Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį)
Geriausios 2017 metų Lietuvos sportininkės A.Palšytės patirties bagažas jau didelis. Sportininkė ne tik dalyvavo Londono ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, bet ir abu kartus prasibrovė į finalą.
„Jausmas labai geras. Nesu iš tų sportininkų, kurie vaikosi normatyvus ar reitingus, tad įtampos buvo beprotiškai daug. Tą jautė ir mano artimiausi žmonės, ir trenerių komanda. Dabar kelios dienos ramesnės – apgalvojimo, nusiraminimo, o po to judėsime į priekį. Tikiuosi, trečias kartas nemeluos“, – šyptelėjo A.Palšytė.
Sportininkė neslepia, kad pasikeitusi atrankos sistema ir gerokai užkelti normatyvai nerimo kėlė, tačiau po sėkmingo Europos komandinio čempionato bei šalies pirmenybių dėl patekimo į žaidynes jautėsi rami.
„Sulig ta žinia, kad patenku, kaip ir atslūgo viskas, bet visa ta atrankos sistema ramybės tikrai nepridėjo. Iš vienos pusės kaip ir viskas gerai, reikėjo kvalifikuotis vienaip ar kitaip, o iš kitos – reitingų sistemoje buvo daug spragų, tikiuosi, kad ji ateityje bus pakeista ir bus galima normaliu, senoviniu būdu patekti į olimpines žaidynes. Didelių staigmenų nebuvo, bet kai užsidarė atrankos periodas ir pamatėme galutinius reitingus, atsirado žodis „pagaliau“, – sakė A.Palšytė.
Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas)
Atrankoje į 2016 metų žaidynes L.Jasiūnaitė liko 33-ia, kai kelialapius į Rio de Žaneirą iškovojo 32 metikės. Nepaisant nesėkmės, sportininkė į sektorių sugrįžo stipresnė – pagerino Lietuvos rekordą, tapo Europos čempionato prizininke ir be didesnių problemų iškovojo kelialapį į Tokijo žaidynes.
„Tikėjau jau nuo praėjusių metų, kad tikrai dalyvausiu olimpinėse žaidynėse, tad tos emocijos tokios, jog nebuvo jokios nuostabos. Viskas racionaliai, jau seniai žinojau savo galimybes vykti. Dabar reikia dirbti, o pagrindinis tikslas ne nuvažiuoti, bet gerai sudalyvauti“, – užtikrintai kalbėjo L.Jasiūnaitė.
Kelis Lietuvos lengvaatlečius nuo patekimo į žaidynes skyrė vos kelios reitingo pozicijos. Ietininkė turi jiems patarimą.
„Nesėkmių būna daug, bet po jų ateina gražus rytojus. To ir linkėčiau – išlaukti gražaus rytojaus bei siekti savo tikslų. Gyvenimas ir sportinė karjera nesusideda tik iš olimpinių žaidynių. Gali pasiekti daug gražių dalykų ir nenuvažiavęs į žaidynes“, – sakė L.Jasiūnaitė.
Agnė Šerkšnienė (400 m)
Europos čempionato finalininkei, pasaulio čempionato pusfinalio dalyvei, daugkartinei Lietuvos rekordininkei A.Šerkšnienei dalyvavimas Tokijo žaidynėse taps vyšnia ant torto įspūdingoje karjeroje. Sportininkė per plauką nepateko į 2012-ųjų Londono žaidynes, o 2016-aisiais nespėjo įgyti geros sportinės formos tapusi mama. Vis dėlto trečias bandymas nemelavo.
„Labai smagu pakliūti. Tai tikrai ne mano vienos nuopelnas – visų, kurie man padėjo per tiek daug metų. Neįmanoma išvardinti per sykį visų: šeima, draugai, kineziterapeutai... Tai mūsų visų darbas ir atlygis mums
visiems. Labai džiaugiuosi! Nenoriu vien patekti, noriu ir gerai sudalyvauti. Labai laukiu, kada galėsiu ten startuoti“, – džiūgavo A.Šerkšnienė.
Adrijus Glebauskas (šuoliai į aukštį)
Įspūdingą sportinę formą šią vasarą demonstravusiam A.Glebauskui prasibrauti į pirmąsias karjeroje žaidynes nesutrukdė net varžybų stygius. Sportininkas rinkti reitingo taškus buvo priverstas Lietuvoje, o ne aukšto rango komerciniuose startuose užsienyje.
Džiugią žinią sportininkas išgirdo vykdamas į treniruočių stovyklą Palangoje.
„Tuo metu važiavau į Palangą, dienos bėgyje kartas nuo karto patikrindavau, ar reitingas nepasikeitė. Važiuojant į Palanga pamačiau, kad skambina trenerė ir net neatsiliepęs supratau dėl ko. Nuo širdies ir galvos nuslinko didelis akmuo. Nebuvo taip, kad sureaguočiau kaip nors stipriai, nes tikėjausi, jog pateksiu, bet atsirado lengvumas, dingo stresas“, – džiaugėsi A.Glebauskas.
Apie dalyvavimą olimpinėse žaidynėse lengvaatletis svajojo nuo vaikystės.
„Man tai labai svarbu, dar nelankydamas treniruočių žinojau, kas yra olimpinės žaidynės. Visą laiką šį tikslą turėjau, labai džiugu, kad pavyko“, – teigė A.Glebauskas.
Gediminas Truskauskas (200 m)
23-ejų G.Truskauskas Tokijuje bus jauniausias Lietuvos lengvaatlečių olimpinės rinktinės narys. Iki šios vasaros sprinteris nefigūravo kandidatų sąrašuose ir jo olimpinį kelialapį galima laikyti didžiausiu atrankos netikėtumu.
„Sunku patikėti, treneris prieš kelias minutes pasakė – emocijos liejasi per kraštus! Sezono metu pagerinau Lietuvos rekordą, viršijau lūkesčius, tikrai buvau patenkintas sezonu ir net nebūčiau labai nusivylęs, jei būčiau nepatekęs. Daug vilčių nedėjau, bet labai norėjau. Kiekvieno sportininko tikslas, tai emocijos liejasi per kraštus“, – negalėjo patikėti G.Truskauskas.
Olimpinių žaidynių 200 m rungtyje Lietuva savo atstovą turės po 93 metų pertraukos. Trūkstamus reitingo taškus sprinteris iškovojo antradienį, triumfavęs Vilniaus sporto klubo „Cosma“ taurės varžybose.
„Kai tik pradėjau treniruotis, tikslas buvo dalyvauti Lietuvos čempionate, laimėti savo amžiaus grupės varžybas. Vis augau, augau, o tikslai kilo. Olimpinės žaidynės yra aukščiausias taškas, kurį galima pasiekti“, – šypsojosi G.Truskauskas.
***
Olimpinius normatyvus jau seniau įvykdė ir Tokijuje dalyvaus disko metikas Andrius Gudžius, ietininkas Edis Matusevičius, trišuolininkė Diana Zagainova bei ėjikai Brigita Virbalytė, Marius Žiūkas ir Arturas Mastianica.
Arčiausiai olimpinio kelialapio liko trečia už brūkšnio reitinge atsidūrusi disko metikė Ieva Zarankaitė bei per keturias pozicijas nuo tikslo atsilikęs 1500 m bėgikas Simas Bertašius.
