Techninio direktoriaus atsakomybė – pertvarkyti LFF techninį departamentą ir prižiūrėti visų amžiaus grupių futbolo rinktinių darbą, glaudžiai bendradarbiauti su futbolo akademijomis bei nacionalinės rinktinės treneriu.
R. Breu į Lietuvą atvyks sausio pradžioje, LFF su juo sudarys trejų metų sutartį.
Nykštukai virto liūtais
LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius neslėpė, kad jam didelį įspūdį paliko R. Breu dešimtmečio įdirbis Liuksemburgo futbolo federacijoje einant analogiškas pareigas.
51 metų R. Breu gimė Degendorfe, Bavarijos žemėje. Vokietis nepadarė svaiginamos futbolininko karjeros, bet anksti ėmėsi trenerio amato, nes domėjosi futbolo taktika ir treniravimo metodika. Jau 2006 m. jis įgijo UEFA PRO trenerio licenciją.
Iš pradžių R. Breu dirbo Rėgensburgo „Jahn“ klubo jaunimo komandų konsultantu ir trumpai treniravo Tryro „Eintracht“. O 2011 metais priėmė ambicingą iššūkį tapti Liuksemburgo futbolo federacijos techniniu direktoriumi.
600 tūkst. gyventojų turinčios Liuksemburgo hercogystės komanda tuo metu vegetavo antrame FIFA reitingo šimtuke įsitaisiusi tarp egzotiškų valstybių rinktinių. Panašiai, kaip dabar 136-oje pozicijoje esanti Lietuva.
Liuksemburge kibęs į darbą su jaunimu, R. Breu pirmiausiai įdiegė prancūzišką treniravimo modelį, kai jaunieji futbolininkai penkias dienas treniruojasi su savo amžiaus rinktinėmis ir tik savaitgaliais – su klubais. Taip siekta sklandžiau perteikti bendrą visos federacijos treniravimo metodiką.
Palanki geografinė padėtis leido perspektyviausiems Liuksemburgo futbolininkams išvykti į stiprias Prancūzijos ar Vokietijos futbolo akademijas. Tiesa, tai nebuvo paprasta, nes pagal gyvenimo lygį ir uždarbį Liuksemburgas Europoje nusileidžia tik Šveicarijai ir Norvegijai, todėl dauguma vietos futbolininkų mieliau rinkosi orų uždarbį namie.
R. Breu kartojo, kad pasitikėjimas savo jėgomis futbole lemia daug, o jo treniruotos Liuksemburgo jaunių rinktinės pradėjo laimėti prieš turkus ir belgus. Dar po kelerių metų iki tol neregėtų rezultatų pasiekė Luco Holtzo treniruojama vyrų rinktinė.
L. Holtzas su „Raudonaisiais liūtais“ praminta komanda per pastarąjį penkmetį sugebėjo nugalėti Graikijos, Albanijos, Vengrijos, Šiaurės Makedonijos ir Šiaurės Airijos rinktines, lygiosiomis sužaidė su prancūzais. Praėjusio Europos čempionato atrankoje Liuksemburgas dominavo ir prieš Lietuvą (2:1 ir 1:1). Šio pasaulio čempionato atrankos varžybose „Liūtai“ du kartus nugalėjo Azerbaidžaną (2:1 ir 3:1), o Dubline tėškė antausį Airijos rinktinei (1:0).
Kadaise visa triuškinta Liuksemburgo komanda FIFA reitinge buvo pakilusi iki 82-osios pozicijos, o progresą gerai atspindi šios rinktinės veterano Maxime' Chanot citata: „Anksčiau mes palikdavome vieną puolėją priekyje ir dešimtiese atsimušinėdavome. Dabar patys žaidžiame futbolą.“
Paklaustas, ar norėtų panašaus Lietuvos rinktinės šuolio, LFF prezidentas Tomas Danilevičius plačiai nusišypsojo: „Kur padėti parašą?“
Belgas autoritetu netapo
Baigęs dešimtmečio misiją Liuksemburge, R. Breu praėjusią vasarą prisijungė prie Vienos „Austria“ klubo trenerių štabo. Šioje ekipoje jis pats žaidė 1996-1998 m.
Savo karjeros pike „Austria“ marškinėlius vilkėjo ir Arminas Narbekovas. Tiesa, lietuvis Vienoje rungtyniavo 1990-1996 m. ir su R. Breu komandos draugu netapo.
