Visgi traumos privertė V. van de Leur jau 2008 m. baigti karjerą. Gimnastė nesutarė su Olandijos gimnastikos federacija, be to, turėjo problemų su šeima, kuri nepalaikė jos sprendimo.
V. van de Leur buvo išvaryta iš namų ir gyveno automobilyje su savo vaikinu. Po dvejų metų skurde ji netgi atsisėdo į kalėjimą už šantažą.
Pasaulio vicečempionė 2011 m. buvo žemiausiame gyvenimo taške, kai į ją kreipėsi erotinių filmų kūrėjai. Jie pasiūlė V. van de Leur seniai neregėtus pinigus. Olandė nerado, kaip kitaip atsistoti ant kojų, todėl priėmė šį pasiūlymą.
„Man jie pasiūlė solidžią pinigų sumą, todėl negalėjau jiems ištarti ne. Tai buvo tokie pinigai, kurie galėjo užtikrinti man ateitį. Dirbu ten iki šiol, bet ruošiuosi greitai tai baigti. 8-eri metai erotinių filmų industrijoje buvo puikūs, bet aš į tai visada žiūrėjau kaip į darbą. Po šių metų planuoju imtis savo verslo arba grįžti į gimnastiką ir dirbti trenere“, – dar 2019 m. spalį pasakojo V.van de Leur.
Buvusi gimnastė tesėjo savo žodį ir pasitraukusi iš šio verslo pradėjo viešąjį kalbėjimą apie smurtą sporte, susijusį su vaikais ir paaugaliais, ir dalinosi savo patirtimi. Visgi koronaviruso pandemija privertė buvusią gimnastę vėl viską pakeisti, o meduza.io portalui sutiko išsamiau papasakoti savo istoriją.
„Kai buvau ketverių, bandžiau išmokti plaukti. Olandijoje yra labai daug vandens telkinių, todėl mano tėvai manė, kad svarbu pradėti nuo jų. Būdama penkerių pradėjau pati rinktis sportą. Man patiko gimnastika, kurioje jau turėjau draugų. Atsižvelgiant į tai, kad buvau labai jauna, man tai buvo kaip žaidimas, o ne tikra gimnastika. Visgi kiekvienais metais testavo mūsų jėgą, lankstumą ir panašiai, o aš turėjau tam tikrų problemų su kojomis, tačiau mano natūralus lankstumas buvo puikus. Kiekvienais metais aš kildavau į naują lygį, o būdama aštuonerių buvau kvalifikuota elito treniruotėms“, – pasakojo buvusi gimnastė.
Nors iš pradžių tokiam V. van de Leur norui tėvai pritarė ir skatino, tačiau vėliau buvo sunaikintas bet koks smagumas.
„Iš pradžių tėvai mane palaikė, jiems sakė, kad aš turiu talentą ir jie norėjo padaryti viską, kad žibėčiau varžybose. Visgi laikui bėgant tai išaugo į tikrą maniją. Antroji vieta jiems nebebuvo geras rezultatas, jie atėmė bet kokį smagumą, kuris buvo iš pradžių“, – pasakojo V. van de Leur.
Pasak buvusios gimnastės, daugybė trenerių šioje sporto šakoje naudojasi savo padėtimi tam, kad galėtų seksualiai priekabiauti prie vaikų.
„Susidūriau su žodiniu ir seksualiniu piktnaudžiavimu. Yra daugybę trenerių, kurie mėgsta gimnastėms padėti treniruotėse visur jas liesdami. Jie laiko rankas prie krūtinės ar krūtinės srityje, nors galima būtų tai padaryti šiek tiek žemiau ir už nugaros.
Žinau tuos, kuriems patinka jauni žmonės ar net vaikai. Jie mėgsta liesti pliką odą, užpakalį ar krūtinę. Pavyzdžiui mes turėjome pasisverti priešais pusnuogį vyrą, o mums tuo metu buvo tik 10-13 metų. Tekdavo patraukti triko, kad treneris galėtų išmatuoti kūno riebalų procentą. Taip pat turėjome kineziterapeutą, kuris gydymo procedūrų metu liesdavo tas vietas, kurių išties negalėdavo liesti.
Kai mums darydavo masažą, jie visada keistai dirbdavo kojų srityje. Jie tai darydavo per labai ploną liniją ir mano nuomone, jie nueidavo per toli. Visgi tada niekas apie tai nekalbėdavo. Galų gale mes galvodavome, kad tai normalu. Niekas mums nepasakė, kas yra teisinga, o kas ne, – pasakojo V.van de Leur. – Tiek daug pasiekiau dėl savo talento ir trenerių baimės. Treneriai daug žino apie gimnastiką, bet jie nieko nenutuokia, kaip dirbti su vaikais“.
