Sostinės ekipa ėmėsi lyderystės nuo pirmųjų mačo minučių, o Martyno Echodo dėjimas leido susikurti dviženklę persvarą prieš ilgąją pertrauką. Visgi viskas apsivertė trečiajame kėlinyje.
Panevėžiečiai kūrėsi geras progas ir sugebėjo sunaikinti susikaupusį deficitą. Lygiu rezultatu lemiamą kėlinį pradėjusių komandų likimas rungtynių pabaigoje, o tolimi metimai ir žvėriškas Džordže Gagičiaus pasirodymas lėmė „Lietkabelio“ pergalę.
Vilniaus „Rytas“ į finalą nėra patekęs nuo 2020 m. Po rungtynių vilniečių strategas Giedrius Žibėnas teigė, kad jo vadovaujama komanda prastai pradėjo trečiąjį kėlinį, pritrūko nugalėtojų mentaliteto bei išreiškė nuomonę apie rungtynes dėl trečiosios vietos.
„Sveikinu „Lietkabelį“, jie nusipelnė šios pergalės. Pradėjome rungtynes geru rėžimu, žaidėme solidžiai gynyboje, laikėmės žaidybinio plano bei žinojome, kad jie gerai žaidžia trečią kėlinį. Visgi į jį įėjome labai neteisingai, turėjome 0:7 atkarpą, buvo taškai iš po krepšio su baudomis, niekieno kamuoliai buvo „Lietkabelio“.
Jie grįžo į rungtynes, pasijuto komfortabiliai, o tokiose rungtynėse, kur reikia išlaikyti šaltą protą – to nepavyko padaryti. Deja, bet istorija pasikartojo“, – sakė jis.
Dž. Gagičius pelnė 31 tašką. Kas neveikė prieš jį?
Asmeniškai nesusitvarkėme. Galvojome, kad esame stipresni kūnais, bet tokie nesam. Tokiose situacijose reikia dirbti iš anksto, lysti iš priekio, padaryti pražangą, kai jis dviem kojomis baudos aikštelėje. Galų gale siųsti į kairę pusę užsibaiginėti ataką, kur jam sunkiau. Taip pat siųsti prie baudų metimo linijos, tvertis jį ir neštis jį lauk. Kai jis žaidžia labai giliai, tai yra pavojingas krepšininkas ir nesvarbu, kokios jis sportinės formos. Tokie patyrę žaidėjai, kai gauna adrenalino, gali surengti labai lengvai tokius pasirodymus.
Dvigubinti idėjos jo nebuvo?
Jis gaudavo kamuolį iš viršaus, kai taip būna, nėra iš kur dvigubinti. Galime iš kampų tai daryti, bet paprasčiausiai jis priimdavo kamuolį ten, kur neturėjo priimti. Nepadarydavome galo iki tol, kol kamuolys ten nukeliaudavo. Kažkur per daug pasitikėdavome savimi ir savo kūnais.
M. Fosteris pelnė 23 taškus, bet pataikė tik 8 metimus iš 17. Trūko geresnės selekcijos?
Nepasakyčiau. Ne puolimas pralaimėjo rungtynes. „Lietkabelis“ įmetė 63 taškus antroje pusėje – pasimatė patirties trūkumas. Kai leidžiame varžovams tvirtai pasijausti bei prarandame žaidybinio plano fokusą, mes nesame tiek patyrę, jog galėtume laužti tokias rungtynes.
Ar patirtis lemiamose mūšiuose ir kiša koją?
Sutinku. Šiandienos rungtynės parodė tai, jog tai yra tiesa. Mums trūksta to nugalėtojo mentaliteto.
Kaip jį galima išugdyti? Jau 4 metai KMT finalo ketverte „Rytui“ nesiseka..
Kaip išugdyti tą niekieno kamuolį, kas jį paims? Galime reikalauti protingų pražangų, bet nugalėtojų mentalitetas yra tas, jog tu žinai to kaina – vienos pražangos, išvengimo kėlinio pradžioje gauti taškus iš po krepšio..
M. Echodas minėjo, jog pritrūko sudėtingesnių rungtynių. Pritartumėte?
Taip, bet tai nėra pasiteisinimas. Didžioji dalis žaidėjų šių rungtynių turėjo laukti metus, nuo pernai metų Šiaulių. Galbūt kažkas išsimušę nuo tokių taškas į tašką rungtynių.
Ar nekyla minčių apie savo darbą, kai trys metai nepasiekiami komandos tikslai?
Kyla visokių minčių. Stengiamės komandą paruošti maksimaliai, kažkas pavyksta, kažkas nepavyksta. Kažkur nepavyko įtikinti žaidėjų trečiajame kėlinyje, jog varžovai yra veteranų komanda ir įeis labai agresyviai. Kai jie žaidžia taškas į tašką, bus labai sunku. Lyg tą kalbėjome visą savaitę, bet turbūt nepavyko prisikasti iki žaidėjų vidaus.
Ar kažkokie pokyčiai komandoje yra reikalingi ar nelabai?
Reikia analizuoti ir dabar ant karšto tikrai negaliu pasakyti. Sudėtį turime gerą, žaidėjai – geri. Čia net ne pamoka, jų jau turėjome. Reikia kietesnio nugalėtojų mentaliteto.
Praėjusiais metais nepavyko atsitiesti po pusfinalio kovoje dėl trečiosios vietos. Akcentuosite trečios vietos svarbą?
Turime gerbti savo fanus. Žinau, kad jie šiandien yra nusivylę, turime atsiprašyti jų. Rytoj komanda tikrai kovos dėl savo fanų ir mes negalime išvažiuoti be pergalių. Turime savyje surasti jėgų. Galbūt bus mikrotraumų, bet jokių pasiteisinimų negali būti, turime eiti dėl pergalės. Žinau, kad žaidėjams bus sunku, bet kam tas rūpi?
Ar reikalingos tos rungtynės dėl trečiosios vietos?
Manau, kad ne.
