Rusijos plaukimo federacija praėjusią savaitę pranešė, kad net 30 šalies sportininkų sieks „neutralaus atleto“ statuso, kas jiems leistų varžytis Budapešte. Rusai žada pasinaudoti tuo, kad „World Aquatics“ neseniai sušvelnino jiems taikomus apribojimus ir netgi atvėrė duris dalyvauti estafetėse.
Tokie apribojimų sušvelninimai, kas be ko, yra didelis smūgis Ukrainos sportininkams, kurie visose sporto šakose atsisako varžytis prieš jų šalyje karą sukėlusios šalies sportininkus, nespaudžia jiems rankų, netgi vengia būti vienoje patalpoje.
Taip pat nemaloni žinia ir nuolatinį palaikymą ukrainiečiams reiškiančioms šalims, tarp kurių yra ir Lietuva. Tad, visų pirma, laukiama, ką nuspręs daryti ukrainiečiai, o tada jau bus svarstoma, kaip jiems išreikšti palaikymą.
Iki čempionato Vengrijos sostinėje likus savaitei, portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu Sauliumi Binevičiumi bei pasiteiravo, kokia Lietuvos atstovų pozicija tokiais klausimais.
Šis kaip tik ruošėsi posėdžiui, kuriame, pasak jo, ir bus sudarinėjamos gairės, kaip lietuviams elgtis tokioje situacijoje. Nors ir dabar Lietuvos pozicija yra gana aiški.
„Į situaciją, aišku, kad žvelgiame neigiamai ir stebime, ką kitos šalys apie tai galvoja. Mums, visų pirma, labai svarbu, ką ukrainiečiai nuspręs. Jie yra užsiregistravę į čempionatą, bet šią savaitę turėtų priimti sprendimus, vyksta ar nevyksta jame dalyvauti. Jeigu jie trauktųsi iš čempionato, tai ir mes ieškotume kažkokių būdų juos palaikyti“, – tv3.lt portalui teigė jis.
Nenori skriausti savo sportininkų
Esminis klausimas – ar lietuviai galėtų atsisakyti dalyvauti čempionate, kuriame, tikėtina, bus nemažai Rusijos atstovų besivaržysiančių po neutralia vėliava.
Panašu, kad toks atvejis – menkai tikėtinas, kadangi, pasak S. Binevičiaus, šioje situacijoje reikėtų, jog tą patį nuspręstų padaryti ne viena Lietuva.
„2025 m. vyks ir pasaulio čempionatas 50 m. baseine. Jeigu atsisakius dabar dalyvauti, tada kyla klausimas, ką daryti kitame čempionate? Jeigu visam pasauliui yra nesvarbu, o tik mes vieni išstojame ir niekas neprisijungia, tada mes jau skriausime savo sportininkus. Juk jiems irgi kiekvienas startas yra labai svarbus. Akivaizdu, kad jeigu dabar ir galėtume kokį triukšmą sukelti, tai po kelių mėnesių vėl reikėtų priimti kažkokį sprendimą”, – tv3.lt portalui teigė S. Binevičius.
Jis taip pat pridūrė, kad jeigu nieko neišeina padaryti ir šalių agresorių sportininkai dalyvaus čempionate, be galo svarbu, kad jie bent jau tikrai dalyvautų po neutralia vėliava, kad nebūtų netikėtai dar ir jų tikra vėliava ištraukta.
„Bus svarbu su sportininkais ir treneriais dalintis visa informacija, kuri bus jiems reikalinga čempionato metu. Tai nėra dvikovinė sporto šaka, kur vienas prieš vieną kovotume, tačiau vis tiek – persirengimo kambariai, apšilimui skirtos erdvės ir t.t. Visi bus vienoje vietoje. Turės būti tam treneriai bei sportininkai pasiruošę“, – mintimis dalijosi jis.
Rezultatas be didesnio palaikymo – sunkiai įmanomas
Kaip teigė S. Binevičius, praėjusį savaitgalį buvo ir Šiaurės šalių vandens sporto šakų federacijų vadovų susitikimas. Jame lygiai taip pat buvo kelti klausimai – kaip patys ukrainiečiai traktuos čempionatą ir ar jame dalyvaus.
Pasak jo, pakeisti „World Aquatics“ organizacijos ir jos narių nuomonę yra sunku, o jeigu nebūtų daugiau šalių palaikymo Ukrainai, ką nors efektyvaus padaryti iš vis praktiškai būtų neįmanoma.
„Kartu su Baltijos ir Šiaurės šalimis ieškome bendro sprendimo. Laikomės vieningo modelio ir perduodame savo poziciją „European Aquatics“ asociacijai, kuri užduoda klausimus „World Aquatics“. Tik mums, kaip ir minėjau, visiems labai nepatinka, kad apie neutralią komandą faktą sužinome tik paskutiniu momentu. Tai nebuvo anksčiau įspėta.
Prieš metus dalyvavau „European Aquatics“ susitikime ir kaip tik kėlėme klausimus apie Pasaulio ar Europos čempionatus. „European Aquatics“ yra vieninga ir šalių agresorių sportininkams tikrai neleis dalyvauti čempionatuose, nors, pavyzdžiui, Italija, Prancūzija, Vokietija nėra tokios aktyvios šalys šiems klausimams. Bet štai „World Aquatics“ tai atrodo visai nesvarbu ir pagrindinį žodį dažnai ten taria ne tik tos šalys, kurios vysto labiausiai vandens sporto šakas, bet tos, kurios yra apskirtai narės organizacijoje. Na, o daugumoje atvejų iš jų pusės į situaciją Ukrainoje žiūrima šaltai“, – tv3.lt portalui teigė S. Binevičius.
Tiki lyderiais, bet puoselėja ir komandines estafetes
Gruodį Budapešte, Vengrijoje, vyksiančiame „World Aquatics“ plaukimo čempionate trumpame (25 metrų) baseine Lietuvai ,planuojama, atstovaus 12 sportininkų: keturios moterys ir aštuoni vyrai.
Olimpiečiai Rūta Meilutytė (50 ir 100 m krūtine), Danas Rapšys (200 ir 400 m laisvu st. bei estafetėse), Kotryna Teterevkova (50, 100 ir 200 m krūtine), Andrius Šidlauskas (50, 100 ir 200 m krūtine), Tomas Navikonis (100 m laisvu st. ir estafetėse) ir Tomas Lukminas (estafetėse).
Taip pat perspektyvūs plaukikai tokie kaip Europos čempionas Kristupas Trepočka (4 × 200 m laisvu st.), Europos jaunimo čempionai Tajus Juška (50 m laisvu st., 50 m peteliške ir estafetėse), Mantas Kaušpėdas (50 ir 100 m nugara) ir Smiltė Plytnykaitė (50, 100 ir 200 m laisvu st., 50 m peteliške), taip pat Justine Murdock (50, 100 ir 200 m nugara) ir Evaldas Babakinas (200 m nugara).
Lietuviai čempionate dalyvaus ir komandinėse vyrų estafetėse 4 × 100 m ir 4 × 200 m laisvu stiliumi.
„Turime aiškius lyderius – K. Teterevkovą, R. Meilutytę ir D. Rapšį. Bet orientuojamės ne tik į individualius medalius, tačiau ir rūpinamės estafetėmis. Po to kai Belgrade startavusiose pirmenybėse aukso medalius iškovojo Lietuvos vyrų komandinė estafetė 4 po 200 metrų laisvu stiliumi, tikime, kad galime plaukti ir būti matomi“, – lūkesčiais su tv3.lt portalu dalijosi „LTU Aquatics“ prezidentas S. Binevičius.
