Vienam geriausių Lietuvos dviratininkų 27 metų Tomui Vaitkui teko didžiulė garbė – praėjusį sezoną jis važiavo vienoje komandoje su legendiniu amerikiečiu Lance’u Armstrongu. Kaip jautėsi lietuvis? Kokį įspūdį jam padarė „geležinis Lance’as“? Ir kiek kartų per metus dviratininkus „gaudo“ dopingo kontrolė?
Antroje išskirtinio interviu portalo „Balsas.lt“ žurnalistams dalyje T. Vaitkus atskleidžia itin griežtos dopingo kontrolės reikalavimus, subyrėjusios žvaigždžių komandos „Astana“ užkulisius bei tikina, kad L. Armstrongas, net ir būdamas 38 metų, dar ne vienam jaunuoliui nosį nušluostytų.
– Ar negaila buvo palikti „Astanos“ komandą?
– Negaila. Kai aš atėjau iš „Discovery“ į „Astaną“, niekas realiai nepasikeitė. Tas pats komandos „Discovery“ menedžeris Johanas Bruyneelis ir visas aptarnaujantis personalas, visi direktoriai, treneriai, „paruošėjai“, daktarai ir kai kurie dviratininkai irgi išėjo į „Astana“ komandą.
O dabar, praėjus dvejiems metams, vėl visi tie patys žmonės dabar jau iš „Astanos“ išėjo į „RadioShack“ komandą, kuriai ir vėl vadovaus Johanas Bruyneelis.
– O kodėl visi taip bėga iš „Astanos“?
– Na, taip, išėjo gal daugiau nei pusė, o jeigu žiūrėtume iš važiuojančių,– tai praktiškai visi. Bet ne visi pabėgo, yra iš Kazachstano sportininkų, trenerių. Kitais metais jie nori komandą padaryti.
– Dėl ko iš tikrųjų įvyko Lance’o Armstrongo ir Alberto Contadoro konfliktas „Tour de France“ lenktynių metu (dėl ko paskui ir subyrėjo „Astanos“ komanda)?
– Dar prieš „Tour de France“ lenktynes buvo labai didelė įtampa ir ambicijų kova. Nes ir tas, ir tas (L. Armstrongas bei A. Contadoras – aut. pastaba) – užsispyręs ožys, nė vienas nenorėjo nusileisti.
Šiaip A. Contadoras – geras žmogus ir, man atrodo, jeigu tik jis būtų kažkur nusileidęs, tai pats L. Armstrongas jam būtų padėkojęs, o vėliau ir padėjęs.
– Koks jausmas važiuoti kartu su tokiomis žvaigždėmis, kaip Lance’as Armstrongas? Ar tu jau apsipratai būti šalia žvaigždžių? Juk šiemet važiavai „Astanoje“, kuri buvo vadinama svajonių komanda, o kitąmet vėl būsi žvaigždžių būryje, nes dirbsi su L. Armstrongu.
– Iš tikrųjų, tos žvaigždės yra labai paprastos. Aišku, pietaujant ar vakarieniaujant sėdėdamas prie vieno stalo su L. Armstrongu ir žinodamas, kad jis yra tiek pasiekęs, jautiesi kaip nesavas. Bet su juo labai lengva bendrauti ir šnekėtis galima apie viską.
– O koks yra Lance’as Armstrongas kaip žmogus? „Nepasikėlęs“?
– Ne, tikrai nepasikėlęs. Tik privengia žurnalistų dėmesio. Pavyzdžiui, šiemet po „Milan-Sanremo“ lenktynių vieną dieną praleidau pas jį namuose. Tai ryte išvažiavome dviese į treniruotę ir, kad niekas jo neatpažintų, jis apsirengė visai kitą aprangą (ne „Astanos“).
