V.Kariniauskas pasirašė sutartį su Vilniaus „Wolves“ klubu ir iškart solidžiai įsiliejo į naują organizaciją. Mače su šiauliečiais jis pelnė 22 taškus (3/4 trit.) ir atliko 5 perdavimus, rungtyniaudamas 31 minutę, tačiau iš sunkios pergalės daug išvadų V.Kariniauskas daryti neskuba.
„Sunku kažką daugiau pasakyti, kai treniruotėse dar nemačiau daugiau 9 žaidėjų, bet mane labai intriguoja, kaip atrodysime“, – greito traumų išgydymo tikisi V.Kariniauskas.
Iškart po pasaulio čempionato skubėjote ruoštis sezonui ir jungėtės prie Vilniaus „Wolves“ gretų. Ar nejuntate poilsio stokos?
Nuovargis kažkiek jaučiasi, bet nėra kada ilsėtis, reikia žaisti, rungtynės – vienerios po kitų. Gerai, kad kol kas nėra Europos taurės, per tas savaitės treniruotes vis tiek išsitaškai ne tiek, kiek per rungtynes kas trečią dieną. Bet viskas bus gerai, žaisime kas savaitę, krūviai susilygins.
O kaip su emocijomis? Pasaulio taurė – trumpas, tačiau ir daug emocijų pareikalavęs turnyras.
Buvo sunku persiorientuoti. Rinktinėje buvai, viską darei su vienais žmonėmis, su jais siekei tikslo, bet staiga viskas baigėsi. Grįžęs turėjau žaisti Mažeikiuose, bet atvažiavau į kitą komandą ir dabar turiu stovėti už ją. Nežinau, ar šis persiprogramavimas viduje jau įvyko ar dar įvyks, jis vyksta (Juokiasi).
Ar iš čempionato parsivežėte daugiau pozityvių emocijų?
Taip, turėjome gerą laiką su komandos draugais, treneriais, nepavyko laimėti medalio, bet buvo smagu. Čempionate žaidėme gerai, tik nuo serbų gavome į kaulus, o su latviais žaidėme prastai, tačiau net ir po to emocijų daugiau yra gerų.
Vasarą sulaukėte nemažai kritiškų sirgalių žinučių. Ar čempionatas papildė socialinių tinklų paskyras pozityvesnėmis žinutėmis ar atsiprašymais?
Rungtynių su JAV dieną neskaičiau, bet po to mačiau, kad žinučių buvo labai daug ir visos kažkaip geros (Juokiasi). Nebuvo daug atsiprašymų, bet buvo palaikymas: šaunuolis, gerai varai. Labai greitai viskas apsiverčia krepšinyje. Gal tai bus pamoka jaunimui, kaip iš labai blogai greitai gali būti labai gerai.
Kad geras pasirodymas čempionate gali atnešti solidžius kontraktus, šiais metais matėme ne tik jūsų situacijoje. Ar prieš pirmenybes tikėjotės, kad Mažeikiai gali ir netapti kita jūsų karjeros stotele?
Man daug kas sakė: nevažiuosi į tuos Mažeikius. Su kuo susitikdavau, visi tai kartojo. Bet aš pats buvau „M Basket-Delamode“ žaidėjas ir negalvojau, kad vyksiu kitur. Po čempionato mano mintys buvo grįžti į Lietuvą ir žaisti Mažeikiuose, bet gavosi, kaip gavosi. Buvo teisūs žmonės (Juokiasi).
Jūsų agentas Tadas Bulotas po rungtynių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) iškart paskelbė, kokia yra jūsų išpirka, kad ją matytų klubai. Ar jis pasakojo, koks iš tiesų dėmesys užgriuvo jus po šio mačo?
Labai didelis, sakė, ką čia padarei, visas internetas mirga tik tavimi. Komandų susidomėjimo buvo tikrai nemažai, bet mano prioritetas buvo Lietuva. Norėjau, kad vaikai čia eitų į darželį, norėjau būti su jais, o ne kažkur bastytis, nes jau nemažai buvau užsienyje. Dabar norisi truputį pabūti Lietuvoje.
Kaip į šias permainas jūsų karjeroje reagavo „M Basket-Delamode“ treneris Marius Kiltinavičius, kuris kartu yra neblogas jūsų bičiulis?
Jis reagavo profesionaliai, draugiškai pasveikino ir sakė nesigraužti. Aš Marių žinau gerai, tai manęs nenustebino, bet iš kitų žmonių nemanau, jog išgirsi kažką panašaus, ką išgirdau iš jo.
Teko matyti, kad lankėtės pirmosiose šio sezono „M Basket-Delamode“ rungtynėse. Išlaikysite šiltus jausmus šiai organizacijai?
Tikrai seksiu ir palaikysiu šią komandą, kai ji nežais prieš „Wolves“, norėsiu, kad laimėtų Mažeikiai. Dėl gerai pažįstamo trenerio, ten rungtyniaujančio vieno geriausių draugų Paliukėno.
Su kokiu per vasarą užsiaugintu pasitikėjimu jungiatės prie „Wolves“ kolektyvo?
Dideliu, nes žaidėme prieš dideles šalis, dideles komandas, pačio vaidmuo irgi buvo nemažas, turėjau daug atsakomybių. Vienareikšmiškai, tai prideda pasitikėjimo.
Čempionate kontraktą užsidirbo ir Artūras Žagaras, kurį Stambulo „Fenerbahče“ paskolino būtent Vilniaus klubui. Ko jis įneš į „Vilkų“ žaidimą?
