Šios praėjusių metų liepą turėjo prasidėti Tokijuje. Nors dar 2020 metų pradžioje organizatoriai buvo nusiteikę optimistiškai, bet kovo 24 d. teko pripažinti, kad dėl koronaviruso surengti saugių žaidynių nėra įmanoma.
Tad neliko nieko kito kaip tik jas perkelti. Tai buvo pirmas kartas žaidynių istorijoje, kuomet nuspręsta pakeisti jų datą. Tiesa, dėl pasaulinių karų vasaros olimpinės žaidynės buvo atšauktos 1916, 1940 ir 1944 metais.
Perkeltose Tokijo žaidynėse atletai turėtų varžytis 2021-ųjų metų liepos 23 d.– rugpjūčio 8 dienomis.
Nors japonų organizacinis komitetas bei Tarptautinio olimpinio komiteto nariai (TOK) vienu balso sako, kad šiemet olimpiada tikrai įvyks, aplink nesiliauja kalbos, o kas bus jeigu pandeminė situcija vis dar bus gana pavojinga. Prie to paties kyla daug klausimų apie sveikatos protokolą.
Kaip bus su sportininkais, personalu ir žiūrovais. Ar visi sportininkai žūtbūt turės būti pasiskiepiję? Kas nutiks, jei kažkas tą padaryti atsisakys? Ar bus įleidžiami žiūrovai? Galbūt tik dalis jų kai kuriose varžybose?
Jau dabar aišku, kad Tokijo žaidynės bus brangiausios istorijoje. Dėl pandemijos ir dėl jos atsiradusių papildomų išlaidų visas žaidynių Japonijoje biudžetas smarkiai išsipūtė. Jų kaina – daugiau 20 mlrd. eurų.
Neaiški situacijoje ir dėl augančių koronaviruso skaičių Japonijoje. Šalyje nuo koronaviruso iš viso mirė daugiau nei 4800 tūkst. žmonių, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų buvo fiksuojama jau daugiau nei 352 tūkst. Sausio pradžioje užsikrėtimų skaičiai vėl ėmė didėti ir kai kuriomis dienomis viršijo 7000.
Ketvirtadienio vakarą Anglijos žiniasklaidos gigantas „The Times“ skelbė, kad Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai privačiuose pokalbuose jau rengia olimpiados atidėjimo planus.
Vis dėlto pats Japonijos premjeras Yoshihide Suga vėliau šią informaciją griežtai paneigė.
Tarptautininio olimpinio komiteto (TOK) vadovas Tohmas Bachas irgi išreiškė poziciją, kad apie perkėlimą negalvojama, bet, žinoma, saugumas yra prioritetas.
„TOK turi būti „lankstus“ ir daryti viską, kad būtų apsaugotos dalyvių gyvybės“, – kalbėjo T. Bachas.
Apie jokį žaidynių nukėlimą dar sykį tv3.lt nesakė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Anot jos, faktas, kad pandemija išmokė tikėtis visko, bet žaidynėms yra ruošiamasi.
„Olimpinės žaidynės bus, net jei virusas nebus suvaldytas iki galo. Tokia yra Japonijos poozicija, Tarptautinis olimpinis komitetas irgi laikosi šios nuomonės. Jau yra rengiami įvairūs planai, mes irgi gauname tvarkaraščius, techninius planus, kaip viską planuojama vykdyti. Aišku, kad tokia situacija, kai išmoksti neprognozuoti pernelyg į ateitį, visko visada nutinka. Tas tiesa, bet olimpiadai yra ruošiamasi“, – tikino D. Gudzinevičiūtė.
Pasak jos, sportininkai nebus privalomai vakcinuojami.
„Jau yra rengiami techniniai projektai. Pavyzdžiui, sportininkai galės atvykti ne anksčiau nei kelios dienos prieš savo startą ir išvykti ne vėliau nei 48 val. po finišo. Anksčiau tokio reikalavimo nebuvo, daugmaž atvykdavo kas kada norėdavo, kaip kam būdavo patogiau. Ypač iš tolimų šalių, kadangi vis vien reikia aklimatizuotis naujoje vietoje. Mes vertiname savo sutartį su Hiracukos miestu, kur mūsų atletai galės aklimatizuotis, sportuoti, galbūt kiek pabūti ilgiau jeigu kils problemų dėl skrydžių, o jų kartais būna.
Jau žinome, kad vakcinos nebus privalomos. Jau anksčiau buvo klausimai TOK, bet nuspręsta, kad skiepijimą atliks kiekviena šalis atskirai, visi bendrai olimpiečiai skiepijami nebus“, – sakė LTOK prezidentė.
