49-erių trenerio vadovaujama rinktinė sostinėje sužais dvejas rungtynes 2022 m. Europos čempionato atrankoje.
Penktadienį laukia rungtynės su Danija, sekmadienį – su Belgija. Abi rungtynės bus tiesiogiai transliuojamos TV3 kanalu.
Lietuva kol kas atrankos C grupėje yra pasiekusi vieną pergalę per dvejas rungtynes. Su Danija dar nėra žaista, o belgams išvykoje buvo nusileista 65:86.
„Mes žiūrime į save, ruošiamės ir žinome, kad prieš komandas, kurioms nėra ką prarasti, visada būna sudėtinga. Mums reikia numuštį jų norą, energiją ir patiems parodyti didesnę – manau, kad viskas bus gerai”, – penktadienį prieš rytinę treniruotę sakė D. Maskoliūnas.
„Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbučio „burbule” gyvenančios rinktinės turi tik joms priskirtus viešbučio aukštus, kuriuose gyvena ir valgo – tiesa, bendras valgymas draudžiamas, maistą tenka neštis į savo kambarius. Palikti viešbutį taip pat galima tik keliaujant į treniruotę ar rungtynes.
Į tokią griežtą aplinką D. Maskoliūnas pateko iš Barselonos, kurioje gyvenimas nuo šio pirmadienio kaip tik šiek tiek atlaisvėjo.
Į Katalonijos galvą į širdį – kaip Barselonos miestą vadina vietiniai – D. Maskoliūnas persikėlė šią vasarą, kartu su Šarūnu Jasikevičiumi ir dar keliais buvusiais Kauno „Žalgirio” trenerių štabo nariais.
„Viskas liuks. Kas liečia klubą, kolektyvą, darbuotojus – neturime jokių problemų”, – pirmuosius darbo mėnesius „Barcelonos” klube įvertino D. Maskoliūnas.
Per juos būta sunkumų, nesusijusių su krepšiniu – Š. Jasikevičius ir D. Maskoliūnas buvo užsikrėtę koronavirusu. Rinktinės treneris ligoninėje praleido daugiau nei savaitę – keletas dienų buvo tikrai sunkios, prisiminė jis.
„Buvo trijų dienų momentas, kai buvo didelis silpnumas, nieko nesinorėjo, bet greitai savijauta pradėjo kilti į viršų”, – pasakojo treneris.
Koronavirusas jaukė planus formuojant ir Lietuvos rinktinę – sudarius išplėstinį sąrašą, o vėliau paskelbus galutinę sudėtį, ją teko keisti kelis kartus dėl įvairių protrūkių lietuvių ekipose.
Pagal FIBA taisykles, į atranką rinktinės gali pakviesti tik tuos žaidėjus, kurie buvo įtrauktį į išplėstinį sąrašą – vis tik D. Maskoliūnui ir federacijai teko prašyti išlygos, kai tiesiog pritrūko žaidėjų darant pakeitimus.
Tv3.lt pokalbis su D. Maskoliūnu – apie darbą „Barcelonos” klube, persirgtą koronavirusą ir rinktinės rungtynes.
Į griežtą FIBA atrankos lango „burbulą” Vilniuje atvykote iš Barselonos. Kokios gyvenimo taisyklės dabar galioja šiame mieste?
Kaip tik, kai išvažiavau, nuo pirmadienio gyvenimas truputį atlaisvėjo. Vėl dirba restoranai iki 21.30 val., galima burtis penkių žmonių grupėms prie vieno stalo. Atsidarė baseinai, sporto klubai su tam tikromis sąlygomis. Žinau, kad toliau tikrai liko komendanto valanda, nuo 22 iki 6 val. turi būti namuose, savaitgaliais negalima išvažiuoti iš miesto.
Labiausiai esu susipažinęs su taisyklėmis, kurios liečia mūsų gyvenimą.
Komendanto valanda galioja ir sportininkams?
