Rokas Lukošaitis. Žaidimai, kuriuose kiekvienas jūsų sprendimas turi pasekmių

„Detroit: Become Human“

Vienas įspūdingiausių šio žanro žaidimų – „Detroit: Become Human“. Šis žaidimas išleistas dar 2018-aisiais, tačiau vis dar yra laikomas šio žanro etalonu.

Veiksmas vyksta 2038-ųjų futuristiniame pasaulyje, kur įprastame žmonių gyvenime yra integravęsi, dirbtiniu intelektu valdomi androidai padėjėjai. Jų pagalba žmonija išgyvena naują technologinio progreso epochą, tačiau nenumato, kokias grėsmes tai gali sukelti.

Žaidime valdysite tris skirtingus androidus, iš kurių kiekvienas turi savo unikalią istoriją:

• Connor – pažangus detektyvas, sukurtas tirti nusikaltimus, įvykdytus prieš žmones ar androidus.
• Kara – namų šeimininkė, „nupirkta“ kaip namų tvarkytoja skurde gyvenančio žmogaus.
• Markus – neįgalaus oligarcho asmeninis padėjėjas.

Visų šių veikėjų siužeto linijos yra labai skirtingos, tačiau juos jungia tai, kad jie visi yra androidai. Kiekvienas jūsų sprendimas žaidime turės pasekmių: kai kurie išgelbės veikėjus ar aplinkinius, kiti – gali pražudyti. Taigi, pasinerkite į šį nuotykį ir pajuskite gyvenimą 2038-aisiais.

„The Quarry“

Jei mėgstate fantastika, pro jūsų akis neturėtų praslysti „The Quarry“. Šiame žaidime devyni studentai, kaip ir kasmet, susitinka vasaros stovykloje, kurioje turėtų būti vadovais. Tačiau atvykus į vietą tampa aišku, kad ne viskas yra taip, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Sename name, apsuptame miško, pradeda vykti keisti dalykai ir visiems ima grėsti mirtinas pavojus. Kaip ir „Detroit: Become Human“, taip ir šiame žaidime turėsite priimti sprendimus, paremtus jūsų morale – kartais reikės vieniems personažams ištiesti pagalbos ranką, gelbėjant juos nuo pražūtingos lemties, o kartais, norint išgyventi, teks elgtis savanaudiškai. Asmeniškai, „The Quarry“ man buvo vienas įtempčiausių žaidimų, kuriuos teko žaisti per pastaruosius metus.

„Until Dawn“

Jau šių metų balandį kino ekranus turėtų pasiekti filmas, paremtas populiariu kompiuteriniu žaidimu – „Until Dawn“, lietuviškai „Iki Aušros“ (ir ne, tai tikrai neturi nieko bendro su Remio Retro daina).

Žaidimo mintis paprasta: apleistame name, įsikūrusiame atokiuose Kanados kalnuose, susitinka grupelė jaunuolių, kurie tikisi smagiai praleisti laiką. Tačiau galiausiai įvykiai pasisuka kita linkme.

Smagu ir tai, kad žaidimo personažus įkūnija visame pasaulyje žinomi aktoriai: Hayden Panettiere, Peter Stormare, Rami Malek, Brett Dalton ir kiti

Kaip ir anksčiau minėtuose žaidimuose, čia kiekvienas jūsų sprendimas gali būti lemiamas. Visų personažų gyvybės vėl bus jūsų rankose. Gali išgyventi visi, gali išgyventi keli, o gali neišgyventi nei vienas. Tai klasikinis „butterfly effect“ pavyzdys, kur net smulkiausias pasirinkimas gali turėti milžiniškų pasekmių.

„The Dark Pictures Anthology“ serijos žaidimai

Pabaigai – dar keletas žaidimų, kurie yra rašomi su tuo pačiu prierašu „The Dark Pictures Anthology“. Šios serijos žaidimų jau yra bent keli: „Man of Medan“, „Little Hope“, „House of Ashes“, „The Devil in Me“, o jau šiemet turėtume sulaukti ir „Directive 8020“.

Visų jų pagrindas panašus į anksčiau minėtą „Until Dawn“, tačiau kiekvienas žaidimas vyksta vis kitoje vietoje, kitame laikotarpyje ir, žinoma, su naujais personažais. Visus juos esu perėjęs ir galiu drąsiai rekomenduoti.

Štai toks būtų mano asmenine patirtimi paremtas geriausių „decision making“ žaidimų sąrašas. Kiekvieną jų esu žaidęs bent kartą, o „Detroit: Become Human“ – net keturis. Ir žinot, kodėl? Nes kai pabandai vieną kartą, atsiranda azartas: norisi išnarplioti tai, ko pirmą kartą nepastebėjai, ir bandyti pasiekti pabaigą, kurioje išgyvena visi personažai. Bet, aišku, net ir su geriausiais norais – ne visada viskas klostosi taip, kaip tikiesi. Linkiu gerų įspūdžių, žaidžiant šiuos žaidimus!