Naują sezoną klubas pasitinka su stipriai atsinaujinusia sudėtimi ir nauju treneriu Oliveriu Kostičiumi. Nors Utenai šis strategas – naujas, Lietuva jam – puikiai pažįstama. 50-metis specialistas prieš daugiau nei dešimtmetį darbavosi Kauno „Žalgiryje“ ir to paties miesto „Baltuose“.
Didžiąją dalį pasirengimo etapo „Uniclub Casino – Juventus“ vertėsi be savo vyr. trenerio, kuris tuo metu talkino Svetislavui Pešičiui Serbijos rinktinėje. Nepaisant to, O.Kostičius visada buvo šalia tiek, kiek įstengė: nuolat komunikavo su asistentais, stebėjo ne tik rungtynių, bet ir treniruočių įrašus, norėdamas perduoti nurodymus štabui.
Bendraudamas su LKL.lt svetaine strategas šypsojosi, kad čempionato metu išties teko stipriai paaukoti miegą, kad viską spėtų, tačiau to vaisius jis mato dabar.
Pirmąsias „Betsafe-LKL“ sezono rungtynes uteniškiai šį vakarą sužais su Mažeikių „M Basket“ klubu. 18.30 val. prasidėsiantį mačą galite stebėti ir Go3.
– Treneri, sezonas jums prasideda pirmadienį, kiek patenkintas esate tuo, kokią komandą turite?
– Visą vasarą dirbome, kad suburtume sudėtį, tad šie vaikinai buvo mūsų pasirinkimas. Treniruotes iki šiol stebėjau iš šono, tik dalinai jose dalyvavau, tad tik prieš kelias dienas asmeniškai susipažinau su auklėtiniais. Turiu gerą vaikinų grupę, kurie dirba sunkiai, tikiuosi, laukia geras sezonas, kuriame būsime sėkmingi.
– Utenos komanda yra stipriai atsinaujinusi, lyginant su praeitais metais. Kokia buvo jūsų ekipos vizija?
– Visų pirma, ieškojome vyrų, kurie galėtų atiduoti save ir puolime, ir gynyboje. Norėjome balanso. Kitas svarbus dalykas buvo charakteris ir darbo etika. Tikiu, kad padarėme gerą darbą, nes tai vaikinai pasirengimo metu sėkmingai įrodinėjo.
– Lietuva jums nėra nauja šalis, čia jau dirbote anksčiau, vis tik prabėgo geras dešimtmetis nuo to laiko. Ar per šiuos metus buvote įsitraukęs į Lietuvos krepšinį?
– Taip, pirmąsyk čia atvykau prieš nemažai metų, mano ryšys su Lietuva užsimezgė greitai, stipriai ir niekada neišnyko. Čia sukūriau draugystes, nes krepšinis jungia žmones. Su kai kuriais susitikdavome krepšinio aplinkoje, su kai kuriais palaikėme asmeninį ryšį. Dabar turiu jausmą, kad niekada nebuvau palikęs Lietuvos. Kai vasarą turėjau šansą pasirašyti sutartį su „Uniclub Casino – Juventus“, jaučiausi lyg grįždamas namo.
– Ar per šiuos metus turėjote galimybę prisijungti prie kokio nors „Betsafe-LKL“ klubo anksčiau?
– Pokalbių buvo, bet krepšinio rinka susidėliojo taip, kaip susidėliojo, kontraktą pasirašiau tik dabar, po sėkmingų derybų su Utenos klubu. Nemažai metų praleidau Vokietijoje, bet visada domėjausi Lietuvos krepšiniu. Dabar susiduriu su naujais iššūkiais, nauju klubu, nekantrauju pradėti sezoną.
– Kaip per pastarąjį dešimtmetį pakito „Betsafe-LKL“?
– Nenori būti tas žmogus, kuris tiesiog sako gražius žodžius, nes jie gerai skamba, noriu dalintis tikrais savo įspūdžiais. O jie yra tokie, kad kuomet buvau Lietuvoje anksčiau, „Žalgiris“ išgyveno sunkius laikus. Krizė būna neišvengiama visur. Žinau, kiek pastangų buvo įdėta, kad Lietuvos krepšinis nuo tų laikų pasikeistų stipriai ir atrodytų taip, kaip šiandien. Visi žinome apie šios šalies krepšinio tradicijas, bet turiu omenyje lygos organizaciją, infrastruktūra.
