Sezoną Vilniaus „Rytas“ pradėjo šešiomis iš eilės pergalėmis Lietuvos čempionate, bet kartą suklupo Čempionų lygoje. Visgi ne mažiau dėmesio nei komandos komplektacija ar žaidimas sezono pradžioje susilaukė naujiena apie tai, kad komandos sporto direktoriaus pareigas paliko Donatas Zavackas.
Vilniaus „Ryto“ valdybos pirmininkas Darius Gudelis atskleidė, kad ši žinia buvo netikėta visai organizacijai, tačiau neslėpė ambicijos, kad klubas po šių pokyčių bus dar stipresnis.
„Išgirst tokius svarstymus, apsisprendimus – emociškai sudėtinga, – sako D. Gudelis. – Bet tos emocijos niekam nėra įdomios, svarbiausia yra kaip mes išeiname iš tos situacijos ir kaip tai paverčiame naujomis galimybėmis, kad organizacija augtų. Kiekvienas savo gyvenime esam patyrę išdavysčių ir kuo esi vyresnis, tuo tų nusivylimų yra daugiau, bet aš gyvenime esu priėmęs tokį moto: į praeitį reikia žiūrėt su šypsena, eiti į priekį, o ne dairytis atgal.“
D. Gudelio teigimu, šie pokyčiai komandos iš vėžių neišmušė, o išsigryninus, kokio žmogaus organizacijai reikia šiuo metu, buvo pradėtos naujo sporto direktoriaus paieškos.
„Ne paslaptis, jau esame pradėję pokalbius, bendraujame su keliais kandidatais. Mes norime priimti į kolektyvą tokį žmogų, kuris siektų augti kartu su organizacija – žingsnis po žingsnio.
Raudonas kraujas yra labai svarbus vertinimo kriterijus. Lojalumas, alkis, energija – tos savybės kartais yra netgi yra svarbesnės už ilgametę patirtį, dabar sukauptus ryšius, santykius. Labai svarbu komunikacijos įgūdžiai, atvirumas bendraujant su trenerių štabu, komanda, medicinos personalu, partneriais, ofisu ir t.t. Mes esam alkana, auganti organizacija – tokio žmogaus ir ieškome“, – dėsto D. Gudelis.
Didžioji dalis šio epizodo skirta Martyno Echodo reabilitacijai ir sugrįžimui į aikštelę, kuris nebuvo toks, kaip tikėtasi, nes žaidėjas turi tęsti reabilitaciją. Peties traumą, dėl kurios prireikė operacijos, centras patyrė pernai pavasarį.
„Traumą patyriau balandžio viduryje, kai jau buvo prasidėjusios svarbiausios rungtynės, arti atkrintamųjų, – laikotarpį prisimena M. Echodas. – Buvo labai gaila, kad 7–8 mėnesius atžaidėm, rodėm neblogą krepšinį ir patyriau tą traumą. Aišku Jaime (aut. p. Jaime Echenique) atėjo į komandą, kuris puikiai mane pavadavo, bet vis tiek norėjosi finaluose žaisti ir viskas gal būtų buvę kitaip.“
Išankstinės medikų prognozės rodė, kad reabilitacijai prireiks daugiau nei pusės metų. Pats žaidėjas džiaugiasi, kad treneriai neskubina jo grįžti į aikštelę ir jis gali pilnai išgyti, tačiau tuo pačiu užsimena, kad kuo arčiau sugrįžimas – tuo nusėdėti ant suoliuko sunkiau.
„Stebėti komandą iš šono yra tikrai sudėtinga, ypač kai prasidėjo naujas sezonas. Be krepšinio esu penkis mėnesius, jau finišo tiesioji reabilitacijos tai ypač norisi padėti komandai, treniruotis pilna jėga ir pasirodyti aikštelėje“, – sako šeštą sezoną Vilniuje pasitinkantis centras.
