Po pergalės ukrainiečiai grupėje užėmė pirmąją vietą ir pakilo į diviziono A grupę, o lietuviai ir toliau žais šioje B grupėje.
Penktadienio susitikimas „Twinsbet“ arenoje prasidėjo įnirtinga kova, nors daugiau progų turėjo ir atakavo ukrainiečiai. Jie galiausiai į priekį įsiveržė pirmojo kėlinio viduryje, kai gražiu smūgiu iš toliau pasižymėjo Danilas Trachtas.
Lietuviai turėjo kelias gana geras progas išlyginti rezultatą, bet šansais nepasinaudojo. O galiausiai ukrainiečiai antrajame kėlinyje rezultatą smūgiu iš arti ir padvigubino.
Gausiau nei įprastai čempionato metu susirinkę žiūrovai šūksniais vis palaikė rinktinę, tačiau mūsiškiams dažnai pritrūkdavo tikslumo, net jei pavykdavo kelias minutes žaisti turint kiekybinį pranašumą.
Įvarčiai pasipylė trečiajame rungtynių kėlinyje. Pirmiausia ukrainiečiai gražiu smūgiu pelnė ir trečiąjį įvartį, bet mačui artėjant link pabaigos mūsiškiams pavyko rezultatą sušvelninti, kai Nerijus Ališauskas smūgiavo nuo mėlynosios linijos, tačiau jo lazda lūžo ir ritulys netikėtai pradėjo maltis prie vartų, kol galiausiai Eimantas Noreika įmušė pirmąjį lietuvių įvartį – 1:3.
Bet tuomet lietuviai rizikavo, vartininką pakeitė aikštės žaidėju. Visgi įvarčio tai neatnešė, o galiausiai ukrainiečiai pelnė įvartį į tuščius vartus ir užtvirtino pergalę.
Beje, be atsisveikinimų su rinktine neapsieis ir šių metų čempionatas. Paskutinį kartą rinktinei padės vienas geriausių pastarojo meto šalies ledo ritulininkų – Tadas Kumeliauskas.
Iš Elektrėnų kilęs puolėjas Lietuvos rinktinę papildė vos tik pradėjęs savo karjerą ir joje debiutavo dar nesulaukęs pilnametystės. Kartu su Povilu Vereniu jis dalyvavo ir 2009 metų pasaulio čempionate Vilniuje, kur Lietuvos rinktinėje dar žaidė visai kita ledo ritulininkų karta, tuomet būdami jauniausiais rinktinės atstovais.
Kokie gi lietuviui labiausiai įsiminę karjeros momentai rinktinėje?
„Kai laimėjome bronzą aukštesniake divizione ir, aišku, Kauno arenoje laimėtas auksas jau šiame divizione“, – po finalo apie geriausius prisiminimus rinktinėje sakė T. Kumeliauskas.
Dar kartą paklaustas, kodėl nusprendė trauktis iš rinktinės, lietuvis atsakė: „Aš jau profesionaliai kurį laiką nežaidžiu ledo ritulio, tad tenka jį derinti su darbu. Bet tai darosi per sunku, nes paskutinį mėnesį namie tik nakvodavau, o nuo ryto iki vėlaus vakaro dirbau. Tad per sunku, nematau šeimos, vaikų“.
Apie bendrą čempionato įspūdį ledo ritulininkas sakė, kad, nepaisant visko, tikslas buvo nugalėti, o jis liko taip ir neįgyvendintas.
„Tikslas buvo nugalėti, o mes to tikslo neįvykdėme. Nuotaikos todėl ne tokios geros, nes paskutinį čempionatą norėjosi užbaigti aukšta nata“, – sakė jis.
T. Kumeliauskas negailėjo pagyrų ir nugalėtojais tapusiems ukrainiečiams.
„Manau, kad taip, – į klausimą, ar varžovai šiuo metu yra stipriausia grupės komanda, atsakė lietuvis. – Šiai dienai jie buvo stipriausi, nors galėjome su jais žaisti, turėjome progų, pirmajame kėlinyje susirinkome gana kvailų baudos minučių ir jie tą realizavo. Bet nepasakyčiau, kad jie dominavo.
Rūbinėje kalbėjome, kad reikia vieno greito įvarčio ir galime sugrįžti į mačą. Bet to nepadarėme ir buvo sunku. Rizikavome su vartininku, vieną įmušėme, bet paskui jau tiesiog pritrūko ir laiko“.
Ar Ukrainos rinktinės sugebės gerą žaidimą demonstruoti ir aukštesnėje grupėje?
