą daugelyje besivystančių šalių“, – rašo Pasaulio banko ekonomistai.
Dviejose ataskaitose yra daugiau nei 400 puslapių teksto ir lentelių. BBC perskaitė juos ir atrinko 10 faktų ir prognozių, kurie parodo, kaip Rusijos invazija į Ukrainą pasaulį pavertė skurdesniu, nei visi tikėjosi prieš šešis mėnesius, kai buvo paskelbti ankstesni, jau po COVID-19, bet dar prieškariniai vertinimai.
1. Karo kaina
Pasaulio bankas dabar tikisi, kad 2022 m. pasaulio ekonomika augs tik 2,9 proc., palyginti su anksčiau numatytais 4,1 proc. EBPO prognozę sumažino dar labiau – iki 3 proc. nuo 4,5 proc.
Prarastas procentas – milžiniška suma, turint omenyje, kad pasaulio BVP šiemet pirmą kartą turėtų viršyti 100 trilijonų dolerių per metus. Be karo, augimą stabdo nesibaigiantis koronaviruso karantinas Kinijoje ir skolinimo kainos išsivysčiusiose šalyse, siekiant kovoti su rekordine infliacija, kurią iš dalies lėmė ta pati Rusijos agresija.
Pasaulio ekonomika yra cikliška: po kilimo seka nuosmukis. Nuo Antrojo pasaulinio karo pasaulis patyrė pusšimtį recesijų, įskaitant 2020 m.
Tačiau atsigavimas po nuosmukio niekada nepraeina taip greitai, kaip dabar. Pagrindinė priežastis – Rusijos invazija į Ukrainą.
Kol kas kalbame tik apie lėtėjimą, o ne apie naują nuosmukį. Tačiau jei kalba eina apie recesiją, pasaulio ekonomikos istorijoje bus užfiksuotas naujas rekordas – tokio trumpo turto vertės augimo laikotarpio prieš naują recesiją pasaulis nematė daugiau nei 80 metų.
2. Vargšai nukentės labiau nei turtingieji
Besivystančios šalys tradiciškai skursta greičiau nei išsivysčiusios šalys dėl bet kokios pasaulinės ekonomikos krizės, nes jos labiau priklauso nuo pasaulinių maisto ir energijos kainų, taip pat paskolų užsienio valiuta pritraukimo įkainių maistui, kurui, technologijoms ir įrangai. Rusijos puolimas prieš Ukrainą smogė kaip tik į šias sritys.
„Covidas pakenkė pajamų augimui ir skurdo mažinimui besivystančiose šalyse. Karo pasekmės Ukrainoje šias problemas tik paaštrins. Dėl to apie 40 proc. šių šalių bus labai sunku išvengti recesijų“, – perspėja Pasaulio banko ekonomistai.
„Ypatingą susirūpinimą kelia kviečių eksporto iš Rusijos ir Ukrainos nutraukimas, dėl kurio besivystančiose šalyse gali kilti platus maisto trūkumas. Joms gresia ne tik ekonominė krizė, bet ir humanitarinė katastrofa, skurdas ir badas", – rašo EBPO ekonomistai.
3. Rusija, Ukraina ir jų kaimynės prisiims naštą
2022 m. pradžioje Europa ir Centrinė Azija beveik grįžo į prieš Covid kilusią klestėjimo trajektoriją. Tačiau planus sugriovė V. Putino pradėtas karas.
„Rusijos invazija sustabdė šį atsigavimą, todėl 2022 m. regiono ekonomika sumažės apie 3 proc.“, – rašo Pasaulio bankas, dar sausį tikėjęsis ne nuosmukio, o 3 proc. augimo.
Nuosmukis gresia ne visiems, o tik Rusijai, Ukrainai ir dar 4 buvusios SSRS šalims: Baltarusijai, Moldovai, Kirgizijai ir Tadžikistanui, mano Pasaulio bankas. Ukrainos BVP, banko skaičiavimais, 2022 metais sumažės 45 proc. ir greitai neatsigaus.
„Karo pasekmės bus jaučiamos ilgai. Jie paliks gilius randus ant Ukrainos ekonomikos. To priežastys: sunaikintos pramonės šakos, išdeginti laukai ir išeikvoti žmogiškieji ištekliai", – rašo banko ekonomistai.
Rusijos BVP, jų skaičiavimais, sumažės apie 9 proc. ir net kitais metais nebegrįš į augimą, o sumažės dar 2 proc. Europos naftos embargo ir sumažėjusių pajamų, vartojimo, investicijų ir importo kontekste.
Taip mano Pasaulio bankas. EBPO neteikia prognozių Rusijai ir Ukrainai, nes pati organizacija yra turtingų šalių klubas. Rusijos planai prisijungti prie jos (Putinas pažadėjo iki 2014 m.) tapo fantazija po Krymo aneksijos prieš 8 metus.
4. Ukrainos pabėgėliai Europai brangiai kainuos
EBPO skaičiavimais, vien 2022 metais – 26 mlrd. eurų Europai kainuos pabėgėliai iš Ukrainos. Du trečdaliai šios sumos yra tiesioginės priėmimo ir apgyvendinimo išlaidos. Dar apie 9 milijardus eurų reikės papildomam švietimo ir sveikatos apsaugos finansavimui.
Ukrainos pabėgėlių ES šalyse yra daugiau nei 5 mln.
