Jei pernai metais prieš pat didžiąsias metų šventes Saulės miesto komanda buvo pasiekusi visišką dugną ir vedama latvio Nikolajaus Mazuro rikiavosi priešpaskutinėje LKL turnyrinės lentelės vietoje, tai reikalai ėmė šviesėti antroje sezono pusėje į komandą grįžus buvusiam legendiniam šiauliečių krepšininkui Žydrūnui Urbonui.
Komandos vairą perėmęs 47-erių strategas greitai rado bendrą kalbą su savo buvusiu komandos draugu iš bronzinių „Šiaulių“ laikų Vaidu Pauliukėnu, kuris prie N. Mazuro dirbo vyriausiojo trenerio asistentu.
Šis trenerių duetas netruko įpūsti vilties pernykšte ekipa greitai benusiviliantiems „Šiaulių“ ekipos fanams, kad dar ne viskas prarasta ir krepšininkai vėl ėmė rodyti meilę krepšiniui bei degančiomis akimis nužygiavo iki Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverto. LKL batalijose geltonieji jau nebebuvo patrankų mėsa ir po vyriausiųjų trenerių rokiruotės iškovojo 15 pergalių bei patyrė tiek pat pralaimėjimų.
Vasarą prie Ž. Urbono ir V. Pauliukėno trenerių štabe prisijungė ir kitas buvęs bronzinis „Šiaulių“ karys Darius Pakamanis, o ilgiausiai iš šios trijulės Šiauliuose žaidęs V. Pauliukėnas mano, kad dirbant išvien bus galima vėl suburti kovingą komandą, kuria šis miestas garsėjo nuo 2000-ųjų, kai per dešimtmetį iškovojo net 9 bronzines LKL taures.
„Pasikalbame, kad smagūs laikai buvo ir krepšinį žaisti buvo daug smagiau nei dabar būti treneriu. Išėjai, padarei kas nuo taves priklauso ir tiek. O treneris turi žaidėjui perduoti, ką jis nori, kad būtų įgyvendinta ir tai yra daug sudėtingiau. Dėl kovingumo, tai šiemet turime dirbančią komandą, palyginus su praeitų metų. Žaidėjai tiek su svoriais dirba tiek kiek reikia, nesisaugo nesitaupo, lygiai taip pat dirba treniruotėse, kur darbas būna tikrai labai intensyvus ir geras. Lygiai taip pat kovojo ir varžybose ir nors dar nelaimime, to dar ir nereikia, bet aš tikiu, kad ta komanda bus laiminti, nes įdeda daug darbo, noro ir labai džiaugiuosi šia komanda kol kas“, – prieš sezono startą optimistiškai kalbėjo V. Pauliukėnas.
Trenerių štabo stiprybė – vienybė ir nuomonių išklausymas
Kalbėdamas apie didžiausią pasikeitimą komandos viduje nuo praėjusio sezono V. Pauliukėnas įvardijo darnų trenerių štabo darbą. Į visų komandos trenerių nuomonę buvo atsižvelgiama ir formuojant sudėtį, o tokių diskusijų labai trūko ekipai vadovaujant N. Mazurui.
„Sutarėme ir su N. Mazuru gerai, bet esminis dalykas, kaip mes galime reikšti savo nuomonę. Nežinau, gal jis manęs ir neprisileido. Gal bijojo, nes aš daug metų Šiauliuose, tai nebuvo tokio tarimosi, išklausymo mano minčių ir taip toliau, – pasikeitimus komandos viduje analizavo dešinioji Ž. Urbono ranka, –Svarbu tai, yra diskusija ar nėra diskusijos. Sakyčiau, kad su Žydrūnu mes renkant komandą, tiek Darius, tiek aš labai atsakingai tą darėme, visada buvo atsižvelgiama ir į mūsų nuomonę, daug diskutuodavome ta tema dėl žaidėjų pasirinkimo, tiek treniruočių planavimo, taip kad mes galime reikšti savo nuomonę ir tai yra svarbiausia, o treneris atsirenka, jam tinka ta pozicija ar ne“.
