14,2 mln. eurų – toks buvo „Žalgirio“ biudžetas 2022-23 metų sezone, pernai jis siekė 13,7 mln. eurų, tačiau klubas surinko 1,3 mln. eurų pelno.
Konferencijos pradžioje P. Jankūnas atsiprašęs pasitaisė tvarkaraštį. „Per daug susiveržiau“, – šyptelėjo „Žalgirio“ vadovas. Vis dėlto jo vadovaujamai organizacijai veržtis ir spaustis neteks.
Ką tik startavusiam 2024-25 metų sezonui Lietuvos vicečempionai planuoja išpūsti piniginę ir disponuoti net 17,7 mln. eurų siekiančiu pinigų kapšu.
Žaidėjų ir trenerių atlyginimams planuojama 11,7 mln., kitos komandos sąnaudos – 3,1 mln., veiklos ir administracijos sąnaudos – 2,9 mln. eurų.
Iš Kauno miesto savivaldybės „Žalgiris“ gaus 2 mln., iš partnerių ir reklamos planuoja surinkti 4,6 mln., pajamos iš TV teisių, sportinių premijų ir transferų turėtų siekti 2,3 mln., iš bilietų planuojama surinkti 7,5 mln. eurų.
Toks pinigų pyragas – rekordinis Kauno klubui, tačiau kada yra realu pasiekti ir 20 mln. ribą?
„Kol kas džiaugiamės šiuo rekordiniu biudžetu. Aišku, matome kaip kitos komandos didina savo biudžetus, kokius žaidėjus pasirašo. Norime būti konkurencingi Eurolygoje, norisi, kad biudžetas toliau didėtų“, – sakė P. Jankūnas.
Iš rikiuotės praėjusią savaitę iškrito Brady Manekas, tad „Žalgiris“ liko su aptrupėjusia priekine linija. Klubo vadovas pažymėjo, jog kol kas rinkoje nėra dairomasi, tačiau biudžete numatytas rezervas, kad būtų galima nerti į rinką sezono metu.
„Prieš sezoną rizikų yra visokiausių. Turime daug žaidėjų, kurie gali žaisti per dvi ar tris pozicijas. Šiuo metu Brady iškritimą galės tiek Edgaras Ulanovas, tiek Mattas Mitchellas uždengti ir žaisti toje pozicijoje“, – teigė P. Jankūnas.
Dar prieš metus tokioje pačioje spaudos konferencijoje buvęs „Žalgirio“ kapitonas teigė neįsivaizduojantis, jog yra galimybė žaidėjui mokėti daugiau nei milijoną per sezoną. Vis dėlto ir pats P. Jankūnas pripažįsta, jog situacija kinta.
„Čia gal ne tik dėl biudžeto priklauso, bet nuo žaidėjų rinkos. Ji yra tokia, kokia yra, žaidėjų kainos kyla kiekvienais metais. Mums, norint būti konkurencingiems, reikės mokėti žaidėjams ir didesnius pinigus“, – dėstė „Žalgirio“ prezidentas.
Eurolyga neseniai pristatė nuo kito sezono atsirasiančią taisyklę – „algų kepurę“, kuria bus siekiama pažaboti beprotišką kai kurių didžiųjų klubų išlaidavimą.
„Mes nesame vienas iš klubų, kurie išlaidauja daugiausiai, tad mums galbūt ta „algų kepurė“ tiek neturės įtakos pradžioje, – sakė P. Jankūnas. – Šis sezonas yra pereinamasis, visiems klubams atsiųstos taisyklės, kaip mes turime gyventi, kaip turime prisitaikyti, pamodeliuoti šiame sezone ir pasiruošti sezonui, kada tos taisyklės jau bus taikoma. Kaip tai veiks? Tikriausiai reiktų klausti didžiųjų klubų, kurie daugiau išlaidauja. Kaip jie susigyvens, kaip laikysis, čia jau kitas klausimas.“
„Ne tik mes, bet ir kiti klubai tariasi, konsultuojasi šiais klausimais su teisininkų komanda tam, kad pamatytume realius sprendimus“, – pridūrė sporto direktoriaus pareigas einantis Gediminas Navickas.
Nors Eurolygos startas jau ketvirtadienį, kai „Žalgiris“ namuose priims „Barcelona“ komandą, bilietai į rungtynes dar nėra išparduoti. Per visą praėjusį sezoną „Žalgirio“ arenoje į rungtynes atėjo net 362 tūkst. žiūrovų, vidutinis lankomumas Eurolygoje siekė 14 832, o tuščių vietų liko tik per vieną iš 17-kos susitikimų Eurolygoje.
„Tikimės sold-outų, Eurolygos ir LKL rungtynes prilyginame renginiui, tiriame situaciją rinkoje. Dabar gal veikia tas, kad rungtynės yra pirmosios, tad bilietai perkami kiek lėčiau. Paskutinėmis žiniomis, bilietai perkami šią savaitę gerai, jų liko nedaug, tad turėtų būti išpirkti. Sezono metu daug kas priklausys nuo to, kaip žaidžia komanda. Jei ji žais gerai, kausis, kovos dėl pergalių, manau, turėsime ir šiemet nemažai sold-outų“, – teigė P. Jankūnas.
Šalies vicečempionų sezonui iškelti tikslai – laimėti LKL, Karaliaus Mindaugo taurę ir patekti į Eurolygos įkrintamąsias.
Šių tikslų kauniečiai sieks su tuo pačiu treneriu Andrea Trinchieri. Vasarą su italu buvo pratęsta sutartis iki 2025-26 sezono pabaigos.
„Matome kiekvieną dieną procesą, koks treneris yra atsidavęs. Norime pradėti naują sezoną, nuo naujo lapo su nauja komanda ir pažiūrėti, kaip mums visiems seksis“, – pasakojo P. Jankūnas.
Oficialiai apie pratęstą bendradarbiavimą su A. Trinchieri „Žalgiris“ taip ir nepranešė, tačiau klubo prezidentas pažymėjo, jog specialistas pasiliko galimybę palikti Kauną ir metais anksčiau – 2025-ųjų vasarą.
Rugpjūčio viduryje buvo pranešta apie naują „Žalgirio“ projektą – Londono „Lions“ klubą, kurį įsigijo vienas Kauno klubo dalininkų „Tesonet“.
„Londono „Lions“ yra autonomiškas klubas, mes prisidedame savo patirtimi, žiniomis, kontaktais. Projektas įdomus, multikultūrinis dideliame miestu, su dideliu ir verslo, ir krepšinio potencialu“, – aptakiai nėrimą į naujus vandenis apibūdino G. Navickas.