Berlyne vykusiame finale Graikijos krepšininkai 95:77 nukarūnavo praėjusių metų čempionus Madrido „Real“ krepšininkus.
Primename, kad Atėnų ekipa paskutinį kartą titulą iškovojo 2010-2011 m. sezone.
„Nuostabus jausmas, – spaudos konferencijoje po finalo šypsodamasis sakė komandos treneris Erginas Atamanas. – Manau, kad šįvakar ir šį sezoną mes sukūrėme vieną įspūdingiausių rezultatų per Europos krepšinio istoriją.
Pernai buvome 17 pozicijoje, o šiemet čia atvykome ir laimėjome titulą apsupti „Panathinaikos“ sirgalių.“
Tiesa, finalas nebuvo pats lengviausias. Jau nuo pirmųjų minučių „Real“ pradėjo demonstruoti savo meistriškumą, o Atėnų ekipai teko vytis.
„Mes pradėjome nesėkmingai, atidavėme jiems 36 taškus pirmame ketvirtyje. Turbūt kai kas, galbūt ir jūs, pagalvojote, kad bus nuobodus finalas, bet mes niekada apie tai negalvojame. Per kiekvieną minutės pertraukėlę, rūbinėje mes kalbame, kaip pagerinti savo gynybą.
Susigrąžinome mačą į rankas trečiame ketvirtyje, kai jiems leidome pelnyti tik 7 taškus, žaidėme beveik tobulai.
Madrido „Real“ gal ir yra viena iš geriausių komandų šį sezoną, bet, kaip visada Eurolygoje, pirma reguliariojo sezono komanda nelaimėjo titulo, o mes – čempionai“, – šypsojosi treneris.
Po rungtynių E. Atamanas sulaukė komplimentų iš NBA žvaigždės ir čempiono Giannio Antetokounmpo.
„Ačiū Gianniui, jis atėjo po rungtynių ir pasakė man, kad esu geriausias treneris pasaulyje. Jeigu NBA naudingiausias žaidėjas tau tai sako, aš tuo labai didžiuojuosi. Jis nesakė, kad geriausias Europoje, jis sakė geriausias pasaulyje. Ačiū tau, Gianni“, – džiaugėsi turkas.
Ar tikite, kad tai, kas įvyko šiandien, gali būti naujos „Panathinaikos“ su jumis ir Kostu Slouku dinastijos pradžia?
Žinoma. Nuo tada, kai susitikome (su Kostu) oro uoste, kalbėjome, kad visada buvome oponentai, o aš jam turiu labai daug pagarbos kaip žaidėjui. Dabar jis turi dar dvejų metų kontraktą čia, aš – tik vienerių. Galiu garantuoti dar vienus gerus metus, o po jų – nežinau (juokiasi).
Prieš sezoną komanda buvo naujai sukomplektuota, daug naujų žaidėjų, naujas treneris. Ar tada tikėjotės, kad galėsite iškovoti titulą pirmais metais?
Jei atvirai, negalvojau tapti čempionu, bet mano svajonė komplektuojant komandą buvo pasiekti finalo ketvertą. Žingsnis po žingsnio – pasiekti atkrintamąsias po to, kai buvome 17-i, o tada pasiekti finalo ketvertą.
Tikrai tikėjau, kad galime pasiekti finalo ketvertą, bet žinote mane. Kai jį pasieki, telieka du mačai iki čempionų titulo.
Ar nemanote, kad balsavimas dėl metų trenerio titulo turėtų vykti po finalo ketverto?
(Juokiasi). Daug kas manęs klausė šio klausimo, bet jiems sakau, kad po reguliariojo sezono Chusas nusipelno būti metų treneriu. Visi galvoja, kad „Real“ turi nerealius žaidėjus, bet labai svarbu vadovauti tai grupei, o Mateo tai padarė puikiai.
Labai džiaugiuosi dėl jo, bet tuo pačiu sakau, kad niekada metų treneris nebuvo laimėtojas, todėl jis laimėjo šį apdovanojimą, o aš – čempionų titulą (šypsosi).
Aš neprisimenu, kada laimėjau kokį apdovanojimą, bet puikiai atsimenu datas, kai laimėjau titulus.
Po pergalės interviu prisiminėte savo tėtį, o vėliau į viršų kėlėte trofėjų kartu su Kostu Slouku. Gal galite pasidalinti mintimis apie tai?
Taip. Per interviu po finalo prisiminiau tėtį, kuris iš šio pasaulio pasitraukė prieš maždaug mėnesį. Per visus mano triumfus praeityje jis buvo šalia manęs ant parketo, bet, deja, kaip visi žinome, jo čia nebėra, prisiminiau jį.
Tą dieną, kai jį praradau, visi žaidėjai, vedami Slouko, atsiuntė man žinutes, sakydami, kad pagerbs mane ir mano tėtį. Labai tuo džiaugiausi.
Kalbant apie trofėjaus kėlimą, turbūt nuo pačio pirmojo sezono susitikimo visada rūbinėje kalbėjome apie patekimą į finalo ketvertą. Kai aš tai daug kartų kartojau, Kostas pasakė: klausykite trenerio, jis mus atves į finalo ketvertą. Tai jis pasakė lapkritį, prieš pusę metų.
Laiptelis po laiptelio, mačas po mačo, mes tai pasiekėme. Manau, kad tas pasitikėjimas savimi, komandos bendrumas, solidarumas atnešė mums sėkmę.
Jis man pasiūlė pasidalinti trofėjaus kėlimu. Turime nuostabų tarpusavio santykį, paremtą meile ir pagarba, todėl kėlėme trofėjų kartu.
Iki finalų sužaidėte apie 80 rungtynių. Ar tai gali būti privalumas naujai sukomplektuotai komandai?
Žinoma, kai žaidi daugiau rungtynių, pradedi geriau suprasti vienas kitą. Eurolygoje sužaidėme visas rungtynes, 41 mačą, todėl nusipelnome visko.
Kai esi nauja komanda, kiekvieną kartą vis labiau tobulėji. Manęs visi klausia, kaip sugebėjau naują komandą atvesti į laimėjimą. Gerai, pirmąjį mėnesį komanda yra nauja, antrąjį – nauja, o vėliau, jei gerai dirbi, pradedi suprasti vienas kitą, gali žaisti kartu.
Tai jūsų trečias titulas. Kuo jie skirtingi ir kuo – panašūs?
Laimėdamas pirmą buvau labai nervingas ir emocionalus, nes jis buvo pirmasis, bet po to viskas pasidarė lengviau.
Šiandien, vakar buvau labai ramus, pasitikintis savimi. Pasakiau žaidėjams prieš mačą, kad negalvotų, jog tai yra finalas, tiesiog žaistų krepšinį, darytų gerus dalykus ir nemąstytų apie rezultatą.
Niekada negalvoju apie rezultatą, negalvoju, kaip švęsiu laimėjęs ar liūdėsiu pralaimėjęs. Ne, koncentracija, mes žaidžiame krepšinį.
Šiandien atsilikinėjome 15 taškų, bet mes valdėme situaciją, nepanikavome ir laimėjome.
Mateo vakar spaudos konferencijoje sakė, kad norėtų būti čempionu dukart iš eilės, tačiau aš jam pasakiau ne, aš esu čempionas dukart iš eilės (šypsosi).