Praėję metai 45-erių krepšinio specialistui buvo nesėkmingi ir dėl jo šeimą ištikusios didžiulės bėdos.
Lapkričio pabaigoje didžiausių metų švenčių laukimą sujaukė gaisras, pasigvelbęs didžiąją dalį gyvenamojo namo. Pagalbos ranką po nelaimės ištiesė ir krepšinio bendruomenė, kuriai po visko buvęs krepšininkas yra labai dėkingas.
„Pamačiau, kad mane supa daug gerų žmonių, tikrai daug padėjo žmonės, vyksta atstatinėjimas, dar daug darbų, bet labai patenkintas, labai džiaugiuosi, kad yra daug gerų žmonių, kurie nuoširdžiai padėjo. Aš tikrai labai dėkingas padėjusiems“, – sakė jis.
Visą pokalbį apie pasirengim sezonui, naują „Šiaulių“ klubo rėmėją ir ekipą papildžiusius perspektyvius krepšininkus skaitykite žemiau esančiame interviu.
Naujajame sezone turėsite generalinį rėmėją, komanda vadinsis „Šiauliai – Casino Admiral“. Ar tai labai įpareigoja klubo vadovybę kilti gerokai aukščiau nei pernai metais užimta kukli 11-oji vieta?
Kiekvieno trenerio svajonė manau yra kuo geriau pasirodyti: ar tu turi mažą biudžetą, ar didelį, ar mažesnį, bet vis tiek tikslai yra kuo daugiau laimėti varžybų, kad pakliūti į atkrintamąsias. Visi svajoja apie tą trečią vietą ir taip pat visi nori būti čempionais. Juk ir tu norėtum būti čempionu, tai lygiai taip pat ir aš noriu būti čempionu, bet reikia to išlaukti.
Atsiradę nauji rėmėjai leido pagerinti ir sąlygas žaidėjams – atsirado ledo ir sukūrinės vonios, buvo visiškai atnaujinta rūbinė. Pats daug metų žaidėte šiame klube, tad ar galima sakyti, kad žaidėjai dabar turi pačias geriausias sąlygas, kokios čia yra buvę?
Kai mes atsikraustėme į areną naują, tai mes turėjome labai geras sąlygas, buvo ir sūkurinė vonia, viskas buvo labai tvarkinga, o dabar tiesiog buvo viskas atnaujinta po daug metų. Padarė šiuolaikines rūbines ir logiška, kad sąlygos pagerėjo. Aišku, tada ledo vonių ir limfodrenažinio aparato neturėjome, viskas eina profesionalią pusę, tobulėja, todėl labai džiaugiuosi, kad „Šiauliai“ tampa profesionaliu klubu.
Galbūt naujas rėmėjas atsirado ir dėl to, nes pamatė ambicingą legendinę Šiaulių trijulę, kuri nusprendė dirbti dėl vieno bendro tikslo?
– Nesakyčiau, kad čia mūsų nuopelnas. Aš manau čia yra nuopelnas mūsų vadovų, kurie daro didelį darbą tiek rūbinę atnaujinant, tiek inventorių, tiek rėmėjų naujų paieškoje. Komandos rezultatai po praeito sezono nebuvo džiuginantys, bet surado naujų rėmėjų ir tai reiškia, kad jie atliko labai gerą darbą. Manau, čia reikia vadovus sveikinti su gerai atliktu darbu.
Ar savivaldybės parama yra pakankama?
– Reikia džiaugtis, kiek savivaldybė duoda, tiek duoda. Vis tiek yra Šiauliuose daug sporto šakų ir visiems reikia tos paramos. Aš manau, kad labiau reikia patiems ieškoti rėmėjų ir taip tą klubą auginti.
Ar labai skyrėsi jūsų paties ir N. Mazuro požiūris į dalykus krepšinyje?
