Sunkiai, tačiau sėkmingai įveikę pirmąjį Europos taurės turnyro etapą Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai pradeda kovą dėl patekimo į išsvajotąjį finalo aštuonetą. Kaip komanda nusiteikusi, kokiomis nuotaikoms gyvena ir kokius tikslus sau kelia? Apie tai – „Balsas.lt“ interviu su vyriausiuoju klubo treneriu Rimu Kurtinaičiu.
Komanda tobulėja
– Kaip įvertintumėte „Lietuvos ryto“ pasirodymą pirmajame Europos taurės turnyro etape? Ar galima buvo kelialapį į TOP-16 etapą iškovoti lengviau? – „Balsas.lt“ pasiteiravo R. Kurtinaičio.
– Manau, kad gal ir buvo galima, bet svarbiausia, kad pasiekėme palankų rezultatą. Priešpaskutinės rungtynės Prancūzijoje, kurias apmaudžiai pralaimėjome, iš esmės nieko nekeitė. Mums vis tiek būtų reikėję pergalės dvikovoje su „Gran Canaria“, tik gal motyvacija būtų mažesnė ir būtų buvę sunku nusiteikti kovoti iš visų jėgų. Taigi tikrai nesigailiu to, kaip viskas išėjo.
– Rungtynių metu neretai garsiai šaukiate ant savo auklėtinių. Jūsų dar netenkina jų žaidimas ar tiesiog visada esate toks emocingas?
– Aš šaukiu? Ne, aš tik gražiai kalbu. (Juokiasi). Jeigu rimtai, tai kol kas labiausiai esu nepatenkintas gynyba: vienose rungtynėse viskas jau atrodo lyg ir gerai, kitose vėl viskas sugriūna. Problemų dar tikrai yra, bet todėl ir dirbame, stengiamės jas išgyvendinti.
Vis dėlto galiu pasakyti tik tiek, kad jei anksčiau iš blogų epizodų galima buvo sulipdyti apie 30 minučių trukmės filmuotos medžiagos, tai dabar būna tik kokios 12 minučių. Vadinasi, tobulėjame.
Visada iš pradžių auklėtiniams viską bandau išaiškinti ramiai, bet jei jie neišgirsta, tada tenka balsą pakelti, kad juos suvaldyčiau. Tikrai nežadu atsisakyti savo emocijų.
„Grupė yra patogi, bet ne pati silpniausia“
– Įveikę mirtininkais vadintą E grupę, dabar žaisite L grupėje kartu su Šarlerua „Spirou“ (Belgija), Kvakenbriuko „Artland Dragons“ (Vokietija) ir Bilbao „Iurbentia“ (Ispanija) klubais. Ar jau pradėjote jais domėtis ir ką laikote rimčiausiais varžovais?
– Na, pirmiausia reikėtų išskirti ispanų ekipą, nes žinome, koks stiprus yra nacionalinis Ispanijos krepšinio čempionatas, tačiau jokiu būdu negalime nuvertinti nei belgų, nei vokiečių komandų. Kadangi tose lygose negalioja legionierių limitai, „Artland Dragons“ savo gretose turi gal dešimt amerikiečių, o „Spirou“ – aštuonis užsieniečius. Tai daug ką pasako.
Be abejo, dėl finansinių sumetimų tie legionieriai gal ir nėra patys pajėgiausi, bet nereikia pamiršti, kad abu šie klubai puikiai pasirodė pirmajame etape, todėl lengva tikrai nebus.
Kita vertus, džiaugiamės, kad mūsų pogrupyje nėra nė vienos Rusijos ekipos, kurios pasižymi tiek savo sudėtimi, tiek finansinėmis galimybėmis. Taigi pasakyčiau taip: grupė yra patogi, bet ne pati silpniausia.
– O ką manote apie varžybų tvarkaraštį ? Juk tiek pirmas, tiek paskutines rungtynes žaisite išvykose – Belgijoje ir Ispanijoje.
– Yra kaip yra, nieko čia nepakeisi. Gal būtų ir patogiau, jei paskutinis mačas vyktų Vilniuje, bet žaisime taip, koks yra tvarkaraštis. Aišku, būtų labai gerai laimėti pirmą mačą Belgijoje bent vienu tašku, tada mūsų padėtis smarkiai pagerėtų.