Visų pirma, džiaugiuosi už jį, kad taip sužaidė čempionatą. Artūras – tikrai talentingas žaidėjas. O ko jis įneš, to, ko nešė ir Latvijai: agresyvumą, draskymą, progų sukūrimą kitiems bei sau, greitą puolimą bei tiesiog akiai gražų krepšinį.
Nėra paslapties, kad kol kas „Wolves“ turėjo problemų dėl sudėtį išretinusių traumų. Kaip laikotės dabar?
Kai atvažiavau į pirmą komandos treniruotę, buvo septyni sportuoti galintys žaidėjai su manimi. Tai nelabai ką ir darėme. Kitą treniruotę vėl buvo tas pats, vėliau sugrįžo du žmonės ir jau kažką pažaidėme. Sunku ir pasakyti, kaip čia jaučiuosi, nes visi buvome pabirę. Po truputį visi grįžta, tikiuosi, greitai galėsime tobulinti savo žaidimą visi kartu, nes mums visų reikia, jei norime kažką pasiekti. Reikia lipdytis, tada vėliau gausime vaisius. Jei visi bus pabirę, bus sunku susilipdyti, kai to reiks labiausiai.
Pirmąjį „Betsafe-LKL“ mačą su „Šiauliais“ laimėjote sunkiai – 68:66. Ar iš jo galima pasidaryti kažkokias išvadas, ar netektys buvo esminis to faktorius?
Galime pasidžiaugti tik vienu – pergale. Man asmeniškai „Šiauliai“ atrodo daug patrauklesni nei pernai, žaidžiantys krepšinį su mintimi. Trenerio braižas jaučiasi. Išvykos rungtynėse Šiauliuose niekam nebus lengva, mes pabirę kažkaip laimėjome ir ateityje tas taškas gali atnešti aukštesnę vietą. Nemanau, kad dabartinėje stadijoje buvome stipriai geresni, žinant mūsų pasiruošimą tam mačui. O dabar bandome gydytis ir važiuoti toliau.
Jūsų kelyje artimiausiu metu – „Gargždai“ ir Mažeikių klubas. Atsižvelgiant į jūsų minėtas „Wolves“ problemas, guodžia tai, jog kol kas išvengsite pačių pajėgiausių oponentų „Betsafe-LKL“?
Dabartinėje situacijoje tikrai nesinori nuvertinti varžovų, bet su tuo, ką turime ir kaip treniravomės, dabar būtų labai sunku kautis su „Rytu“ ar „Žalgiriu“. Manau, tai į naudą.
Ar jums kaip atakų organizatoriui buvo sunku įsilieti į „Wolves“ gretas, ypač žinant, kad nuo pat pirmo mačo atsakomybė laukia didelė?
Nesunku, nes jau esu buvęs su treneriu Kemzūra, žinau, ko jis nori, kokius derinius turi, esu kai kuriuos žaidęs. Tiesiog reikia išsiaiškinti, kuris žaidėjas ką gali, ypač užsienietis, kur atiduoti perdavimą, kur – stiprioji kurio pusė, kur – silpnoji.
Jau šį šeštadienį turite pirmąsias „Betsafe-LKL“ namų rungtynes Vilniuje, kur priimsite „Gargždus“. Ko tikitės iš šio mačo ASG arenoje?
Nelabai įsivaizduoju, kaip viskas atrodys, kiek bus žmonių, bet laukiu. Atvyko ir Žagaras, jau bus daugiau komandos draugų, noriu pasiekti pergalę.
Šį sezoną išvysime ir Vilniaus derbį, kuris labai intriguoja. Ar jums kaip buvusiam Vilniaus „Ryto“ nariui tai kels papildomų emocijų?
Turėjau gerą laiką su „Rytu“, laimėjome titulą, tik geri atsiliepimai apie juos. Taip susiklostė, kad dabar esu „Vilkuose“, esu laimingas, o dėl sentimentų nežinau, turbūt bus smagu žaisti prieš juos garsioje „Jeep“ arenoje, kai visi šalia sirgalių. Manau, bus daugiau emocijų dėl paties smagumo, o ne žaidimo būtent prieš „Rytą“.
Esate žaidęs ir Vilniaus, ir Kauno klubuose. Gal galite palyginti, ar „Wolves“ jau slegia panašus spaudimas kaip legendines komandas?
Kiekvienoje komandoje buvo labai skirtingai. „Žalgiryje“ tu negali pralaimėti, „Ryte“ – kažkiek gali, bet tavo tikslas finalas. O „Wolves“ – nauja komanda, bando atrasti savo veidą ir ateiti į pergalių kelią. Skirtingi jausmai. „Wolves“ yra šalia Lietuvos grandų ir turi būt aukščiau nei pernai tai tikrai. Turi būti geriausių trejete.
Kokį „Vilkų“ veidą įsivaizduojate, kuomet bus eliminuotos visos traumos?
Įsivaizduoju, kad būsime įvairūs: ir bėganti komanda, ir galinti sužaisti 5 prieš 5. Man tai patinka. Turime nemažai patyrusių žaidėjų, taip pat – ir jaunesnių. Balansas, tikiuosi, atneš mums pergales. Sunku kažką daugiau pasakyti, kai treniruotėse dar nemačiau daugiau 9 žaidėjų, bet mane labai intriguoja, kaip atrodysime.