V.van de Leur prisiminė ir momentą, kuomet pasitraukė iš gimnastikos.
„Tai ilga istorija su daugybę detalių. Sistema, kuri egzistuoja, nėra normali vaikui, tačiau turime su ja susitaikyti. Smegenys pradedamos plauti nuo šešerių metų. Viskas, su kuo susiduri, viskas, ką matai, pradeda atrodyti normalu. Kai man suėjo 20 metų, norėjau pokyčių. Bet kiekvieną kartą kalbant apie problemas, mane bausdavo Olandijos gimnastikos federacija. Jeigu juos kritikuodavau, jie išsiųsdavo mane namo. Jokio darbo malonumo, tiesiog begalinis spaudimas.
Kita problema buvo mano tėvai, kurie nenorėjo, kad palikčiau sportą. Jie norėjo tik vieno – kad laimėčiau. Iki tam tikro momento tai buvo suvokiama kaip normalus dalykas, bet negalite pykti ant savo paties vaiko ir ignoruoti jo ilgas savaites, kad jis parkrito darydamas pratimą. Taip jau kartais būna vaikams.
Galiausiai visus tuos triukus darydavau aš, aš ėjau į varžybas, todėl aš ir priėmiau sprendimą pasitraukti“, – pasakojo buvusi gimnastė.
V.van de Leur papasakojo, koks jausmas būti bename, kai buvai Europos ir pasaulio elite.
„Kai palikau gimnastiką, galvojau, kad turėsiu galimybę gyventi savo tėvų namuose. Visgi viskas pasikeitė, manęs nepriėmė. Vieninteliai seneliai man leisdavo kartais praleisti naktį su jais, tačiau aš jiems nesakiau tiesos apie savo poziciją. Jiems jau buvo po 80 metų, nenorėjau jų trukdyti, – sakė V.van de Leur. – Turėjau šiek tiek pinigų sąskaitoje, trumpai gyvenau nuomojamuose butuose, nusipirkau paisto. Neilgai trukus teko įsitaisyti automobilyje. Pradėjau vesti gimnastikos pamokas už pinigus ir iš pradžių to pakako, bet niekada negavau pasirašyti pilnos sutarties. Kai kuriuos savo daiktus pradėjau pardavinėti internetu, bet kai nieko nebeturėjau ir alkis visiškai mane pribaigė, pradėjau vogto jį iš prekybos centro.
Taip, Olandijoje yra socialinių tarnybų, tačiau jeigu pas jas atvyksite, jūsų tikrai paklaus apie situacija. Aš tada buvau garsi gimnastė, nenorėjai viešai pranešti, kad gyvenu gatvėje. Jei pasakyčiau šią istoriją žmonėms, kitą dieną ji jau būtų buvusi laikraščiuose, o aš to nenorėjau, todėl savimi rūpinausi pati“.
V. van de Leur net buvo priversta dėl tėvų kreiptis į teismą.
„Visus finansinius reikalus tvarkė mano tėvas. Aš juo pasitikėjau, juk jis mano tėtis. Palikus sportą paklausiau, ar sąskaitose kažkas liko, bet nieko nebebuvo. Tuomet pradėjau analizuoti sąskaitas ir paaiškėjo, kad viskas buvo ne visiškai taip. Paprašiau paaiškinimo, bet jo negavau. Vienintelė išeitis buvo teismas. Žinoma, man tai buvo didelis žingsnis, supratau, kad nutrauksiu bet kokius santykius su savo artimais giminaičiais, tačiau nebegalėjau pakęsti tokio melo. Nuo 2010 m., kai prasidėjo teismo procesas, nebendravau su savo tėvais ir man jų netrūksta. Tie žmonės nebebuvo mano tėvai, jie mane išdavė ir išnaudojo. Jie manęs nemėgo, jie mylėjo tik gimnastę, kuri laimėjo. Kai pralaimėjau, jiems nebebuvau naudinga“, – pasakojo V. van de Leur.
Nepaminėtas liko ir dar vienas faktas – V. van de Leur net du kartus bandė nusižudyti: vieną sykį per teisminį procesą su tėvais, kitą – dar būnant sportininke.
„Daug apie tai galvojau, nes karjeros metu man buvo per didelis spaudimas. Buvau traumuota, negalėjau patekti į olimpiadą ir negalėjau priversti savo tėvus manimi didžiuotis, todėl pirmą kartą tai pamėginau padaryti 2004 metais.
Kitą kartą tai nutiko, kai supratau, kad nebeturiu šeimos. Bylinėjausi su savo tėvais, o mama man pasakė: „Gaila, kad tu apskritai gimei“. Man to buvo per daug.