Kai dirbau „Žalgiryje“, atsimenu, kokiose salėse žaidėme. Patys rungtyniavome „Sporto halėje“, tada dar nebuvo pastatyta „Žalgirio“ arena, mačiau senas Kėdainių ir Prienų sales. Pagalvojęs dar, prisiminčiau ir daugiau. Dabar matau naujas arenas, klubai turi geresnes sąlygas ir aš dėl to džiaugiuosi. Matome, kokie žaidėjai čia užauga ir kokį lygį jie galiausiai pasiekia.
– Papasakokite, kaip jums pavyko suderinti du darbus Pasaulio taurės metu: tiek Serbijos rinktinės reikalus, tiek „Uniclub Casino – Juventus“ pasirengimą?
– Visų pirma, tikrai norėjau būti įsitraukęs į komandos reikalus nuo pat pirmos dienos. Esu labai dėkingas savo štabui, kuris mane palaikė visame kame, ko prašiau. Kartu stebėjome, filmavome, analizavome dalykus, turėjome vaizdo skambučius. Taip gavosi, kad negalėjau pilnai atsiduoti Utenos komandai, kadangi dirbau rinktinėje, bet esu dėkingas visiems vyrams, kurie padėjo man, bandant įdiegti mano planus komandai. Taip, buvo sunku. Visi žino, koks krūvis yra, kai prasideda rinktinių turnyrai. Žaidi rungtynes kas antrą dieną, maža to, prisideda ir laiko skirtumas. Vis tik jei yra noras, visada rasi kaip viską suderinti.
– Kiek vidutiniškai laiko trukdavo jūsų miegas per parą?
– Geras klausimas, miego buvo tikrai nedaug (Juokiasi). Bet kai turi tikslus, kažką turi aukoti. Miegas buvo trumpas ir greitas, bet neturėjau su tuo problemų, kadangi adrenalinas lydėjo mane viso turnyro metu. Tai leido man išlaikyti koncentraciją gerame lygyje.
– Kokius to rezultatus išvydote, kuomet atvykote į Uteną pats?
– Nuo pirmos treniruotės susidėliojome, kaip norime dirbti ir žaisti. Tai neabejotinai padėjo, nebuvo momento, kuomet kažką kažkas stebintų, turėjau jausmą, jog buvau toli, bet kartu ir visai šalia. Laikomės savo plano, dirbame toliau, arenoje atsirado naujas veidas ir daugiau niekas nepakito (Šypsosi). Tikiuosi, kad pirmosiose rungtynėse galėsime pademonstruoti savąjį žaidimą.
– Su kokiomis emocijomis grįžote iš pasaulio čempionato, kur tapote vicečempionu?
– Tai – nuostabi kelionė, kurioje kauniesi su geriausiomis komandomis ir geriausiais pasaulio žaidėjais. Buvo labai įdomu, lankiausi toje pasaulio dalyje, kurioje niekada anksčiau būti neteko. Emocijų buvo daug, tvarkaraštis buvo įtemptas, nuolat sutikdavau žmones, kurie buvo pažįstami, taip pat susipažindavau ir su naujais. Tai – puiki patirtis, o ir Serbijos rinktinė pasiekė puikų rezultatą, tad emocijos kilo į aukščiausią lygį. Suprantu, kad jei šią patirtį būčiau praleidęs, būčiau netekęs daug gyvenimo emocijų.
– Lietuvoje neretai galima girdėti nuomonių, kad Svetislavas Pešičius – nueinantis treneris. Ką galite papasakoti apie jį ir kaip manote, ar šis 74-erių specialistas parodė, kad jo filosofija dar yra veikianti?
– Man sunku šnekėti ta tema, nes žinau Svetislavą daug metų, daug su juo bendraujame apie krepšinį. Aš žinau, kokio amžiaus jis yra ir žinau, kad žmonėms atrodo keistai, jog tokio amžiaus treneris gali dirbti savo darbą. Bet pažįstu Pešičių ir matau jo atsidavimą, discipliną ir meilę krepšiniui. Amžius nereiškia nieko. Jis daro viską, kad savo fizinę ir psichologinę kondiciją laikytų aukščiausiame lygyje.
