22 metų 194 cm ūgio gynėjas yra Vilniaus „Ryto“ sistemos auklėtinis, tačiau rimčiausius karjeros žingsnius vyrų krepšinyje šis žaidėjas dabar deda „Pieno žvaigždžių“ komandoje.
Gedimino Petrausko vadovaujama Pasvalio ekipa savaitgalį pateikė malonią staigmeną ir namuose 82:79 įveikė būtent sostinės komandą. K. Giedraičiui tai buvo ypatingos ir dvejopus jausmus keliančios rungtynės.
Gynėjas, žaisdamas prieš komandą, kuriai pats atstovavo dar šiame sezone, užfiksavo antrą pagal naudingumą savo „Betsafe-LKL“ karjeros pasirodymą, per 23 minutes pataikydamas tris tritaškius, pelnydamas 15 taškų ir surinkdamas 17 naudingumo balų.
Sezoną K. Giedraitis pradėjo „Ryto“ komandoje, tačiau jos sudėtyje ant parketo taip nė sekundei ir neišbėgo. Jaunas krepšininkas suprato, kad atėjo laikas pasirinkti – ar atlikti statisto vaidmenį sostinės klube ir negauti daug žaidybinio laiko, ar pasirinkti mažesnį miestelį, naują iššūkį ir svarbesnį vaidmenį kitoje „Betsafe-LKL“ lygos komandoje.
„Visų pirma, aš čia žaidžiu. To nebuvo „Ryte“ šį sezoną. Tame ir yra pagrindinis skirtumas“, – po solidaus asmeninio pasirodymo prieš buvusią komandą LKL.lt sakė K. Giedraitis.
Spalio mėnesį 22 metų krepšininkas apsisprendė, kad atėjo laikas pirmą kartą palikti gimtąjį miestą ir keliauti ten, kur bus galima gyventi režimu treniruočių salė-namai, taip kartu gaunant daugiau progų parodyti save aikštelėje.
Būtent žaidybinė praktika, kaip sako pats krepšininkas, buvo didžiausias ir vienintelis šio sezono tikslas, kurį, panašu, jau pavyko įgyvendinti.
– Karoli, visų pirma, kokie įspūdžiai sužaidus ketverias rungtynes naujoje komandoje?
– Visų pirma, aš čia žaidžiu. To nebuvo „Ryte“ šį sezoną. Tame ir yra pagrindinis skirtumas. Atvykdamas į Pasvalio komandą aš tiesiog norėjau žaisti, man reikėjo gauti žaidybinio laiko. Tai buvo mano vienintelis tikslas. Statistika ir skaičiai man tikrai nesvarbu, svarbiausia gauti žaidybinės praktikos, kurios trūko praėjusį sezoną ir kurios visiškai neturėjau šiame sezone. Turėjau eiti ten, kur galiu žaisti.
– Atrodo, kad vis labiau pasitikite savo jėgomis. Kas tai lemia?
– Žaidžiu pagal mūsų sistemą, jei komandos draugai sukuria gerą metimą, tai aš žinoma juo pasinaudosiu. Taip veikia krepšinis – kai veikia sistema, tai ir pats joje gerai veiki. Pasitikėjimas ateina po taiklių metimų, didelės magijos čia nėra.
– Galbūt atvykdamas į Pasvalį jau žinojote, kokį maždaug vaidmenį gausite komandoje ir tai jus motyvavo?
– Treneris nežadėjo nieko, tiesiog pasakė, kad neturi daug mažų žaidėjų. Nieko man nežadėjo, sakė, kad kažkiek gausiu žaisti. Žinojau, kad kiek išsikovosiu, tiek išsikovosiu. Man toks principas tiko, todėl ir esu čia.
– O kaip bėga jūsų, jauno vilniečio, pratusio prie šurmulio, dienos sąlyginai nedideliame Pasvalio mieste?