„Sunku pasakyti. Lygis ten aukštas, bet komandos kasmet keičiasi, kartos keičiasi. Sunku prognozuoti, kokios bus komandos“, – tikino T. Kumeliauskas.
O geriausiu čempionato vartininku pripažintas Mantas Armalis apgailestavo dėl patirto pralaimėjimo ir nesureikšmino asmeninio prizo.
„Šiame čempionate mes jautėme, kad yra šansas, jog turime gerą komandą. Deja, nepavyko. Gaila“, – sakė M. Armalis.
„Nedaug ką reiškia (asmeninis pripažinimas, – aut. past.), kai pralaimėjome“, – pridūrė vartininkas.
Švedijoje žaidžiantis M. Armalis Lietuvoje retas svečias. Bet, pasak jo, garbė žaisti prieš savus sirgalius ir būti čia.
„Garbė būti Lietuvoje, čia žaisti ir bandyti auginti šį sportą, kuris man tiek daug davė. Esu labai dėkingas, kad atėjo tiek žmonių, gaila, kad negalėjome jiems padovanoti aukso medalių“, – sakė M. Armalis.
Žurnalistų po finalo paklaustas apie bendrą čempionato lygį, sportininkas tikino, kad, bet kokiu atveju, reikės palaukti, kol jaunimas įsilies į suaugusiųjų sportą.
„Čia negyvenu, tad sunku pasakyti. Priklauso nuo jaunimo, kiek jo ateina. Bet reikės palaukti, nes viskas taip greitai nevyksta. Tik vėliau matytis galbūt, kol galės žaisti su manimi. Esu girdėjęs, kad lygis auga, bet pats tiksliai nežinau“, – tikino M. Armalis.
„Sunku ant karšto pasakyti, ko pritrūko. Reikėjo anksčiau įmušti įvartį, būtume gal užsikabinę ant rungtynių, tačiau ukrainiečiai gerai gynėsi, buvo sunku pramušti jų gynyba. Per vėlai įmušėme..., – sakė kitas rinktinės žaidėjas Nerijus Ališauskas. – Niekada nėra smagu pralaimėti paskutines sezono rungtynes, būtų kitos emocijos, jeigu laimėtume auksą, tačiau liekame šiame divizione dar kitiems metams. Nėra smagu, bet jeigu atėmus šiandienos rungtynes, tai vis tiek yra geras rezultatas. Kažkiek tai tenkina, bet sunku priimti šį faktą“.
„Manau, kad kitais metais kabinsimės į pirmą vietą, stengsimės laimėti ir nesvarbu, kur tas čempionatas bus. Nežinau, kas dar ateis iš aukštesnės grupės, bet mes galime žaisti su visomis komandomis šiame divizione, todėl mūsų tikslas bus tik kilti aukštyn.
Žinau, kad šiandien ir viso čempionato metu atidavėme visas jėgas, todėl nėra gėda už mūsų pasirodymą. Dabar yra liūdna, bet rytoj, kai emocijos nuslūgs, būsime patenkinti savo žaidimu“, – pridūrė jis.
O spaudos konferencijoje kalbėjęs ketvirtus metus prie rinktinės vairo stovintis Ronas Pasco apgailestavo dėl neišnaudotų progų, kurios galėjo pakeisti susitikimo eigą.
„Komanda kovėsi. Startas nebuvo geras, gavome šešias baudos minutes jau pirmajame kėlinyje. Bet po to turėjome šansų įmušti ir tai galėjo pakeisti mačo eigą. Galiausiai įmušėme, bet, matyt, per vėliau. Vienas išnaudotas šansas laiku galėjo pakeisti daug“, – sakė kanadietis.
„Manau, kad vienos aspekto nėra, bet startas tikrai nebuvo geras mums. Trys pašalinimai vienas po kito tikrai nebuvo ideali situacija. Mes išgyvenome, energijos mums suteikė ir atsarginių suolelis. Žaidėme prieš labai gerą komandą, Toks jau yra tas ledo ritulys“, – sakė treneris.
Jis kartu pridūrė, kad kol kas negali pasakyti nieko dėl savo ateities komandoje.
„Galimybė žaisti už savo šalį visada yra unikali, o dar geresnė, kai gali žaisti savo šalyje ir prieš savo sirgalius. Žaidėjai tikrai gali savimi didžiuotis. Visą savaitę jie buvo kaip vienas kumštis. Didžiuojuosi jų darbu ir pasiaukojimu. Jie buvo visiškai atsidavę tikslui“, – mintis dėstė R. Pasco.