Nesu nustebęs tuo, kad buvome sėkmingi pasaulio čempionate, kadangi žinau Pešičių labai gerai. Taip, gandai yra gajūs, bet jie eina iš žmonių, kurie jo gerai nežino. Svetislavas ir pats nuolat mini, kad stengiasi sekti šiuolaikinį krepšinį, prisitaikyti ir būti moderniu, kadangi tai neišvengiama, norint būti sėkmingu. Už tai, kokį krepšinį rodėme čempionate, sulaukėme daug komplimentų. Manau, kad ir Svetislavas įrodė, jog jo amžius ir filosofija neturi kelti abejonių.
– Kokį įspūdį čempionate jums paliko Lietuvos rinktinė?
– Visų pirma, Lietuvos ir Serbijos krepšinis nuolat jaučia pagarbą vienas kitam. Europoje tai ypatingos krepšinio šalys. Aš dar geriau žinau Lietuvos krepšinį, nes žinau žmones, dirbau čia, suprantu mentalitetą. Lietuvos sudėtis nebuvo pajėgiausia, bet galima jausti didelę pagarbą komandai už parodytą krepšinį. Lietuviai parodė, kad gali žaisti su visais, skiriu didžiausius komplimentus jiems ir treneriui Kaziui, kuris darė didžiulį darbą.
– Grįžtat prie Utenos ekipos, kaip manote, kurie žaidėjai šį sezoną gali labiausiai nustebinti Lietuvos sirgalius?
– Anksti šnekėti, manau, galėsime apie tai padiskutuoti kiek vėliau. Yra dalykų, kuriuos dar reikia įdiegti komandinėje sistemoje, yra ir individualių dalykų, į kuriuos reikės atkreipti dėmesį. Tikiuosi, kad visi žaidėjai atskleis save ir savotiškai nustebins juos stebinčius sirgalius.
– Kaip manote, kas šį sezoną taps emociniu Utenos komandos lyderiu? Kuris žaidėjas kol kas yra girdimiausias rūbinėje?
– Žygis Skučas čia praleido ne vienerius metus, turi patirties, gerai žino lygą. Jis geba rodyti emocijas ir rūpestį savo komanda. Jį kol kas matau priekyje visų, bet ir likę atlieka puikų darbą.
– Laukia pirmasis sezono mačas prieš „M Basket“ ekipą. Kas bus svarbiausia jame?
– Pirmos rungtynės visada sunkios visoms komandoms, nes ne visi yra iki galo pasiruošę, ne visi gali rodyti geriausią žaidimą. Pozityvu tai, kad visi nekantraudami laukia sezono pradžios, tačiau tuo pačiu komandos yra naujos, reikia laiko sukurti atmosferai ir ryšiui. Tai procesas, tam reikia dar kelių savaičių. Šiose rungtynėse geriau seksis tiems, kas geriau kontroliuos savo emocijas.
– Prieš kelias dienas „M Basket“ sužinojo, kad netenka potencialaus lyderio Vaido Kariniausko. Kaip tai keičia komandos veidą?
– Tai geriau galėtų atsakyti jų treneris, kuris turėjo planą su Kariniausku. Jis turėjo būti komandos vedlys. Suprantu, kad jam nėra lengva prarasti tokios svarbos žaidėją, tai supurtė komandą. Mano patirtis sako, kad kai tik komandoms kažkas nutinka, kažkurie žaidėjai iškrenta, dažniausiai kiti žengia žingsnį į priekį, kad tai kompensuotų. Manau, kad tai ši komanda padarys ir dabar.
– Ko jūs asmeniškai tikitės iš šio „Uniclub Casino – Juventus“ sezono?
– Noriu sukurti gerą kultūrą, gerą krepšinio programą, gerą komandą. Noriu kovoti su visais ir bandyti siekti tikslų. Noriu, kad visi taptume ne tik geresni žaidėjai ir treneriai, bet ir geresni žmonės. Prieš akis daug gerų rungtynių, kuriose augsime ir tapsime gera komanda.
– Ar yra rungtynių, kurių „Betsafe-LKL“ laukiate ypatingai? Galbūt prieš „Žalgirį“ ar „Rytą“.
– Žinau, ką reiškia susitikti su šiomis komandomis, bet aš koncentruojuosi į artimiausią mačą. Nenoriu užkelti spaudimo vyrams. Nesvarbu, kokia tai komanda, motyvacijos neturi trūkti, svarbiausia laikytis savo plano, būti susikoncentravus ir gerbti visus varžovus.