Galioja visiems, bet kadangi mūsų rungtynės dažnai baigiasi vėlai, turime tam tikrus raštus ir mūsų nebaudžia.
Galima pasidžiaugti, kad „Barcelonos” komanda yra viena iš nedaugelio Europoje, išvengusių didelių koronaviruso protrūkių bet vienas iš apsirgusių buvote Jūs. Kaip tada jautėtės?
Aš prasirgau ganėtinai sunkiai. Beveik dešimt dienų mane laikė ligoninėje. Nenoriu gąsdinti, bet trys dienos tikrai buvo, kai jaučiausi labai blogai. Laužė kaulus, pakilo temperatūra, tik nedingo nei skonis, nei kvapas. Buvo trijų dienų momentas, kai buvo didelis silpnumas, nieko nesinorėjo, bet greitai savijauta pradėjo kilti į viršų. Tikiuosi, kad viskas yra gerai, bent pasekmių jokių nejaučiu.
Nustumiant į šoną šią nemalonią situaciją – kaip prabėgo pirmieji mėnesiai viename didžiausių pasaulio klubų?
Viskas liuks. Kas liečia klubą, kolektyvą, darbuotojus – neturime jokių problemų. Visi greitai susibendravome, dirbame ir nėra jokių trukdžių. Visame pandemijos fone ne kartą kartojau, kad esame laimingi turėdami darbą, galėdami jį dirbti. Varžybos vyksta, aišku, gaila, kad vyksta tuščiose salėse, bet tikimės, kad tai greitai pasikeis ir su vakcinų atsiradimu žiūrovai grįš į arenas.
Kaip lietuviškąjį trenerių štabą pasitiko „Barcelona” žvaigždynas?
Viskas gerai. Kaip jie pasitiko – jie pastatyti prieš faktą (juokiasi). Atėjo treneris, jis atsivedė savo štabą – tai yra normalu. Tokio lygio klubuose tai vyksta, santykiai su visais yra labai liuks.
Lietuvoje kiekvienas „Žalgirio” sprendimas, laimėjimas ar pralaimėjimas buvo ir yra sekamas labai atidžiai, rašoma daugybė straipsnių, kuriama nemažai laidų. Ar panašus dėmesys Barselonoje lydi ir krepšinio klubą?
Čia jau padarėte klaidą – mes esame futbolo klubas, niekas mūsų nepristato kaip krepšinio klubo (juokiasi). Dėmesys kreipiamas, Šaro asmenybė eskaluojama, su jo atėjimu siejama daug lūkesčių, bet nieko panašaus nėra su tuo, kas buvo Lietuvoje. Visi puikiai suprantame, kad krepšinis mums yra numeris vienas. Čia krepšinis yra gerokai toliau – yra futbolas, dar visokių sporto šakų. Dėmesys skiriamas, bet jeigu bandome palyginti su tuo, kas yra Lietuvoje – nieko panašaus.
Kai dirbote Kaune, Šarūnas Jasikevičius nuolat kartojo, kad „Žalgiris” suteikia aukščiausio lygio sąlygas. Kokias sąlygas radote „Barcelonoje” ir ar jos skiriasi nuo tų, kurias turėjote Kaune?
Taip, Kaune yra aukščiausio lygio sąlygos ir nėra dėl ko ginčytis. Bet reikia suprasti ir kitą pusę – „Barcelona”, jeigu ne pandemija, jau dabar turbūt turėtų naują sporto salę, kuri yra kitoje gatvės pusėje nei „Blaugrana”. Sąlygos automatiškai būtų kaip Kaune, gal kažkiek geriau, bet statybos sustojusios. Esame sename pastate, mūsų štabas pasidarė šiokias tokias renovacijas, kai ką pasikeitėme ir visiems viskas tinka. Mes dirbame salėje ir viskas ten gerai, aišku, tai ne „Žalgirio” arena. Bet pastatyts naują salę ir viskas bus gerai.
