Pirėjo „Olympiacos“ legionierius iš Lietuvos Martynas Gecevičius nuo atsarginių suolo stebėjo, kaip jo komanda prasibrovė į Eurolygos finalą. Vis dėlto gynėjas pykčio ant trenerio nelaiko.
„Jei būčiau žaidęs, galbūt būtume pralaimėję. Niekada negali žinoti“, - bendraudamas su tinklalapiu Krepsinis.net juokavo M.Gecevičius.
Pirėjo „Olympiacos“ snaiperis trenerio Dušano Ivkovičiaus sprendimo neleisti jo į aikštę pernelyg nesureikšmino. Lietuvis teigė, kad nesidžiaugti pergale būtų kvaila – jis vis tiek yra komandos dalis ir visi „Olympiacos“ žaidėjai yra verti finalo, nes kartu sunkiai dirbo dėl bendro tikslo.
„Be abejo, esu laimingas. Pirmas sezonas užsienyje, pirmas Eurolygos finalinis ketvertas ir pirmas finalas karjeroje. Tai didelis pasiekimas mano karjeroje, kuris turėtų man padėti ateityje“, - patekimu į finalą džiaugėsi M.Gecevičius.
- Kas lėmė tokią gerą mačo pradžią?
- Buvome gerai juos išanalizavę, žinojome, kaip pradėti rungtynes bei neutralizuoti ispanus puolime, tuo pačiu gerai atakuojant. Galbūt taip pat greičiau susitvarkėme su mačo įtampa, kai pataikėme pirmus metimus, kurie davė pasitikėjimo savimi.
- „Panathinaikos“ neįveikė CSKA net, kaip sakė treneris Obradovičius, žaisdami beveik idealiai. Nebaisu prieš finalą?
- Finalas yra finalas. Vėl ta pati įtampa, ta pati rungtynių svarba. Galbūt mes mažiau jausime įtampą. Aišku, kai turnyre nužingsniuoji taip toli, labai norisi laimėti, bet tikiu, kad CSKA slėgs šiek tiek didesnis spaudimas.
- Realu tikėtis, kad finale išbėgsite į aikštę?
- Tai trenerio sprendimas. Jis taip rotuoja žaidėjais ir nieko negaliu padaryti.
- Atsižvelgiant į pokyčius prieš sezoną, ar galima „Olympiacos“ pasirodymą šio sezono Eurolygoje laikyti stebuklingu?
- Čia krepšinis, ne stebuklai. Visuose turnyruose būna staigmenų. Patekome į finalą ir savo geru žaidimu įrodėme, kad stebuklai tęstis visus metus negali.
Donatas Urbonas, Romanas Buršteinas, Krepsinis.net, Stambulas