„Karas Ukrainoje lėmė istorinio masto gyventojų migraciją, kurios nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo. Pabėgėlių iš Sirijos skaičius po dvejų konflikto metų pasiekė tris milijonus, o tiek pat pabėgo iš Ukrainos per tris pirmasias karo savaites“, – rašo EBPO.
5. Pabėgėliai iš Ukrainos (ir Rusijos) kainuoja ne tik Europai
Jie leis ES ir kitoms išsivysčiusioms Vakarų šalims iš dalies kompensuoti darbo jėgos trūkumą – vieną pagrindinių pasaulio ekonomikos atsigavimo po pandemijos stabdymo priežasčių.
„Tikėtina, kad Ukrainos pabėgėlių ir rusų migrantų, ypač išsilavinusių ir kvalifikuotų darbuotojų, antplūdis turės teigiamos įtakos vidaus paklausai ir ekonomikos augimui dėl darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimo“, – žymi Pasaulio bankas.
„Darbo rinkos normalizavimas tęsis 2022–2023 m., nepaisant neigiamų karo Ukrainoje pasekmių“, – rašo EBPO ekonomistai.
6. Karas padidino naftos ir dujų kainas (ypač Europoje)
Dėl sankcijų, Vakarų prekybininkų saviribojimo ir Rusijos energetinio šantažo nafta nominaliąja prasme pabrango beveik 4,5 karto, palyginti su COVID laikų kainomis. Tokio staigaus nuosmukio pasaulis nematė nuo didžiausios aštuntojo dešimtmečio naftos krizės.
Tačiau istorinius rekordus sumušė tik Europos dujų kainos (ne be „Gazprom“ pagalbos). Anglis artėja prie 2008 m. piko, o nafta realia kaina vis dar yra daug pigesnė nei prieš pagrindinę šio šimtmečio finansų krizę.
Tokių aukštų kainų ir ES reakcijos į Rusijos tiekimo apribojimą rezultatas yra akivaizdus. Jei anksčiau Rusija patenkindavo iki 40 proc. Europos dujų poreikio. 2021 metais ši dalis sumažėjo iki 35 proc., tačiau dabar nesiekia 25 proc.
7. Maždaug 3 proc. pasaulio prekybos gresia pavojus
Sankcijos ir embargo paveikė ne tik naftos ir dujų importą ir eksportą, bet ir kitas sritis. EBPO ekonomistai apskaičiavo, kad apribojimai skolintojams, draudikams ir vežėjams sukėlė pavojų apie 3 proc. pasaulio prekybos.
Iš 4500 pagrindinių pasaulyje parduodamų prekių jie išskyrė tas, kuriose Rusijos ir Ukrainos dalis pasaulinėje rinkoje viršija 15 proc., ir gavo šimtą pozicijų, kurios labiausiai pažeidžiamos dėl karo pasėkmių. Tai daugiausia metalai, naftos chemijos produktai ir maisto produktai.
8. Doleris stiprėja, o tai kelia grėsmę neturtingoms šalims
Dolerio stiprėjimą daugiausia lėmė paskolų palūkanų normų augimas JAV, bet iš dalies ir euro-žemyno šalių valiutos, kuriame Rusija pradėjo karą, silpnumas.
Didėjančios paskolos užsienio valiuta kelia grėsmę daugelio besivystančių šalių finansiniam stabilumui, nes didėjantys dolerio kursai didina jų išorės skolos refinansavimo kaštus ir mažina investuotojų norą skolintis esant aukštoms palūkanų normoms iš patikimesnių Vakarų skolininkų, nurodė Pasaulio bankas.
EBPO potencialių aukų sąrašus pateikia vardindama šalių pavadinimus.
„Turkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Argentinoje vyriausybės skolos užsienio valiuta dalis išlieka aukštame lygyje – 50-70 proc. Jei kapitalo nutekėjimas iš besivystančių šalių sustiprės, tolesnė devalvacija smarkiai padidins jų skolų naštą", – rašo EBPO ekonomistai ir kaip pavyzdį pateikia Libaną ir Šri Lanką.
9. Kova su klimato kaita laikinai pamiršta
Europa suskubo atsikratyti naftos ir dujų priklausomybės nuo Rusijos, o planai dėl „žaliosios pertvarkos“ buvo sužlugdyti. Jie rėmėsi „nešvarios“ anglies ir branduolinio kuro pakeitimu „švariomis“ gamtinėmis dujomis, kurių didžioji dalis yra rusiškos kilmės.
Dabar atrodo, kad amerikietiškos ir Kataro dujos ir net lenkiška ar vokiška anglis tapo geresnė už rusišką kurą.
„Bandymai išvengti energetikos krizės virto panišku alternatyvių angliavandenilių tiekėjų ieškojimu ir anglies suvartojimo didinimu. Tai geriausiu atveju, laikinas sprendimas, nes pasauliui reikia švarių energijos šaltinių", – EBPO vyriausiasis ekonomistas Laurence'as Boone'as rašė pranešimo pratarmėje.
10. Kiek truks karas ir kada bus panaikintos sankcijos?
Abi prognozės pagrįstos labiausiai tikėtina, jų autorių požiūriu, prielaida, kad karas viena ar kita forma truks mažiausiai metus, o sankcijos Rusijai ir Baltarusijai liks galioti.
Tiek Pasaulio bankas, tiek EBPO mano, kad įsigalios Europos embargas Rusijos anglims ir naftai, žaliavų ir metalų kainos nustos augti, bet išliks aukštos, pasaulinę prekybą ir toliau slopins logistikos problemos, o visame pasaulyje kils paskolų palūkanų normos.