Reikia dar suprasti, kad čia yra dar rankinis, salės futbolas, žolės riedulys, yra visko daug – viskuo turime dalintis.
Galima tik paminėti, kad Kaune yra viskas super.
Š. Jasikevičiui Barselona – lyg antrieji namai. Ar treneris jau spėjo supažindinti su geriausiais restoranais, įdomiausiomis vietomis?
Nelabai spėjome – kol dar buvo neuždaryta aplankėme. Ir pats esu ne pirmą kartą Barselonoje, tai žinomiausias vietas žinau. Bet kol dar buvo galima tikrai daug aplankėme. Dabar ir laiko nėra – kai buvome Lietuvoje, vietiniame čempionate tolimiausia kelionė buvo į Klaipėdą ar Pasvalį ir važiuodavome visada rungtynių dieną. ACB čempionate yra truputį kitaip.
Kalbant apie artėjančias rinktinės kovas, kiek smagu, kad jos vyks būtent burbule Vilniuje?
Labai smagu. Nors ir turi būti viešbutyje, izoliuotis nuo visko, bet vis tiek jautiesi kaip ir namuose. Kai žaidi tuščioje salėje, to skirtumo didelio nėra, bet vidinis jausmas vis tiek yra smagesnis.
Rinktinėje nebus Roko Jokubaičio, šį sezoną sulaukiančio milžiniško dėmesio. Jūs pats su juo dirbote kelerius metus Kaune – ar tikėjotės tokio Roko proveržio jau šiame sezone?
Taip. Užtikrintai galiu pasakyti, kad tikėjomės Roko šovimo į viršų. Jau praėjusiame sezone epizodais matėsi, kad jis gali tą daryti. Atėjus naujam treneriui, pasikeitus sistemai ir atsiradus kiek daugiau laisvės, Rokas atrodo labai gerai. Pagal savo amžių jis žaidžia super protingai – viskas su juo gerai. O, kad ir bus gerai, tikėjome jau seniai.
Matant tai, kad dėl koronaviruso net kelis kartus teko koreguoti rinktinės žaidėjų sąrašą – kiek buvo sudėtinga žaidėjų atranka šiam atrankos langui?
Tikrai nesiguodžiu, bet mums net neužteko žaidėjų, kurie buvo įrašyti į preliminarų sąrašą, kai reikėjo daryti keitimus. Turėjome prašyti, kad mums leistų įtraukti dar vieną žaidėją. Yra kaip yra, kenčia žymiai daugiau žmonių, yra turinčių žymiai daugiau nuostolių nei mes. Džiaugiamės, kad galime žaisti. Tikrai visi žaidėjai stengiasi ir nori – yra nemažai, kurie rinktinėje pirmą kartą. Visi užsidegę, nori įrodyti.
Žvelgiant į artėjančias rungtynes, kiek pavojinga būtų nurašyti Daniją ir jau galvoti apie Belgiją?
Pakartosiu tą nuvalkiotą frazę, kad krepšinį dabar moka žaisti visi. Danų nespaudžia jokie psichologiniai svertai, jie žaidžia be jokio spaudimo, ramiai. Mačiau daug jų rungtynių – nėra ką slėpti, danų krepšinis nėra aukščiausiame lygyje, bet jie turi žaidėjų, rungtyniaujančių tikrai neblogame lygyje.
Rungtynėse su čekais jautėsi įtampą, su Belgija irgi sugebėjo sugrįžti į rungtynes. Jie turi ganėtinai stiprią gynėjų grandį, stipriai išreikštą lyderį, atrodantį neblogai tiek Lenkijoje, tiek VTB lygoje.
Bet mes žiūrime į save, ruošiamės ir žinome, kad prieš komandas, kurioms nėra ką prarasti, visada būna sudėtinga. Mums reikia numuštį jų norą, energiją ir patiems parodyti didesnę – manau, kad viskas bus gerai.
