Ši pergalė reiškia, kad lietuviai išsaugojo šansus patekti į turnyro aštuntfinalį. Lietuvius prieš tai išgelbėjo prancūzai, įveikę bosnius, o dabar jau viskas yra Lietuvos rinktinės rankose.
Rytoj dar laukia paskutinis B grupės mačas su bosniais, kuriame Lietuvai vėl reikės būtinai laimėti.
Lietuvos rinktinės treneris Kazys Maksvytis po mačo teigė, kad ši diena pareikalavo daug psichologinių jėgų.
„Sunki diena emociškai. Pirmos rungtynės emociškai išsunkė kiek daugiau nei antros. Drėko delnai ir visas kūnas. Dar sunkesnis jausmas, kai nieko negali pakeisti pats.
Bet prancūzai yra profesionalai ir žaidė iki galo. Vakar jie juokavo, kad, jeigu mūsų sirgaliai sirgs už juos, pasistengs laimėti. Taip ir nutiko. Jie rungtyniavo iki galo ir parodė, kad yra gera komanda.
Mūsų rungtynėse buvo juntamas tas nervingumas, tačiau pasiekėme pergalę ir pataupėme lyderius. Turime keliomis valandomis mažiau poilsio nei bosniai, bet dabar jau turime galimybę savo rankose, kurios vienu metu nebuvo. Tad darysime viską, kad tą galimybę išnaudotume“, – po mačo sakė K. Maksvytis.
Kaip ir kur stebėjote prancūzų ir bosnių mačą?, – žurnalistai paklausė K. Maksvyčio.
Pradžioje viešbutyje, o vėliau ir arenoje. Viską teko matyti iš arti.
Prancūzams reikės pirkti vyno? Gerai pažįstate jų trenerį V. Collet?
Negaliu sakyti, kad V. Collet yra bičiulis, bet senas pažįstamas. Teko su juo pabendrauti ir žaisti su jo treniruojama komanda, kai jis dar dirbo Strasbūre. Turime ir pažįstamų tų pačių prancūzų draugų. Šaunuoliai, kad šiandien jie laimėjo, reikės kažkaip atsidėkoti.
Kiek D.Saboniui reikėjo tokio gero individualiai mačo (19 tšk., 8 atk. kam. ir 30 naud. balų, – aut. past.)?
Jis šiek tiek apramino savo emocijas ir neeikvoja energijos, koncentruojasi į dalykus aikštėje, o ne šalia jos. Bet vis dar turime pagerinti, kada jam įmesti kamuolį šalia krepšio, kai jis turi užsiėmęs gerą poziciją. Tačau tokių gerų rungtynių jam labai reikėjo.
Kodėl komanda pirmoje dalyje atrodė tokia nervinga?
Tai turbūt susiję ir su prancūzų maču, kadangi mums tai buvo kaip ir atkrintamųjų pirmas mačas, nes dabar juos visus jau reikia laimėti.
Turiu prie ko prikibti, jei kalbame apie mūsų žaidimo kokybę. Tačiau dabar svarbiausia, kad pasiėmėme tašką ir einame tolyn.
O prie ko galite prikibti?
Pirmoje mačo dalyje darėme tas pačias klaidas, gynyboje buvo psichologinių klaidų, kur šiek tiek nesilaikėme nustatyto žaidimo plano. Nuo suolo pakilę žaidėjai irgi neįnešė savo indėlio.
Kodėl taip nutiko, kad tarp startinio penketo ir atsarginių žaidėjų buvo toks skirtumas? Kalbant apie indėlį į komandos žaidimą?
Taupėme Joną ir Igną, nes Brazdeikis jaučia nedidelius negalavimus. Kai kurie žaidžia mažiau, tad jiems natūralu, kad sunku taip tiesiog įeiti į rungtynes ir sužaisti gerai. Bet kai kurie šiandien turėjo progą apšilti, todėl, jeigu rytoj reikės, žengs ant parketo ir padės komandai.
Koks laukia mačas su bosniais?
Tai bus labai fiziškos rungtynės. Matėme, kad bosniai žaidžia aukšta ir fiziška sudėtimi, o gynyboje naudoja zoninę sistemą. Tokia taktika jiems suteikia daugiau jėgų pasilikti puolimui. Rytoj tikrai bus ką veikti, bet bandysime įveikti jų zoninę gynybą ir fiziškumą.
Ko galima pasimokyti iš prancūzų šiandieninio mačo su bosniais?
Galime pasimokyti užtikrintumo. Patiko, kad jie kantriai įžaidinėjo kamuolį, susikūrė geras progas metimui ir išnaudojo savo turimus privalumus.
Kiek neramina, kad šiandien prastai atakavote iš toli (lietuviai metė vos 24 proc. taiklumu, – aut. past.)?
Rytoj reikės gerai judinti kamuolį ir bandyti įveikti tą zoninę gynybą. Ji šiek tiek avantiūriška, bet varžovai gali labiau pailsėti ir tada turi daugiau jėgų puolimui. Mums reikės kažkiek prisitaikyti.
Ar pamenate rinktinės mūšį su bosniais 2013 m.? Gal matote panašumų?
Pamenu. Tada Mirza Teletovičius buvo įspūdingas ir Linas Kleiza, kuris gelbėjo Lietuvos rnktinė. Tada buvo tokios pačios išlikimo rungtynės, tad ir dabar laukia kieta ir fiziška kova.
Kaip ginsitės prieš Dž.Musa?
Gerai, kad keli žaidėjai prieš jį jau žaidė pasaulio čempionato atrankos „lange“. Pirmajame mače nepavyko jo sustabdytti, bet antrajame tikrai susitvarkėme. Žinome, kaip jis gali atakuoti ir galiu pripažinti, kad jo pagerėjęs žaidimas stipriai prisidėjo ir prie sėkmingo bosnių žaidimo čempionate.
Jis ar J. Nurkičius yra svarbiausias žaidėjas?
J. Nurkičius yra universalus žaidėjas, galintis ir žaisti po krepšiu, ir mesti tritaškį, ir atiduoti perdavimą. Turėsime žaisti fiziškai ir žaisti komandiškai. Vieno aukštaūgio neužteks prieš jį apsiginti.