– Labai stipriai kažkas nepasikeitė. Ir Vilniuje turėjau gana griežtą dienotvarkę. Ką jaučiu, tai kad mažiau yra maitinimo įstaigų – nesu didžiausias mėgėjas gamintis, tai bus proga patobulėti ir virtuvėje.
– Grįžkime prie krepšinio. Jei palygintume du klubus: „Rytą“, apie kurį daug kalbama, ir „Pieno žvaigždes“, kuriose, atrodo, ramiau. Kur būdamas jaučiate didesnę atsakomybę?
– Atsakomybė yra lygiai tokia pati visur. Reikia laimėti rungtynes ir tiek. Nesvarbu, kokioje komandoje žaidi, tikslas visų yra tas pats. Ar žaidi viename klube, ar kitame, skirtumo nėra, turi laimėti ir žiūrėti į kitas rungtynes.
– „Betsafe-LKL“ komentatoriai juokavo, kad demonstruodamas tokį žaidimą Pasvalyje tikrai neužsibūsite. Ar liksite čia iki sezono pabaigos?
– Tikrai kol kas nieko neplanuoji keisti. Man čia patinka, yra visos geros sąlygos – geras fizinio rengimo treneris, geras sporto kompleksas, mažas miestelis, viskas vietoje, koncentruojiesi tiek į krepšinį. Nieko neplanuoju ir nežadu keisti.
– Sužaidėte ir pirmąsias karjeros rungtynes be žiūrovų. Tai nauja visiems, tačiau kas labiausiai iš tokių rungtynių įsiminė?
– Prie žiūrovų yra žaisti smagiau, pati atmosfera, dėmesys atrodo didesnis rungtynėms. Be žiūrovų truputį draugiškų rungtynių emocija jaučiasi, tai toks dvejopas vaizdas. Lengviau išgirsti varžovų derinius ir juos perduoti treneriui. Tikrai girdisi.
– Kokį savo žaidimo elementą artimiausiu metu labiausiai norėtumėte patobulinti?
– Faktas, kad labiausiai norėčiau patobulinti fiziškumą. Daug dėmesio tam skiriu, bet kažkaip sunkiai sekasi. Fiziškumo man trūksta, tai akivaizdžiai matosi ir aš tą suprantu. Tai ne tik masė, bet ir jėga, greitis, staigumas. Visko reikia pridėti po truputį, nes tikrai trūksta.
– Tritaškiai – vienas jūsų kozirių. Galbūt turite taiklių tritaškių serijos rekordą?
– Specialiai neskaičiuoju, bet kai būna serija, pasiskaičiuoji. Mano rekordas, praėjusiais metais su Mareku Blaževičiumi mėtėme, tai 37 iš eilės pataikiau. Turbūt nepavyks to pakartoti.
– Dabar esate profesionalus krepšininkas. O ko tekdavo atsisakyti paauglystėje, ar dažnai draugams turėdavote pasakyti ne?
– Daug ko tekdavo atsisakyti. Eidavome į treniruotes prieš mokyklą, tai tėtis kartais neleisdavo net žiūrėti UEFA Čempionų lygos futbolo, nes reikėjo gero miego režimo. Esu didelis futbolo fanas, tai turbūt tas skaudžiausia būdavo. Niekada nebuvau mėgėjas pasilinksminti, bet tokių dalykų, kaip draugų gimtadieniai, daug neatsimenu – juos tekdavo praleisti.
– Kokį įspūdį palieka šis „Betsafe-LKL“ sezonas, kaip bendrai jame jaučiatės?
– Sezonas toks, kad tie, kuriems geriausiai seksis išvengti koronaviruso, turės geriausią sezoną. Manau ir neabejoju, kad virusas tikrai kerta tiek žaidėjų formai, tiek pasiruošimui, tiek ritmui. Staigiai sustoti ir nežaisti apie dvidešimt dienų tikrai nėra paprasta. Virusas yra neišvengiamas, bet kas tą lengviausiai išgyvens, turės geriausią sezoną.