Vis dėlto tiek sportininkams, tiek delegacijų atstovams COVID-19 testai bus privalomi prieš išvykimą, atvykus į oro uostą Japonijoje ir dar sykį apsigyvenant olimpiniame kaimelyje. Testai gali būti atlikti ir jau gyvenant olimpiniame kaimelyje.
„Tai testai tikrai bus privalomi dar prieš atvykstant bei jau esant olimpiniame kaimelyje. Tų ribojimų, matyt, bus ir dar daugiau, bet jie bus detalizuojami ateityje. Nes, aišku, visi turi žinoti, kaip ir kas jų laukia, bet, nepaisant visko, žaidynėms ruošiamės“, – mintimis dalijosi D. Gudzinevičiūtė.
„Pandemijos metai mus išmokė nepriimti visko savaime ir gyventi pagal situaciją. Manau, kad daugiau detalesnių planų dar tikrai bus, jų gali atsirasti kasdien, per kiekvieną susitikimą ar pokalbį su organizatoriais. Turime taikytis prie situacijos, prie esančios pandeijos. Taškų ant i tikrai greit nebus sudėliota, dar daug kalbų bus, bet olimpiada vyks ir mes jai ruošiamės“, – pokalbio metu su tv3.lt sakė buvusi sportininkė.
Ko Lietuva gali tikėtis iš Tokijo?
Pasak LTOK, kelialapius į olimpines žaidynes šiuo metu turi 24 Lietuvos sportininkai. Tai buriavimo, dviračių plento, gimnastikos, irklavimo, lengvosios atletikos, plaukimo, šiuolaikinės penkiakovės atstovai. Šiuo metu yra įykdytos 57 proc. atrankų, tad Lietuvos delegacija dar turėtų kiek papilnėti.
Paskutiniuoju sportininku, kuris gali būti tikras dėl bilieto į Tokiją tapo plaukikas Giedrius Titenis. Jis praėjusių metų pabaigoje įvykdė normatyvą 100 m krūtine rungtyje vykusiame Lietuvos čempionate. Jam tai bus ketvirtosios olimpinės žaidynės sportininko karjeroje.
Lietuva Rio de Žaneiro žaidynėse 2016 m. iškovojo keturis medalius (trys bronzos ir vienas sidabro). Toje olimpiadoje mūsų šalies komandą sudarė 67 sportininkai.
Sidabrą į Lietuvą parvežė irkluotojai Saulius Ritter ir Mindaugas Griškonis, bronzą – irkluotojos Donata Karalienė ir Milda Valčiukaitė, baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.
Žvelgiant nuo 2000-ųjų metų Lietuva per kiekvienerias vasaros žaidynes iškovoja bent tris medalius. Šešis pavyko laimėti Londone 2012-aisiais metais.
Lapkritį patvirtintame 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių kandidatų sąraše iš viso yra 144 sportininkai
LTOK yra sudarę sąrašus, kur ties kiekvienu sportininku yra įrašoma prognozuojama vieta.
Žinoma, jei Tokijo žaidynės vyks, iki jų dar pusmetis, tad per šį laiką daug kas gali pasikeisti. Bet daugiausiai vilčių dedama į plaukiką Daną Rapšį, iš kurio tikimasi medalio ar net dviejų. Kaip visada stiprūs turėtų būti irkluotojai, kurie kovos dėl podiumo.
Nederėtų pamiršti 2012 m. olimpinės čempionatės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės. Kaip rimtas pretendentas į medalį minimas ir disko metikas Andrius Gudžius.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė kol kas nėra tikra dėl savo dalyvavimo žaidynėse, kadangi dar turės įveikti atranką, kuri birželį vyks Kaune.
Mintimis apie pasiruošimą artėjančiai olimpiadiai su tv3.lt sutiko pasidalinti penkiakovininkė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Anot jos, nors gyvename nežinomybės laike, kai niekas dėl žaidynių nėra tikras, problemų kyla ir dėl esančio karantino Lietuvoje, bet sportininkai neturi iš ko rinktis.
„Ruošiamės pagal galimybės ir tikimės, kad žaidynės įvyks. Treniruotės vyksta pagal esamą situciją, kažkiek laiko dėl karantino šalyje negalėjome plaukti baseine, dabar jau viskas gerai, po naujų metų situacijų pagerėjo. Sakyčiau, kad dabartinė situacija tokia, jog bandome suktis kaip galime“, – portalui tv3.lt sakė sportininkė.
Anot jos, kalbų šiuo metu daug, vyrauja įvairios nuomonės. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, ji, kaip sportininkė, privalo vykdyti numatytą planą.