– Aš nesakau, kad jis blogas treneris, jis turi savo filosofiją ir aš daug dalykų iš jo pasiėmiau gerų, nes iš kiekvieno trenerio galima pasiimti kažką pozityvaus. Aš niekada nekritikavau nė vieno trenerio, nes kiekvienas turime savo filosofiją ir iš kiekvieno, su kuriuo tu dirbi, gali pasiimti daug. Nemanau, kad buvo bloga patirtis su Mazuru, tikrai daug dalykų išmokau iš jo, daug ką pamačiau, daug ką pamačiau, ko negalima daryti. Tai buvo kitokie santykiai, bet sutikite, tai yra normalu.
Pernai ekipos vairą perėmus Ž. Urbonai rezultatai šovė į viršų, nors komandos sudėtis nesikeitė. Kas įvyko tokio, kad komanda ėmė žaisti pastebimai geriau?
– Manau, kad prie kiekvieno naujai atėjusio trenerio žaidėjas nori pasirodyti ir įdeda daugiau noro. Kad ir koks bebūtų treneris, būna kokios 4-5 varžybos labai geros. Bet tada prasideda trenerio darbas ir jeigu tas impulsas dingsta ir komanda nebelaimi, reiškiasi treneris nėra to lygio. Jeigu Žydrūnas išlaikė tą tempą viename lygyje, kad komanda ir toliau stengiasi ir kovoja po 4-5 mačų, vadinasi čia yra trenerio nuopelnas. Mano tokia asmeninė nuomonė.
LKL sezono starte laukia intriguojančios pirmosios rungtynės, kai namuose priimsite Kauno „Žalgirį“. Matome, kaip daug ikisezoninėse rungtynėse eksperimentuoja kauniečių strategas Andrea Trinchieri. Ar taip pat ruošiate kažką naujo savo varžovams šiame sezone?
– Turime darbo metodiką tokia, kokios reikia, kokią mes įsivaizduojame, kokią turime viziją ir taktinius dalykus. Mes išbandome daug visko ir nėra taip, kad pasirenki vieną kryptį, nes turi pabandyti viską. Tam ir yra draugiškos rungtynės, kad pamatyti mūsų silpnąsias ir stipriąsias puses. Kėdainių turnyras mums parodė daug silpnųjų pusių, tai ta linkme dabar turime taisyti. Nes blogai yra tada, kai tu nežinai, nuo ko imtis. Bet kai mes pamatėme, kur yra mūsų silpnosios pusės, tai dabar turime darbo gana nemažai iki Žalgirio varžybų ir stengsimės padaryti taip, kad būtų kuo mažiau tų klaidų.
Ar Jus asmeniškai įkvėpdavo Ž. Urbono kovingumas aikštelėje ir kaip tai atsiliepdavo visai komandai prieš tokius varžovus kaip Kauno „Žalgiris“?
– Aš sakyčiau, kad su „Rytu“ ir „Žalgiriu“ žaidžiant žaidėjų nuteikinėti nereikia tikrai, bet kad jis buvo karys, kad mes šiaip visi buvome kariai, ėjome keliais ir taip toliau, tai čia aišku duoda žaidėjams papildomą impulsą. Nes jeigu mes būtume nekovoję, mes nebuvome tokie talentingi, kad kažką laimėti nekovojant. Mes turėjome daryti kažką daugiau negu kiti. Žydrūnas parodo, kai kažko nori, jis yra degantis žmogus ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris. Jis gerai motyvuoja, gerai komandą užveda ir svarbu, kad komanda tiki juo. Tas yra manau labai svarbu.
Vienu paskutiniu „Šiaulių“ pirkiniu tapo Tauras Jogėla, kuris kelis metus LKL nežaidė, o grįžęs po kurio laiko pademonstravo didžiulį alkį bei kovingumą aikštelėje. Kuris iš trenerių šio krepšininko norėjo labiausiai?
