Vienas iš skilties autorių – Lietuvos krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas. Krepšinio specialistas tapo pirmuoju, kuriam Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) pavyko nukarūnuoti Kauno „Žalgirį“.
1999–2000 m. Š. Sakalausko vadovaujamas Vilniaus „Lietuvos rytas“ finalo serijoje įveikė legendinį „Žalgirį“ ir pirmą kartą sostinės klubo istorijoje iškovojo LKL čempionų žiedus.
Tais pačiais metais klubas pateko į Saportos taurės pusfinalį (dabartinės Europos taurės analogas), kuriame tik po įnirtingos kovos pripažino Bolonijos „Kinder“ pranašumą.
Vėliau treneris Š. Sakalauskas net 8 sezonus dirbo Vokietijoje ir 2006 m. buvo pripažintas geriausiu „Bundesliga“ treneriu. Š. Sakalauskas taip pat yra dirbęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir „Žalgirio“ sporto direktoriumi.
Pateikiame Š. Sakalausko įžvalgas apie pirmuosius pokyčius „Žalgirio“ žaidime, vadovaujant naujajam klubo treneriui Andrea Trinchieri.
Ilgametę patirtį sėkmingose krepšinio organizacijose sukaupęs Š. Sakalauskas atkreipia dėmesį, kad trenerių keitimo karuselėje „Žalgiris“ galėjo sužaisti gudriau – atiduoti komandos treniravimą į A. Trinchieri rankas, o K. Maksvytį perstumti į trenerio asistento poziciją.
„Ekspertai prie parketo“ rubrikos kuratorius – naujienų portalo tv3.lt sporto žurnalistas Balys Šmigelskas.
Pastaba: šis tekstas parengtas dar prieš „Žalgirio“ ir Vilerbano ASVEL rungtynes, kurias kauniečiai pralaimėjo 79:93.
Pirmosios naujovės – jau matosi
Suveikė psichologinis efektas. Atėjus naujam treneriui, komandoje jaučiamas sukrėtimas. Žaidėjai buvo pripratę prie trenerio Kazio Maksvyčio, turėjo ryšius su juo, o atėjus Andrea Trinchieri viskas prasideda iš naujo.
Turbūt nėra trenerio, kuris patiktų ir tiktų visiems žaidėjams. A. Trinchieri – labai geras ir modernus treneris, turintis savo stilių. Tai labai charizmatiškas treneris, nebijantis kalbėtis su žaidėjais, pasakyti savo nuomonę ir drąsiai einantis į konfliktą. Turbūt jau visi pastebėjo, kad su juo spaudos konferencijos bus labai įdomios – treneris mėgsta skambius posakius ir yra kalbus.
The first speech of Zalgiris new Head Coach Andrea Trinchieri in the locker-room - on #ZalgirisInsider platform. 🗣️ pic.twitter.com/Nukutkbbnr
— BC Zalgiris Kaunas (@bczalgiris) January 2, 2024
Eurolygos rungtynėse su ALBA matėsi, kad žalgiriečiai išėjo kautis dėl klubo ir kautis dėl pergalės. Didelių pakeitimų kol kas nepavyksta daryti dėl intensyvaus rungtynių tvarkaraščio. Rungtynėse su ALBA buvo pasirinkta „važiuoti“ su trenerio K. Maksvyčio taktika, bet tam tikros naujovės jau matėsi.
Pavyzdžiui, puolime atsakomybę prisiėmė daugiau žaidėjų. Anksčiau buvo įprasta, kad iniciatyvos imasi tik Keenanas Evansas, ypač, kai deriniai nepavyksta ar sprendžiasi rungtynių likimas. Varžovams būdavo lengva nuspėti, ką „Žalgiris“ darys. Dabar ta atsakomybė išdalinama didesnei daliai žaidėjų ir oponentams sudėtingiau nuspėti, kas atakuos krepšinį. Geriausia to iliustracija – rungtynių pabaigoje po minutės pertraukėlės vykęs Luko Lekavičiaus prasiveržimas iš dešinės į kairę, kuris iš esmės ir nulėmė nugalėtoją.
Į akis krito didesnis greitis atliekant derinius, aktyvumas, agresyvumas komandinėje ir asmeninėje gynyboje. Tai dalykai, kurie yra greičiausiai įgyvendinami ir jie „Žalgiriui“ suveikė.
Nepamirškime, kad vadovaujant treneriui K. Maksvyčiui, komandą paskutinį mėnesį jau slėgė spaudimas. Krepšininkai nujautė, kad po pralaimėjimų gali būti pakeistas jų mėgstamas treneris ir tai kaustė jų veiksmus. Atėjus naujam žmogui viskas brėžiama nuo pradžių ir tai psichologiškai yra lengviau.
K. Maksvytis atliko titanišką darbą
Norisi padėkoti K. Maksvyčiui už laiką „Žalgiryje“, per kurį treneris atliko titanišką darbą, paaukojo daug bemiegių naktų ir stengėsi viską padaryti kuo geriau. Manyčiau, kad treneriui pradėjo stigti laiko, atsirado įtampa dėl didelės darbo apimties be poilsio pačiame aukščiausiame lygyje. Tiesiog pritrūko laiko suvokti, kas vyksta ir laiku atlikti pakeitimus žaidime ar komandos komplektacijoje.