„Kalbų daug. Nuomonės skiriasi ir pačioje Japonijoje, nuolat pasigirsta įvairių vertinimų, bet mes turime ruoštis pagal numatytą planą taip, lyg jos tikrai įvyks. Kokios jos bus neaišku, gal su mažiau žiūrovų. Faktas tik tas, kad olimpiada šiemet skirtųsi nuo to, kokia ji būna įprastai“, – teigė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Sportininkė 2016 m. RIO žaidynėse liko vos 30-ta ir nesugebėjo apginti prieš ketverius metus iškovoto olimpinio aukso. Pasak atletės, šiemet irgi lauktų didelė konkurencija.
„Nežinau, kaip sektųsi, bet aš esu stipri sportininkė, iš manęs visko galima tikėtis. Aišku, kad varžovės stiprios, atsiranda ir jaunų atlečių, kurios tikrai pretenduoja į aukštas vietas. Prieš aštuonis metus buvo didelė konkurencija, prieš ketverius irgi, o šiemet būtų ne ką mažesnė“, – mintimis dalijosi penkiakovininkė.
Kaip jau minėta, turbūt pagrindiniu pretendentu iškovoti Lietuvai medalį yra plaukikas Danas Rapšys, kuris ypač pajėgus savo mėgstamoje 200 m rungtyje laisvuoju stiliumi.
Lietuvos plaukimo rinktinės trenerė Ina Paipalienė kalbėdama su tv3.lt atskleidė, kad pasiruošimas vyksta pilnu tempu.
„Šiuo metu viską planuojame su ta intencija, kad žaidynės vyks, tad pasiruošimas vyksta pilnu tempu. Buvome nuo naujų metų Klaipėdoje, dabar jau grįžtame namo, netrukus išskrisime kelioms savaitėms į Tenerifę, kur turėsime stovyklą. Kovo pabaigoje planuojame išvažiuoti į kalnus, kadangi nebuvome daugiau nei metus. O mūsų pasiruošime kalnai vienas pagrindinių etapų. Taip kad viską dėliojame kruopščiai, o, kaip bus, pamatysime“, – tikino I. Paipalienė.
Pasak trenerės, koronaviruso akivaizdoje geriausiai žaidynės gali būti pasiruošę Kinijos arba Rusijos sportininkai.
„Sunku pasakyti, kas laukia po pusmečio, bet tokios šalys kaip Rusija ar Kinija gali būti pasiruošusios geriausiai, nes pas juos suvaržymų dėl koronaviruso mažiau. Jie gali ruoštis pas save, o mes turime nuolat skraidyti, didėja rizika susirgti, eikvojamos jėgos. Tai mums tai nėra palanku, bet taikomės prie situacijos. Kalbėti apie rezultatus sunku, bet tikrai bandysime įšokti į trejetuką“, – sakė I. Paipalienė.
Pasak LTOK prezidentės D. Gudzinevičiūtės, planuoti yra sunku, bet medalių tikrai tikimasi.
„Šiuo metu tarp turinčių kelialapius tikrai yra tų, kurie kovos dėl medalių. Manau, kad medalių bus, bet jų kiekį pasakyti sunku, nes sportas visada liks sportu, visko nutinka“, – teigė ji.
Vienas pagrindinių klausimų yra ir dėl žiūrovų dalyvavimo Tokijo žaidynėse. Ar jie galės sportininkus palaikyti ne tik per televizoriaus ekranus. Anot D. Gudzinevičiūtės, šiuo metu vieno sprendimo dar nėra, bet prioritetas yra sportininkai.
„Galutinio sprendimo nėra ir jo turbūt dar greit nebus. Aišku, kad žiūrovai yra svarbi dalis, bet ne mažiau svarbu dalyviai. Tai nėra vien tik sportininkai, o ir aptarnaujantis personalas, tie patys komandų vadybininkai, kurie irgi ten dirba savo darbą. Taip kad žiūrovai tikrai svarbu, bet taip pat ir tie, kurie žiūri žaidynes per televizoriaus ekraną. Išplėtus transliacijas žiūrovų tribūnuose galėtų būti mažiau. Bet kokiu atveju, ties šitu klausimu dar daug neaiškumų, galutinio sprendimo nėra ir vargiai jis bus šiandien ar rytoj“, – teigė LTOK prezidentė.
Perkeltose Tokijo žaidynėse atletai turėtų varžytis 2021-ųjų metų liepos 23 d. – rugpjūčio 8 dienomis. TV3 televizija yra oficiali olimpiados transliuotoja.
