Mažajame finale „Šiauliai“ susitiks su Vilniaus „Rytu“, kuris dramatiškai nusileido Panevėžio „Lietkabeliui“.
Po rungtynių Šiaulių ekipos treneris apmaudo nerodė. Jo veide buvo šypsena, o kalboje – didelis pasididžiavimas auklėtiniais.
„Tiek pagarbos iš „Žalgirio“ fanų po rungtynių dar nesam sulaukę. Visi plojo per petį, fotografavosi su žaidėjais. Man tai didžiausias dalykas yra ne pinigai, ne blizgučiai kažkokie, o pagarba. Man smagu, kad vyrai tikrai jos nusipelnė“, – liūdesio po rungtynių kalbėjo jis.
„Taip, kaip jie atėjo į rungtynes, taip, kaip žaidėme, taip, kaip buvome susiklausę… Tas momentas, kai pabėgo „Žalgiris“, nežinau, ar gali labiau nesisekti. Baisiai mums sukrito toje vietoje ir mes juos paleidome ant tų dešimt taškų.
Gavosi kaip gavosi. Negaliu nė vieno žaidėjo kaltinti nė žodžiu tiesiog nedėkingos situacijos. Netikiu aš sportine sėkme, bet sakykim, kad sportinė sėkmė buvo nusisukusi.
Šiaip smagu, „Šiauliai“ tęsia vakarėlį, kurį pradėjo, ir nesiruošiame jo baigti. Džiaugiuosi už vyrus“, – tęsė strategas.
Kaip pavyko taip ilgai laikytis šalia „Žalgirio“?
Su Trinchieri turime gerą bendrystę. Prieš rungtynes, vakar susitikę pasišnekėjome ir šiandien. Jis giria tą darbą, sako, kad galėčiau Serbijoje dirbti. Sakiau, kad ką tik buvau Prištinoje, tai jis sakė „Ne, ne, ten tai baisu, nereikėjo važiuoti“. Jis žino visus Balkanus.
Miksavome, kažkur rizikavome, reikėjo jėgas išsaugoti ir antroms rungtynėms, bet mums neblogai gavosi.
Reikia pripažinti, „Žalgiris“ ir laisvų metimų nepataikė šiandien. Kaip ir mes, taip ir jie. Pirmą pusfinalį žiūrėjau, ten lygiai tas pats buvo. Nežinau, čia gal įtampa, bet mūsų neslėgė jokia įtampa.
Strategavome, su strateginiais sprendimais mes juos išmušėme iš vėžių. Iš tikro jie neturėjo ritmo. Jeigu būtume žaidę įprastai, tai būtume 30 prasirovę ir būtų buvę ramybė, „ramibėlė“, kaip sako vienas krepšininkas.
Kokia reakcija į pirmojo pusfinalio rezultatą?
Gal jau gaila man šiek tiek „Ryto“... Jau tiek metų, dar ir pats buvau kažkada jų baudėjas. Na ką, laimi stipresnis. Psichologija ne psichlogija, namai ne namai – koks skirtumas.
Vadinasi geriau pasiruošė Panevėžys, buvo alkanesni. Atrodė tarsi „Rytas“ kontroliuoja rungtynes, bet kažkur paleido rungtynes.
Kaip reagavote į Dž. Gagičiaus pasirodymą?
Įdomu, kaip jis rytoj pasirodys, manau, kad bus miręs. „Žalgiriui“ bus lengviau. Šiaip tai šaunuolis, geras žaidėjas. Gauna kamuolių po krepšiu ir daro savo reikalus.
Ar būtumėte patikėję, jog kai perėmėte „Šiaulių“ vairą varžysitės KMT pusfinalyje su „Žalgiriu“?
Niekada neabejoju savo komandomis, savimi ar savo asistentais, kuriuos noriu pagirti. Jie atliko puikų darbą. Mes labai vieningi ir tai atvedžiau į komandą. Žaidėjams pagarba yra didžiausia, o tai – svarbiausia.
Iš pradžių tikrai negalvojau.. Naujo trenerio efektas visada būna, bet norėjosi įrodyti, kad čia ne tik mano efektas, o yra bendras darbas, tiek žaidėjų, tiek trenerių. O tai, kad vakarėlis tęsiasi... Iki dabar esu kaip gerame vakarėlyje – su įvairių medžiagų poveikiu.
Smagu dirbti, kai gaunasi. Bet smagu ir kai nesigauna, šiandien planavome laimėti.
Ar sutinkate, kad psichologinis pranašumas mažajame finale bus jūsų pusėje?
Žinote.. Apie psichologinius pranašumus po rungtynių gali kalbėti. „Rytui“ norėtųsi su kažkuo grįžti namo. Nors ir ne auksu švytėtų, bet jie nori, kaip ir mes. Tos psichologijos... Ateini ir žaidi.
Gal jiems ir skaudu, bet kam dabar lengva? Ukrainai lengva? Sakiau šiandien žaidėjams, kad mes esame gladiatoriai. Kiek žiūrovų myli, garbina, nekenčia... Esame gladiatoriai, kurie turi mirti aikštėje. Tą visą mato žiūrovai. „Rytas“ irgi žais, mes – taip pat.
Paaiškėjo, kad iš pradžių jus kvietė ne į vyr. trenerio poziciją, bet į kitą. Galite paatvirauti?
Buvo du planai: pradžioje buvo siūloma sporto direktoriaus vieta. Tada pasikalbėjome, kad po dviejų rungtynių, jeigu viskas toliau taip blogai, kaip sporto direktorius darysiu ėjimus.
Gavau tos informacijos, kad komanda yra viskuo nusivylusi. Sakiau, kad reikės keisti trenerį, o jeigu reikės jį keisti, tai už save geriau nieko nematau. Tai sutarėme taip, kad aš eisiu į vyr. trenerio poziciją, o jeigu treneris atsigauna, tai ateisiu į sporto direktorius. Įvyko planas B, gavau skambutį ir sakė, kad jeigu laikausi žodžio, tai atvažiuot. Aš žodžio visada laikausi ir atvažiavau.
Ar sporto direktoriaus klausimas lieka atviras?
Krepšinyje nėra daug tokių žmonių. Sporto direktoriaus pareigos, kuo dirbau daug metų, tai turi daryti buvę krepšininkai. Ačiū Dievui, kad „Žalgiryje“ tai daro Paulius Jankūnas. Aleliuja, kad toks žmogus atsirado. Anksčiau matėme didžiules spragas komplektacijoje, o dabar matome kažkokią mintį. Anksčiau gerą darbą darė Šaras, kuris buvo ir treneris ir darė komplektaciją.
Nėra taip, kad daug trenerių išmanytų gerai užsienio rinką, nes lietuvių krepšininkų labai mažėja. Globalizacija neišvengiamai palietė ir Lietuvą. Kartais treneriui ši pozicija atiduodama, kaip buvo Šarui, arba kaip Artūras Jomantas – „Ryte“, Rolandas Jarutis – Mažeikiuose. Man šiais metais baigiasi sutartis, matysime, kur aš pasuksiu. Myliu Šiaulius ir jeigu lieku, užsiimsiu ta komplektacija, nes aš žinau rinką. Reikia mokėti atsirinkti žaidėjus ir susikomplektuoti pagal biudžetą, o tai yra labai sunku.