– Jis yra superinis, superinis žaidėjas. Visi nusprendėme, nebuvo tokio, kuris jo nenorėtų. Kai su Filipinų lygos komanda dar buvo nepasirašęs mes jau jo norėjome ir labai liūdėjome, kai jis išvažiavo ten. Tai labai džiaugiamės, kad turėjome šansą jį susigrąžinti.
Ką Algimanto Mikšio taurė parodė apie surinktą komandą šiųmetinę. Kas intriguoti turėtų sirgalius lankytis šių vyrukų varžybose?
– Sakyčiau, kad turime labai stiprių individualiai žaidėjų, kovingų žaidėjų, tokių įdomių iš tikrųjų žaidėjų. Aš tikiuosi, kad mums pavyks sulipdyti iš jų gerą kolektyvą. Šiaip matosi, kad jie yra bendraujantys tarpusavyje, rūbinėje, kas yra svarbu, labai svarbus aspektas. Ir aš manau, kad žmonės pamatys kovą. Nes svarbiausia yra kova, kad jie išeitų, kovotų, kad žmonės matytų jų atsidavimą. Nes krepšininkai yra kaip aktoriai aikštelėje ir žmonės ateina pamatyti ne šiaip sau gražių, laisvų metimų, o jie ateina pažiūrėti kovos ir čia yra svarbiausia, kad jie atiduotų visas jėgas. Aišku aš tai komandai ir linkiu, kad jie atiduotų visas jėgas. Nes treneriai mes stengiamės ir tikrai atiduodame visą save, kad juos kuo geriau paruoštumėme, daug dirbame ir su vaizdo peržiūromis, varžovų analize, tai belieka jiems dirbti daug treniruotėse, atiduoti širdį aikštelėje, kad žmonės, sirgaliai juos pamiltų ir norėtų ateiti į salę dar ir dar, ir dar.
Marius Valinskas turėjo didelę gynėjų konkurenciją Utenoje. Kaip manote, kiek procentų potencialo ir savo galimybių jis jau yra pademonstravęs visai LKL publikai ir kiek dar gali išlaisvinti?
– Aš manau, kad dar labai mažai yra pademonstravęs. Aš manau, kad jo tikroji ateitis yra dar priešakyje ir tikiu, kad šiemet jis iššaus stipriai į priekį, turiu tokią mintį, nes ganėtinai jaunas jis, lėtesnio brendimo ir turi daug galimybių kilti aukštyn.
Tomašą Pavelką pakeitėte panašaus stiliaus ir matmenų žaidėju Mindaugu Kupšu. Ar turi kažkokių ryškių skirtumų šie du aukštaūgiai?
– Na sutikime, kad Mindaugas yra daug labiau patyręs žaidėjas. Taip gavosi, mes pasirinkome Kupšą, čia mūsų pozicija tokia buvo ir pamatysime, kas keisis ar nesikeis. Galbūt rūbinės lyderiu jis netaps, nes ten jau turime lyderius, jis labiau bus aikštelėje lyderis. Visgi didelis žmogus, greičiausiai bus aukščiausias žaidėjas šiame sezone ir didesnio nėra ne tik ūgiu, bet ir kūnu. Manau, kad tai yra labai gerai, jog turėsime didelį kūną po krepšiu, čia pliusas.
Tai ką pamatėte per draugiškas rungtynes Jus pradžiugino?
– Jis įeina į formą, įeis į formą ir dar reikia laiko. Jis nėra geriausios formos, bet mums ir nereikia būti geriausios formos. Aš manau, kad jis dirba teisingai ir eina į gerąją pusę.
Lukas Uleckas neišvengdavo bangavimų „Rytu“. Manote kad Šiauliuose jis gali būti stabiliu taškų rinkėju, gal net puolimo lyderiu?
– Manau, kad taip. Aišku gali ir viskas priklausys nuo jo fizinės būklės, traumų ir taip toliau. Bet sutikime, kad tiems bangavimams irgi didelę įtaką daro tavo fizinė būklė. Jeigu jis neturės tų ligų, traumų, tai manau, kad eis lygia kreive kylančia į viršų.