Gyvenau gatvėje, nebeturėjau tikslų gyvenime. Anksčiau maniau, kad gimnastika man yra viskas, bet tai pasirodė melas. Daug laiko praleidau geležinkelio stotyje ir buvo momentas, kai situacija buvo 50 ant 50. Visgi aš nežengiau to žingsnio“, – sakė buvusi gimnastė.
V.van de Leur sutiko papasakoti ir tai, kodėl ji atsidūrė kalėjime.
„Buvo pavasaris, parke fotografavau gulbę. Automobilių stovėjimo aikštelėje pamačiau moterį, kuri užmezgė romaną su kažkokiu vyru. Nufotografavau ir tuomet sulaukiau momento bei ją sutikau. Ji apstulbo ir paklausė, kas man atsiuntė tas nuotraukas ir ko man reikia. Nebuvo laiko apmąstymams ar paruošti veiksmų planą.
Tuo metu mano santykiai su šeima buvo žlugę ir pamačiau, kad tas pats nutiko ir jai. Buvau labai blogos nuotaikos ir pasakiau, kad noriu 1000 eurų už nuotraukas, bet šių pinigų negavau. Ji sėdo už automobilio ir nuvažiavo“, – sakė V. van de Leur.
Pasak buvusios gimnastės, po gyvenimo gatvėje, kalėjime jai nebuvo taip jau ir blogai.
„Žinoma, kalėjimas nėra linksma vieta, bet aš ten patekau tiesiai iš gatvės. Gavau lovą, dušą ir nemokamą maistą. Tam tikra prasme, tai buvo geriau nei gyventi gatvėje. Dvi savaites kameroje buvau viena. Man nebuvo leista eiti pasimatyti su kitais kaliniais. Negalėjau naudotis telefonu ir apskritai buvo tam tikrų apribojimų. Manau, kad moterų kalėjimas nėra toks griežtas, koks yra vyrų. Buvo daug suaugusių moterų (daugiausiai 30-60 metų), o aš buvau beveik jauniausia.
Kaliniai buvo kalinami už įvairius nusikaltimus – nuo vagysčių iki narkotikų ar nužudymų. Man buvo šiek tiek lengviau dėl gimnastikos pagrindų. Užsiimti gimnastika yra sunkiau. Kalėjime buvo daugybę taisyklių, nebuvo asmeninio gyvenimo, tačiau gimnastikoje viskas buvo dar blogiau.
Laimei, neturėjau blogų kameros kolegių. Daugelis jų buvo motinos, kurios negalėjo matyti savo vaikų ir tai draskė širdį, ypač tada, kai jos paskambindavo vaikams telefonu. Net pagalvojau, kad man pasisekė, jog neturėjau to išgyventi“, – pasakojo V. van de Leur.
Išėjus iš kalėjimo, V.van de Leur pradėjo stotis ant kojų, tačiau kai jau atrodė, kad viskas klostosi geriau, tai žlugo per minutę.
„Išėjus peržvelgiau spaudą ir paaiškėjo, kad niekas nežinojo, kad taip ilgai kalėjau. Man palengvėjo, pradėjau sunkiai dirbti, stengiausi pakeisti savo gyvenimą. Man buvo duotas kambarys mano vaikino Robbie mamos namuose, ji mane prižiūrėjo.
Prieš tai dvejus metus nebuvau prašiusi pagalbos, nes maniau, kad su viskuo turiu susitvarkyti pati, tačiau teisėjas, panaikinęs areštą, nustatė sąlygą, kad turiu kažkur gyventi, todėl turėjau pasinaudoti šia galimybe. Kurį laika dirbau trenere, net buvau pakviesta į Olandijos gimnastikos federaciją rengti treniruočių planus skirtingiems miestams.
Vasarą turėjau tapti sporto stovyklos trenere. Visgi žiniasklaida apie viską žinojo, įskaitant kalinimą, susijusį su vaikų pornografiją. Visa informacija buvo nutekinta spaudai ir viskas, dėl ko taip sunkiai dirbau, buvo sunaikinta per minutę. Niekas nenorėjo su manimi dirbti ir teko su tuo susitaikyti“, – pasakojo V.van de Leur.
V.van de Leur nesurado kito darbo, o vienas iš gerbėjų parašė jai socialiniame tinkle ir paprašė nuotraukų be viršutinių drabužių. Ji ir jos vaikinas sutiko tai duoti, o už tai gavo 2 tūkst. eurų. Tuomet ji sulaukė pasiūlymo iš internetinės erotikos platformos bei netrukus tapo jos veidu bei taip galėjo užsidirbti papildomų pinigų kaip internetinis modelis.
