„Dar neperdaviau, dar tik perduosiu, – gera nuotaika spinduliavo vis dar olimpiniu rekordininku tebesantis V. Alekna. – Bet vis tik man atrodo, kad reikia išnaudoti visas progas ir nereikia laukti vėl keturių metų, kad įgyvendinti tai, ko neįgyvendinsi šiose olimpinėse žaidynėse.
Tai man atrodo, reikia padaryti viską, kad kitų olimpinių žaidynių dar ramiau lauktumei. Patarimai Martynui tie patys <...> Tikslas abiem būti finale, bet aišku konkurencija didelė, bet Martynas jau turi šiokios tokios patirties, tai galbūt ir pats laikas apie save priminti ir parodyti, kad gali būti tarp 12-os stipriausių“.
Olimpinį rekordą V. Alekna pirmą kartą pagerino 2000 metais Sidnėjuje, o dar geriau pasirodė 2004 Atėnuose, diską švystelėjęs į 69,89 m. Pasak V. Aleknos, olimpinėse žaidynėse Mykolas tikrai turi puikią galimybę pagerinti jo olimpinį rekordą.
„Pasveikinsiu, vis tik 20 metų laikosi, tai tikrai jau pats laikas ko gero: visi tobulėja, viskas tobulėja, taip kad aš manau, sunkiai pergyvens šias olimpines žaidynes mano rekordas“, – sėkmės sūnui Mykolui ir kitiems sportininkams nesavanaudiškai linkėjo jis.
Spaudimas didėja, bet nėra nepakeliamas
Šiose žaidynėse vienintelei irkluotojai Viktorijai Senkutei pavyko iškovoti bronzos medalį, tad daugelis žmonių visas viltis deda į pasaulio disko metikų elite esantį M. Alekną. Ar jaučią V. Alekna, kad sūnui gali būti sunku atlaikyti tokį didelį spaudimą?
„Kažkaip šeimoje to nesureikšminame. Kažkaip yra kaip yra. Jis diską yra numetęs labai toli, pasaulio rekordininkas. Tai būtų keista, kad iš jo nesitikėtų medalio. Olimpinės žaidynės yra kaip ir kitos varžybos. Varžovai – tie patys. Aišku, jos vyksta kas ketverius metus, todėl reikia parodyti, ką dali. Ir tada galbūt viskas gerai susiklostys, – sakė V. Alekna, kuris pridėjo, jog jo laikas to spaudimo būdavo gerokai mažiau. – Užtekdavo spaudos neskaityti, televizijos nežiūrėti, o dabar jau ko gero sudėtingiau, nes viską turime kartu su savimi ir nori to ar nenori, vis išlenda viena ar kita žinutė, bet aš manau, kad jaunimas jau prie to įpratęs“.
Jis taip pat paminėjo, kad irkluotojos V. Senkutės šiandien iškovotas medalis gali kiek nuimti įtampą nuo jo sūnaus pečių.
„Džiugu, kad Lietuva jau atidarė medalių kraitelę, kaip tik prieš išvažiuojant į oro uostą teko stebėti. Ir ką gi, atidaryta kraitelė ko gero pilnės“, – optimistiškai kalbėjo V. Alekna.
Stebėti varžybas – nelengva
Pasak buvusio Lietuvos olimpiečio, stebėti sūnų pasirodymą yra ne ką mažiau sudėtinga, nei pačiam dalyvauti.
Turiu jau patirties ir gan karčios, Europos čempionate Romoje, Miunchene praeitais metais ramiau buvo, taip kad nėra lengva ten sėdėti, aišku, sektoriuje būdavo lengviau“, – dėl patiriamo jaudulio palaikant sūnus neneigė jis.
Toliausią metimą istorijoje Mykolas Alekna atliko šių metų balandį varžybose JAV, kai diską nusviedė net 74.35 m. Jo tėtis geriausią karjeros asmeninį rezultatą pasiekė 2000 metais Lietuvos lengvosios atletikos čempionate, kai įrankį švystelėjo 73,88 m.
V. Alekna sutiko, kad šiose žaidynėse gali būti perrašyta ir Lietuvos disko metimo rungties istorija, jei į finalą patektų net trys lietuviai, nes į savo trečiąsias olimpines žaidynes taip pat vyksta Andrius Gudžius.
Vienintelį kartą olimpinių žaidynių finale 1996 metais varžėsi debiutinėse savo olimpiadoje dalyvavęs V. Alekna, kuris užėmė 5-ą vietą ir Vaclovas Kidykas, užėmęs aštuntąją.
„To dar nebuvo, du jau esame buvę, trijų nebuvo. Tikrai būtų džiugi naujiena visai Lietuvai“, – sakė jis.