Jei „Rytas" ir „Žalgiris" jau kuris laikas neužleidžia lyderio pozicijų Lietuvos krepšinyje, tai panašu, kad Vilniaus „Wolves" gali būti ta trečia komanda, kuri bus viena iš pagrindinių favoričių šiemet įsiterpti į lyderių trejetuką. Ar manote kitaip?
– Pasakysiu taip, kad kol yra sezono pradžia, vyksta draugiškos varžybos, tai medalių niekas nekabina už tokias varžybas. Aš manau, kad viskas pasirodys eigoje ir nemanau, kad jiems trečia vieta garantuota. „Lietkabelis" taip pat yra gerai susikomplektavęs, Utena ta pati ir „Neptūnas". Aš manau, kad laukia įdomus sezonas ir „Šiauliai“ mes pagal pavardes surinkome tikrai gerą komandą, kokios norėjome. Viskas priklausys, kaip komandos susilipdys ir čia ilgas kelias, tad nemanau, kad jie yra trečios vietos nugalėtojai sezono pradžioje.
Visą komandą reikia sulipdyti ir ne visada pavyksta padaryti tą kumštį komandos. Būna, kad komandos superka tokias superžvaigždes, kaip Eurolygoje „Emporio Armani" ir niekas nesigauna. Taip kad nieko nereiškia, kad tu susipirkai gerus žaidėjus ir laimėsi antrą ar trečią vietą. Netgi „Žalgirio" pernai metų pavyzdys parodė, kad nors ir atrodė visa galva už „Rytą" aukštesnis, geresnis, bet finalas parodė kitaip. Negali žinoti, daug priklausys nuo traumų, kaip kolektyvas sutars ir niekada nereikia kabinti medalių anksčiau laiko.
Ž. Urbonas šią savaitę tv3.lt duotame interviu minėjo, kad norėtumėte dalyvauti ir europiniuose turnyruose. Ar norint tai įgyvendinti sieksite išlaikyti dalį esamų žaidėjų?
– Žaidėjus, kuriuos norėsime išsaugoti matysime tik apie naujuosius metus. Nes rimtos varžybos ateina ir tada pasimato, kas yra kas. Galbūt Žydrūnas kitaip mąsto, bet manau, kad dar per anksti žiūrėti, ką tu nori išsaugoti kitam sezonui, kol tas sezonas neprasidėjo.
Kiekvienas klubas nori žaisti europiniame turnyre, nes tada tau lengviau pasikviesti gabesnius, talentingesnius žaidėjus vienareikšmiškai. Bet norint pakliūti ten reikės sužaisti labai gerą LKL čempionatą ir čia viskas labai paprasta.
Pernai visą krepšinio bendruomenę sukrėtė žinia, apie Jus ištikusį gaisrą. Ko labiausiai gaila, galbūt kažkokius krepšinio trofėjus praradote ir ar pavyko išsiaiškinti gaisro priežastį?
– Daug dukros daiktų sudegė, prisiminimų. Kažkas su elektros instaliacija nutiko, tiksliai nustatyti nuo ko užsidegė, nėra galimybių, nes ten viskas išdegę. Tai tik židinys aptiktas, o viduje ten daug visokių prietaisų buvo ir nėra galimybės nustatyti būtent nuo ko.
Emocinė būsena jau daug geresnė, bet kai priminėte, tai truputį nuliūdau, bet šiaip susitvarkė. Laikas gydo, darbai vyksta, teko pusę namo nugriauti, sumažinome per pusę, bet užteks, susitvarkysime. Sveiko namo liko 100 kvadratų. Ne visiškai sveiko, nes liko perdanga ir vidinės sienos 100 kvadratų, daugiau nieko neliko, nei grindų, nieko, viską reikėjo išvežti. Dalis krepšinio trofėjų taip pat dingo, ne viskas, bet dingo.