„Reinholdas penkeriais metais jaunesnis už mane, tad mūsų keliai prasilenkė. Asmeniškai R. Breu nepažįstu, bet girdėjau gerų atsiliepimų. Juk jį dirbti asistentu pasikvietė buvęs ilgametis „Austria“ žaidėjas Manfredas Schmidas, pats dirbęs vokiečių „Koln“ klube su elitiniu treneriu Peteriu Stogeriu. Tai – rimta kompanija ir R. Breu pripažinimo sulaukė ne veltui“, – tv3.lt tikino A. Narbekovas.
Užsienietiškos idėjos LFF struktūroje – ne naujiena. 2008-2009 m. Lietuvos rinktinę sėkmingai treniravęs dabartinis Portugalijos futbolo federacijos techninis direktorius Jose Couceiro taip pat buvo parengęs strategiją. Tačiau visas LFF gijas savo rankose laikiusiam Juliui Kvedarui tai įspūdžio nepadarė ir strategija buvo paslėpta dulkėti stalčiuose.
Prieš dvejus metus LFF techniniu direktoriumi tapęs belgas Patrickas De Wilde sąlyčio taškų su lietuviais taip pat nerado ir mūsų šalį jau paliko. Belgo prižiūrėta Briuselio „Anderlecht“ vaikų ir jaunimo treniravimo programa taip pat vertinama nevienareikšmiškai.
2019 metais LFF įsigyta ir per metus 500 tūkst. eurų kainuojanti „Anderlecht“ metodika turi savų ypatumų. Su ja dirbti gali tik konkrečius kriterijus atitinkančios futbolo akademijos, privalančios turėti savo techninį direktorių ir visų amžiaus grupių vaikų bei jaunimo komandas su atskirais jų treneriais.
Ne visiems priimtina belgiškoji programa. Pavyzdžiui, Utenos, Garliavos, Kybartų, vilniečių BFA akademijos naudoja „Auri-Dohm“ modelį, kurtą lietuvio Aurelijaus Skarbaliaus ir dano Karsteno Dohmo. Trečios akademijos žvalgosi į ispanišką ar portugališką treniravimo metodiką.
„Anderlecht“ programa ir nuoseklumo stoka nepaliko įspūdžio savo vardo akademijai vadovaujančiam A. Narbekovui: „Aš vertinu ją labai kritiškai. Lietuvos futbolas turėtų dirbti nuosekliai ir ta pačia kryptimi pagal vieną programą – nesvarbu, ar didmiestis, ar provincija. Provincijoje netgi išauga daugiau talentingų vaikų. Dabar vienoms akademijoms dalinami sertifikatai ir žvaigždutės, kitos jų negauna. Jaunieji futbolininkai sulaukia 16-17 metų ir pradingsta nesulaukę karjeros galimybių, nes niekas jais nesirūpina. P. De Wilde darbo metodai man kėlė klausimų, atrodė, kad žmogus tiesiog nori sau užsidėti pliusiuką. Viliuosi, kad R. Breu susitvarkys geriau. Bet ir jam reikia laiko tikslams pasiekti.“
Nieko keisto, kad išsiskiriant požiūriui į treniravimo metodikas, P. De Wilde užkulisiuose konfliktavo su Lietuvos treneriais, nesulaukė jų pasitikėjimo ir galiausiai sutartis su juo buvo nutraukta.
Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) prezidentas Deividas Šemberas mano, kad nesuteikus tinkamų darbo sąlygų ir įgaliojimų R. Breu, Lietuvos futbole toliau vyraus betvarkė.
„P. De Wilde kvalifikuotas specialistas, bet jei pasitiki žmogumi – privalai leisti jam dirbti. O kai federacija paskirdavo jaunimo rinktinių trenerius neinformuodama techninio direktoriaus ir pati reguliuodavo eismą, tai net nėra, apie ką kalbėti. Linkiu, kad tokie nesusipratimai nenutiktų ir su R. Breu“, – teigė D. Šemberas.
Įvairiais duomenimis, P. De Wilde per mėnesį LFF uždirbdavo apie 7 tūkst. eurų.
R. Breu atlygis bus gerokai solidesnis – tv3.lt žiniomis, vokiečiui per metus bus mokama apie 250 tūkst. eurų.
E. Stankevičius spaudos konferencijoje užsiminė, kad R. Breu peržiūrės „Anderlecht“ metodiką bei įvertins jos efektyvumą. Tad nereikėtų stebėtis, jei su vokiečio atėjimu LFF atsisakys belgiškos programos ir vėl iš naujo pradės savo identiteto paieškas.
Valdui Ivanauskui – pasitikėjimo kreditas
Šią savaitę LFF Vykdomasis komitetas (VK) nusprendė dar metams pratęsti sutartį su vyrų rinktinės treneriu Valdu Ivanausku.