K. Evansas ir Lukas Lekavičius yra skirtingo stiliaus įžaidėjai ir papildantys vienas kitą. L. Lekavičius rungtynėse su ALBA pagaliau žaidė tokiu pačiu stiliumi kaip ir vadovaujant Šarūnui Jasikevičiui – didelis greitis, įsiveržimai į baudos aikštelę, gynybos ištampymai.
Zalgiris app users selected tonight’s game MVP - Lukas Lekavicius! ⚡️ pic.twitter.com/vIsJiZL6SY
— BC Zalgiris Kaunas (@bczalgiris) January 2, 2024
Dar anksti spręsti, ar Dovydas Giedraitis ir Danielius Lavrinovičius krenta iš „Žalgirio“ rotacijos. Treneris A. Trinchieri turėjo per mažai laiko, kad galėtų pažinti žaidėjų galimybes ir jais remtis. Buvo remiamasi pažįstamais žaidėjais. Pavyzdžiui, Austinas Hollinsas žaidė Vokietijoje, Eurolygos klubuose, todėl A. Trinchieri šio krepšininko galimybes žino nepalyginamai geriau. Tai yra pirmasis trenerio įspūdis.
Jeigu tai taps taisykle, kad D. Giedraitis ir D. Lavrinovičius tampa 11–12 komandos žmonėmis, o tai yra dar pakankamai jauni ir besiformuojantys žaidėjai, jų meistriškumas kris. Tai gali būti A. Trinchieri galvos skausmas ir netgi kova su pačiu klubu. Treneriui reikia laimėti, o ugdydamas ir ruošdamas žaidėjus Lietuvos rinktinei jis negaus geresnio kontrakto ar pelningesnių pasiūlymų.
Kodėl treneris–užsienietis „Žalgiriui“ nėra geriausias sprendimas?
Norėčiau į šią trenerių situaciją pažvelgti plačiau. A. Trinchieri yra geras treneris, bet užsienietis treneris „Žalgiriui“ nėra pati geriausia opcija. Žvelgiant istoriškai, per „Žalgirį“ buvo sprendžiama daug Lietuvos krepšiniui svarbių klausimų – žaidėjų atradimas, jų ruošimas rinktinėms. Atėjus užsieniečiui – A. Trinchieri ar bet kuriam kitam – jis nespręs šitų klausimų, nes jam nerūpi Lietuvos rinktinė ir jaunų žaidėjų integravimas.
Niekas negali pasakyti, kur yra K. Maksvyčio lubos. Tai yra jaunas ir vis dar besimokantis treneris ir tai reiškia, kad jį mokyti reikia toliau. „Žalgirio“ vadovų vietoje būčiau buvęs šiek tiek principingesnis ištransliavęs labai paprastą dalyką – mes tikime K. Maksvyčiu ir norime jį toliau mokyti, todėl siūlome jam toliau dirbti trenerių štabe A. Trinchieri asistentu.
Tai būtų darbas su nepalyginamai mažesniu psichologiniu krūviu ir atsakomybe. Nereiktų tiek daug paskirti energijos ruošiantis treniruotėms, rungtynėms. Be to, tai būtų puiki galimybė mokytis iš gero trenerio, galbūt perimti kai kurias idėjas ir turėti laiko rinktinei.
Lietuvoje tai būtų priimtas kaip keistas klubo žingsnis, bet tada „Žalgiris“ žaistų labai atviromis kortomis. Kaip tą buvo galima iškomunikuoti derantis su nauju treneriu? Mums treneris K. Maksvytis patinka, bet šiuo metu turi per didelį krūvį ir jam vis dar stinga patirties. Mes norime jį mokyti. Trinchieri, mokyk jį. Tai yra viena iš kontrakto sąlygų. Jeigu tu nesutinki, mes ieškome kito, iš kurio jis galėtų mokytis.
Pamenu panašų atvejį man dirbant Vokietijoje. 2005 m. krepšininko karjerą baigęs Sasha Obradovičius iš karto tapo Kelno klubo vyr. treneriu. Pirmuoju asistentu dirbo patyręs specialistas ir visi suprato, kad S. Obradovičius mokėsi iš savo vyr. asistento ir tokiu būdu ruošėsi savo trenerio karjerai. Matome, kiek daug šis treneris pasiekė. „Žalgirio“ atveju tai būtų atvirkštinis variantas – treneriui užsieniečiui buvo galima labai aiškiai pasakyti, kokia yra klubo vizija ir ko „Žalgiris“ siekia.
„Žalgiris“ yra esminis Lietuvos krepšinio šviesulys, kuris turi perimti pasaulines tendencijas ir nebijoti modernių sprendimų.
Kodėl gi nebūti pirmiesiems, kurie tokią praktiką pritaikė Lietuvoje?
Šarūnas Sakalauskas, specialiai naujienų portalui tv3.lt
