Per dvejas ligšiolines rezervinės rinktinės rungtynes 27-erių atakuojantis gynėjas yra pataikęs 9 tolimus metimus iš 11 bandymų (81 proc. trit.).
Jau pirmajame ketvirtyje pasimatė, kad Kazio Maksvyčio trenerių štabas klaipėdiečiui yra numatę svarbią rolę ir nemažai derinių buvo skirta būtent 192 cm snaiperiui.
„Stengėmės žaisti greitai, tas mums pavyko, nes kai žaidėme greitai rinkome lengvus taškus ir tas leido mums pabėgti. Varžovas ne pats sunkiausias, bet stengėmės fokusuotis į save ir kiekvieną detalę išpildyti šimtu procentų“, – po antrųjų kontrolinių rungtynių Kėdainiuose sakė L. Beliauskas.
Lietuvos ir Libano rungtynių įrašas:
L. Beliauskas žaidė ir įžaidėjo pozicijoje
Iš viso antrajame mače jis pelnė 14 taškų (4/5 trit, 1/1 dvit.), taip pat atkovojo 3 kamuolius ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus.
Naujasis Utenos „Juventus“ pirkinys taip pat džiaugėsi progomis, kurias jam suteikia rinktinės strategas Kazys Maksvytis ir jo trenerių štabas. Jis taip pat nesikremta dėl to, kad šansų patekti į pagrindinį rinktinės dvyliktuką turi tik teorinių, o apie tai, kad rinktinės sąrašus gali papildyti dar ir kiti kątik LKL finalo seriją užbaigę gynėjai kalbėjo ir K. Maksvytis.
„Čia jau kaip treneris nuspręs. Turime šią vasarą gerų žaidėjų, Eurolygos žaidėjų, tai jeigu kažkuom galėsiu padėti rinktinei, aš už. Nesifokusuoju, kad būtinai tik patekimas, nes čia trenerio sprendimas ir viskas tvarkoje“, – sakė rezervinės rinktinės snaiperis, kuris solidžiai šioje komandoje rungtyniavo ir praėjusiais metais ją treniruojant Dariui Songailai.
Tiesa, Čempionų lygoje praėjusį sezoną rungtyniavusio krepšininko šansai patekti bent jau į pagrindinės rinktinės stovyklą gerokai padidėjo po to, kai šonkaulio lūžį patyrė įžaidėjas Augustas Marčiulionis.
Pasak L. Beliausko, įžaidėjo pozicija jam nėra svetima, nes joje daug žaidė praėjusį sezoną Ostruvo „Stal“ ekipoje Lenkijoje, kur atlikdavo po 4,9 rezultatyvaus perdavimo.
„Praeitose rungtynėse irgi žaidžiau įžaidėju, man tai nebuvo siurprizas kažkoks, Lenkijoje žaidžiau įžaidėju, dėl to nėra problemų ir prisitaikau. Dabar tas yra „combo guard“ populiaru, kai realiai nėra skirtumo, ar atsivarai kamuolį ar pradedi kitoje aikštelės pusėje nuo gynybos“, – teigė įžaidėjo vaidmens nebijantis L. Beliauskas.
Antrajame susitikime prieš Libaną L. Beliauskas iš toli atsidarė jau antruoju metimu, o antrojo ketvirčio pradžioje šaltakraujiškai dūrė jau trečią savo tolimą metimą ir skirtumas didėjo iki 45:21.
L. Beliauskas taip pat atskleidė, kodėl po ketverių metų pertraukos ryžosi grįžti rungtyniauti į Lietuvą.
„Buvo pasiūlymų ir iš užsienio klubų, bet susidėliojau prioritetus, norėjau bent metams grįžti į Lietuvą“, – sakė snaiperis.
Pats K. Maksvytis pridėjo, kad šio krepšininko lubos dar nėra pasiektos ir su šiuo pirkiniu pasveikino Utenos ekipą.
„Man jis dabartiniu momentu primena Tomą Delininkaitį, greitas išmetimas, yra labiau antros pozicijos žaidėjas, bet gali laikinai pažaisti ir įžaidėju. Žaidžia ir pikenrolą, bet pikenrole žaidžia labiau dėl savęs ir neblogai meta. Žaidžia užtikrintai ir turbūt varžovams nėra lengva, nes jis geras metikas ir varžovai turi išeiti ant jo, o tada atsiranda kitos opcijos. Taip kad manau, jog jis yra subrendęs žaidėjas ir manau Utenai pasisekė, Utena gera komanda, bet čia nėra Lauryno lubos. Sveikinimai Utenos klubui“, – 14 taškų pelniusį gynėją gyrė K. Maksvytis.