„Man tai patiko ir visada tai vertinau kaip darbą. Olandijoje tai yra legalu, jeigu tai yra daugiau nei 18 metų ir moki mokesčius. Manęs niekas nespaudė, turėjau daug laisvės ir man patiko būti savo paties bosu. Žinoma, daug kalbėjau su savo vaikinu apie privalumus ir trūkumus, tačiau neturėjau tipiškų problemų – artimieji ar draugai manęs neatkalbinėjo, nes tokių neturėjau.
Pasirinkau savo kelią. Tai buvo gera mano verslo pradžia, kurią dariau aštuonerius metus. Uždirbau daug daugiau nei per visą gimnastikos karjerą.
Su savo vaikinu susipažinau 2007 m. internete, o realiame gyvenime – po metų. Nuo tada visada buvome kartu ir taip esame jau 12 metų. Jis vaidina labai svarbų vaidmenį mano gyvenime ir mes dalinamės viskuo.
Visus tuos metus vaizdo įrašus filmuodavome kartu. Mes filmavome vienas kitą, tuomet montuodavome filmą. Niekas šiame procese be mūsų nedalyvavo ir tai man buvo priimtina. Tiesiog dalinomės asmeninėmis akimirkomis iš savo gyvenimo su kitais.
Po keleto metų pasirodė merginos, kurios taip pat pradėjo dalyvauti mūsų filmavimuose, bet tai buvo daugiau erotika. Žinoma, mano vaikinas neprieštaravo, nes jis mus filmuodavo“, – pasakojo buvusi gimnastė.
Prieš pandemiją V.van de Leur tapo vieša kalbėtoja, kuriai buvo mokama nuo 250 iki 2 tūkst. eurų. Ji taip pat buvo suplanavusi teatro spektaklį, tačiau ir tai teko atšaukti dėl koronaviruso pandemijos. Spektaklyje V.van de Leur norėjo parodyti savo gyvenimą, profesionalaus sporto gerus ir blogus dalykus, paaiškinti tėvams, kaip reikia elgtis su vaikais.
V.van de Leur turėjo vykti į Angliją ir Vokietiją bei pristatyti savo autobiografiją, tačiau ir šie renginiai buvo atšaukti. Dabar ji rašo vienam iš žurnalų, tačiau sugalvoti skirtingų temų šiais laikais tampa sunku.
Nebegalinti daryti to, kas leisdavo jai išgyventi, V.van de Leur naudojasi tuo, ką sukaupė per savo gyvenimą.
„Pradėjau naudotis „OnlyFans“ platforma. Kai pasakiau, kad palieku porno verslą, gerbėjai nerimavo. Jie prisirišo prie manęs, norėjo kažkaip likti kartu. Savo paskyroje pradėjau skelbti pornografinį turinį, kuris buvo filmuojamas pastaruosius aštuonerius metus, todėl kiekvieną dieną buvo daug atnaujinimų, nes esu sukaupusi daugybę vaizdo įrašų. Taip pat stengiuosi kartą per mėnesį atsakyti į gerbėjų klausimus, todėl jie turi galimybę su manimi bendrauti gyvai. Taip pat dalinu prizus, pavyzdžiui savo autobiografiją su autografu.
Kol pasaulyje siautėja koronavirusas, aš, kaip ir visi, sėdėjau namuose. Sulaukdavau daugybę pasiūlymų filmuotis, bet dabar aš darau nebe porno tipo nuotraukas ar vaizdo įrašus. Kartais darau striptizą, nusirengiu iki apatinių ar atlieku įvairius gimnastikos triukus su erotikos elementais“, – pasakojo V.van de Leur.
Pasak V.van de Leur, taip daryti ji turi dėl to, kad koronavirusas nepaliko jai kitų galimybių, nes vyriausybė jai niekuo nepadeda.
„Nežinau, kiek tai truks. Vyriausybė nieko man nekompensuoja, o aš turiu kažkaip gyventi. Be to, gerbėjai manęs klausia, kodėl nusprendžiau tai nutraukti ir net po metų jie negali manęs paleisti. „OnlyFans“ tapo geru būdu užsidirbti daug pinigų ir tuo pačiu atkreipti dėmesį į gerbėjus. Didžiuojuosi savo darbu ir kai iš to galiu užsidirbti, tai kodėl gi ne? Žinoma, tai nebuvo mano planas, kai paskelbiau apie išėjimą iš porno verslo 2019 m. gruodį, tačiau nuo to laiko daugelio žmonių gyvenimas pasikeitė.
Nežinau, kas bus 2021 m. Belgija ir Olandija vis dar yra uždarytos. Mums buvo pasakyta, kad tol, kol visi nebus suskiepyti, tol gyvenimas nebus įprastas. Negaliu žvelgti į ateitį, bet man niekada nebuvo gėda dėl pornografijos ir man patiko šis darbas. Dabar, kai niekas nėra aišku, kodėl vėl tuo nepasinaudojus?“, – sakė V. van de Leur.