Ir vis tiek privažiavo kažkoks turistas, pamatė, kad L. Armstrongas ten važiuoja, – lūpos pradėjo drebėti, žodžio suregzti negali... Paskui įsidrąsino, privažiavo ir sako: „Ar aš galiu važiuoti su jumis? Aš iš paskos važiuosiu ir nieko nedarysiu“. O L. Armstrongas jam ir sako: „Tai važiuok, kas tau neleidžia“.
– Su L. Armstrongu jūs esate tik komandos draugai ar geresni draugai?
– Gal daugiau kaip komandos draugai. Būna, kad susirašome ir žinutėmis: „Ką darysi, kaip forma, ar pasiruošęs lenktynėms?“ Dažniausiai visa kalba sukasi apie sportą.
– Ar jis tau duoda kokių vertingų patarimų?
– Kai žmogus yra tiek pasiekęs, tai, žinoma, kad turi ką patarti! Bet aš jam nelendu į akis ir nei klausiu, nei ką. Nors jeigu paklausčiau, tai tikrai pasakytų, kaip ką daryti.
– Įdomu, o tas „senukas“ L. Armstrongas dar turi parako?
– Na, man atrodo, tas „senukas“ dar ne vienam jaunuoliui nosį nušluostytų (juokiasi). Kitais metais jis vėl susikaus su A. Contadoru ir prigaus jį patirtimi ar gudrumu. Svarbi bus ir komandos pagalba. Jeigu A. Contadoras kitais metais nesurinks aplink save geros komandos, jam tikrai bus labai sunku laimėt.
– Bet A. Contadoras kol kas lieka „Astanoj“? Bent jau dar nepasakė „ne“.
– A. Contadoras dar turėtų būti „Astanos“ komandoj iki 2010 metų. Bet sklando gandai, kad jis nori išeiti į belgų komandą „Quick Step“. Reikalas tas, kad „Astana“ šiemet turi finansinių problemų, nes net ir man ne kartą vėlavo atlyginimas, ir gali prarasti „Proturo“ licenciją.
Tokiu atveju visi dviratininkai ir komandos personalas turėtų vadinamąjį „žalią bilietą“ ir galėtų išeiti į kokią tik nori kitą komandą. Jeigu taip iš tiesų ir nutiks, „Astana“ turės susirinkti aplink save daugiau sportininkų iš Kazachstano.
– „Tour de France“ metu L. Armstrongas buvo labai pasipiktinęs dėl dopingo kontrolės sugriežtinimo. Ką tu pats galvoji apie šiuos patikrinimus?
– Tai įsivaizduokite, jeigu aš, galima sakyti, paprastas dviratininkas, kuriam toli gražu iki L. Armstrongo ar A. Contadoro, šiemet turėjau gal... (ilga pauzė) apie 25 kontroles. Tai kiek tada jie turėjo??
– Ar tikrai taip griežtai vyksta tie patikrinimai?
– Kiekvienas profesionalus sportininkas turi kas tris mėnesius užpildyti internete anketą ir nurodyti, kelintą valandą pradeda treniruotis, kelintą baigia, ir kur jį galima rasti.
Pavyzdžiui, jeigu aš rytoj turiu neplanuotai grįžti į Klaipėdą, man reikia apie tai pranešti kontrolei ir nurodyti tikslią vietą ir laiką.
Jeigu jie ateina ir tą valandą manęs neranda namuose, tai man įskaitomas praleistas testas. Trys praleisti testai – diskvalifikacija dvejiems metams. Tad jautiesi kaip koks nusikaltėlis, nes kiti tikrai turi daugiau laisvės nei mes, sportininkai.
(Bus daugiau)
* * *
Praėjusią savaitę „Balsas.lt“ pradėjo publikuoti interviu su Lietuvos dviratininku Tomu Vaitkumi, kuris ateinantį sezoną važiuos garsaus amerikiečio Lance’o Armstrongo komandoje „RadioShack“.
Pirmoje dalyje T. Vaitkus įvertino praėjusį savo sezoną, pakomentavo jame patirtas traumas, atskleidė dviračių pasaulio užkulisius (kaip švenčiamos pergalės) ir t. t.
