Yudai, „Džiugo“ klube esi jau ne pirmus metus, ką gali pasakyti apie komandą, Telšių miestą?
Šis miestas man patinka, nes čia puiki gamta, o ypatingai smagu – vasarą, kai gamta atbunda, mėgstu leisti laiką gryname ore. „Džiugo“ klubas yra šaunus, turime gausų būrį sirgalių, jaukų stadioną su natūralia veja. Mums reikia tobulėti ir dirbti toliau. Galiu pasakyti, jog Telšiai man patinka ne tik kaip sportininkui, bet ir kaip žmogui.
Bendrai per savo laiką Lietuvoje gyvenai ir kituose šalies miestuose?
Taip, teko gyventi Alytuje bei Panevėžyje. Jeigu reikėtų palyginti Telšius su šiais miestais, galėčiau išskirti, jog Alytuje buvau savo pirmaisiais metais Lietuvoje, todėl buvo sunku, net keliauti į prekybos centrą nebuvo itin paprasta, viskas kitaip nei Japonijoje. Panevėžys didesnis miestas, tačiau geriausią įspūdį palieka būtent Telšiai – geri, ramūs žmonės. Nemėgstu laukti ilgose eilėse prie kavinės arba parduotuvės durų, todėl čia tokios problemos neturiu.
„Džiugo“ klube rungtyniavai tiek „Optibet Pirmoje lygoje“, tiek dabar stipriausiame Lietuvos čempionate. Kaip keitėsi komanda per šį kelių metų laikotarpį?
Futbolininkai kasmet tobulėja, progresuoja. Sporte normalu, jog vyksta rotacija, žaidėjai atvyksta bei išvyksta. Gerą atmosferą palaiko vietiniai – Andrius Lipskis, Martynas Vasiliauskas, Tomas Rapalavičius, Adomas Mika.
Esi iš tekančios saulės šalies. Kokie didžiausi skirtumai tarp Japonijos ir Lietuvos?
Skirtumas yra milžiniškas. Žmonės Japonijoje drovesni, kuklesni. Viskas vyksta pagal aiškiais per ilgą laikotarpį nusistovėjusias taisykles, o vėlavimas tiesiog neegzistuoja. Pirmieji metai Europoje todėl ir buvo keisti, nes matydavau nuolat vėluojančius žmones. Man, tai nebuvo normalu, tačiau dabar jau įpratau. Europoje jaučiuosi laisvesnis, nes Japonijoje viskas aplink vyksta pagal griežtas taisykles, nuo to jau buvau pavargęs, tad Lietuvoje ir Europoje atsigaunu. Visgi maistas – kita tema, o Japoniška virtuvė yra arčiau širdies.
Ką veiki, kai turi laisvą nuo treniruočių dieną?
Nieko ypatingo, lankausi sporto klube, parduotuvėse, einu į miestą išgerti su draugais kavos. Galiu pripažinti, kad tiek Telšiuose, tiek ir Japonijoje veika yra panaši.
Pernai „Džiuge“ buvo ir tavo brolis Akihiro. Dviese viskas paprasčiau?
Praėję metai buvo smagūs, kartu leisdavome labai daug laiko. Prisimenu, jog pirmasis mėnuo po jo išvykimo nebuvo iš lengvųjų, jaučiausi šiek tiek vienišas, bet dabar viskas gerai.
Žvelgiant į šį sezoną, vaizdelis turnyro lentelėje ne pats maloniausias. Ką manai apie šį laikotarpį pirmoje „Optibet A lygos“ čempionato pusėje?
Nėra lengva kalbėti, nes laikas tikras sunkus, tačiau kiekvienas privalome atlikti savo darbą maksimaliai. Futbolas yra toks žaidimas, kur įmanoma pralaimėti ir keturis kartus iš eilės. Svarbiausia neprarasti tikėjimo.
Sezonas nėra paprastas, dažną profesionalų futbolininką kamuoja ir psichologinė įtampa. Kaip tvarkaisi su šiuo elementu?
Viskas nėra taip sudėtinga, jei turiu problemą galvoje, ją išsprendžiu pakankamai paprastai, kadangi esu aiškiai susikoncentravęs ir turiu tikslą. Labai padeda ir pokalbiai su žmonėmis, kuriais pasitikiu, tai tarsi terapija.
Kol „Optibet A lygoje“ paskelbta pertrauka, Telšių „Džiugas“ birželio 10-ąją žais kontrolines rungtynes namie. Centriniame Telšių stadione priimsime Jūrmalos „Spartaks“ klubą iš kaimyninės Latvijos.