„Lietuvos ryto“ tikslai nesikeičia
– Tęsiant kalbą apie išvykas – kodėl „Lietuvos rytui“ Europos taurėje taip sunkiai sekasi rungtyniauti būtent svečiuose, kur dar nėra iškovota nė viena pergalė?
– Na, išvykoje esame įveikė Rygos ASK ; klubą, kuris yra Europos taurės turnyro lygio, taigi negalima sakyti, kad nemokame žaisti svečiuose. Pavyzdžiui, „Asveliui“ pralaimėjome tik todėl, kad patys neįmetėme paskutinio metimo.
Nevadinčiau to nesėkme. Be to, nereikia pamiršti, kad visi klubai savo arenose stengiasi iškovoti pergales. Yra net tokia nerašyta taisyklė, kad tam, kad žengtum toliau, reikia laimėti visas namų rungtynes ir vienas išvykoje. Taigi natūralu, kad namuose palaikomi savo sirgalių visi žaidžia su dviguba energija.
– Ar „Lietuvos rytą“ palikus pagrindiniam įžaidėjui Branko Milisavljevičiui komandos tikslai nesikeičia ir išlieka tie patys?
– Manau, kad taip. Niekas nesikeičia, nors bus sudėtinga. Juk nesakysi dabar, kad viskas, mes pasiduosime. Kaip ir skelbėme prieš tai, stengsimės iškovoti kelialapį į finalo aštuonetą.
Taip, B. Milisavljevičius buvo labai svarbus komandai. Galima sakyti, kad nuo jo veiksmų „Lietuvos ryto“ puolimas priklausė 50 procentų. Gynyboje jis gal ir buvo kiek silpnesnis, bet jam padėdavo kiti žaidėjai, kurie ir kompensuodavo šį trūkumą. Nežinau, ar surasime serbui pamainą. Aišku, pastiprinimas tikrai nepamaišytų, bet reikia atsižvelgti ir į finansus.
Nieko konkretaus negaliu pasakyti ir apie Chucko Eidsono padėtį. Tiesa, lyg ir turime susitarimą su klubu, kad jis pasiliks pas mus, todėl reikia tikėtis geriausio.
Susidariusi situacija yra puiki proga daugiau pasireikšti ir atsiskleisti kitiems žaidėjams, ypač atsarginiams. Jeigu jie nori įrodyti, ko iš tiesų yra verti, tokį šansą jie dabar kaip tik ir turi.
„Viskas vyksta pagal planą“
– Kaip vertinate savo paties atliktą darbą „Lietuvos ryto“ klube? Ar esate patenkintas esame padėtimi ir rezultatais, ar prieš užimdamas šį postą tikėjotės kažko kito?
– Ne, viskas kol kas vyksta pagal planą. Buvo iškeltas uždavinys patekti į kitą Europos taurės turnyro etapą, patekome. LKL čempionate taip pat gerai sekasi, nuo to laiko, kai atėjau, nepralaimėjome nė vieno susitikimo.
– Jūsų pagrindinis varžovas LKL, LKF ir SEB BBL turnyruose Kauno „Žalgiris“ šiemet jau baigė savo pasirodymą Europoje. Ar sekėte žalgiriečių žaidimą Eurolygoje ir ką galėtumėte apie jį pasakyti?
– „Žalgiriui“ buvo labai sunku. Manau, kad klubas, remdamasis daugiausia 18-19 metų jaunais krepšininkais, pasiekė beveik maksimumą. Juk buvo nerealu, kad jie įveiktų „Panathinaikos“, „Montepaschi“ ar „Regal Barcelona“ komandas.
– Bet, nepaisant „Žalgirio“ atjaunėjimo, tikriausiai nesitikite lengvesnės kovos su juo?
– Ne, dvikovos su „Žalgiriu“ visada yra principinės ir jose itin didelę įtaką turi psichologija. Nemanau, kad kas nors norės nusileisti, ir visai net nesvarbu, kokius laikus išgyvena komandos.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės!