55-erių kaunietis nacionalinei komandai vadovavo vos keturis mėnesius, bet spėjo įsivelti į tiek skandalų, kiek jo pirmtakai nesukėlė per kelerius metus.
Ūmaus charakterio specialistas treniruotėse iš karto ėmė muštruoti žaidėjus, nevengdamas necenzūrinės leksikos. Treneris spaudos konferencijų metu pakeltu tonu bendraudavo ir su žurnalistais, neretai pašiepdamas jų suvokimą apie futbolą.
Po eilinio konflikto su žiniasklaidos atstovais V. Ivanauskas staiga nurimo ir kitoje spaudos konferencijoje sušvelnino toną: „Tikrai nenorėjau nieko įžeisti, paprasčiausiai valdė emocijos ir adrenalinas. Tikiuosi, kad tai buvo paskutinis toks atvejis. Buvau neteisus, tikrai gerbiu jus, žurnalistus, ir jūsų profesiją.“
Portalo tv3.lt žiniomis tai nebuvo paties V. Ivanausko iniciatyva – atsiprašyti jam nurodęs E. Stankevičius, kuriam ne vis vien smukęs federacijos įvaizdis.
Pats E. Stankevičius neslėpė, kad rinktinės trenerio kėdėje norėjo matyti kitą specialistą. Kalbama, kad to pageidavo ir rinktinės žaidėjai.
Bet Vykdomasis komitetas, kuriame galios pozicijos priklauso tauragiškiui Arūnui Pukeliui ir marijampoliečiui Žydrūnui Buzui, nusprendė kitaip. V. Ivanausko kandidatūra patvirtinta vienbalsiai.
„Ne žaidėjai renkasi trenerį, o LFF. Futbole nėra nepakeičiamų, yra tik nepakeisti. Negalime atsižvelgti į vieno žaidėjo norą ar nenorą. Treneris turi pasitikėjimą iš VK“, – šį sprendimą pakomentavo T. Danilevičius.
Vienbalsiai VK sprendimai – jokia naujiena LFF praktikoje. Vis tik vienas VK narys – D. Šemberas – neslėpė, kad balsuotų prieš V. Ivanauską, nes nėra patenkintas jo darbu. Bet VRFS prezidentas dėl ligos negalėjo dalyvauti posėdyje, o ir vienas jo balsas nebūtų nieko keitęs.
Per penkerias pasaulio čempionato atrankos rungtynes V. Ivanausko rinktinė iškovojo vieną pergalę ir patyrė keturis pralaimėjimus (įvarčiai – 4:16).
Vienintelėse pergalingose rungtynėse Vilniuje 3:1 įveikta Bulgarija. Futbolo žinovai kraipė galvas, kodėl rugsėjį Florencijoje su Europos čempionais italais lygiosiomis (1:1) sužaidę bulgarai tą spalio 9-osios popietę LFF stadione atrodė apatiški ir nemotyvuoti. Bulgarijos žiniasklaida bejėgį rinktinės žaidimą siejo su netrukus turėjusiais vykti šios šalies futbolo federacijos prezidento rinkimais ir ieškojo įvairių interpretacijų. Bet tai – pačių bulgarų galvos skausmas.
A. Narbekovas su V. Ivanausku kartu žaidė legendiniame Vilniaus „Žalgiryje“ ir Lietuvos rinktinėje, tad vienas kitą pažįsta puikiai.
Olimpinis čempionas LFF sprendimą pratęsti sutartį su treneriu laiko logišku: „Mums įprasta mėtytis treneriais, bet ar galima spręsti apie žmogų po kelių rungtynių? Jei jau taip nusprendei – duok laiko savo sistemai ir žaidimo braižui įdiegti.“
Buvęs futbolininkas nesiėmė vertinti V. Ivanausko konfliktų su žiniasklaida, o žaidėjų muštrui rinktinėje turi savo paaiškinimą.
„Mano manymu, kai kurių futbolininkų gyvenimas prieš tai nebuvo apsunkintas. O kai iš jų pradedi reikalauti daugiau, tuomet ir treneris kaltas, ir aplinka ne ta. Esame suaugę žmonės, galime išsikalbėti atvirai. Lietuvos rinktinės žaidėjų pasirinkimas ribotas, tai irgi nemaža problema treneriui“, – atviravo A. Narbekovas.
V. Ivanauskui 2022 metais bus bent 10 galimybių savo žaidimo sistemai ir braižui pademonstruoti. Kovą numatyti du draugiški susitikimai, birželį-rugsėjį laukia šešerios UEFA Tautų lygos rungtynės, o rudenį vyks Baltijos taurės turnyras, kurio Lietuva nėra laimėjusi nuo 2010 metų.
