A. Novikovas yra nominuotas Optibet Lietuvos futbolo apdovanojimuose geriausio metų futbolininko kategorijoje. Jei manote, kad jis to vertas – atiduokite savo balsą portale tv3.lt.
Krašto puolėjui tai būtų ne pirmas toks apdovanojimas. 2018-aisiais geriausiu Lietuvos futbolininku tapusiam A. Novikovui šis sezonas buvo labai permainingas.
Dėl traumos Varšuvos „Legia“ klube Arvydas praleido labai daug rungtynių. 2020-ųjų vasarį vienas rinktinės lyderių dar pasirodydavo aikštėje, tačiau nuo pat birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos nė karto neišbėgo į aikštelę.
„Legia“ triumfavo Lenkijos pirmenybėse, tačiau Arvydui tai buvo vienas skausmingesnių sezonų – sužaista 17 rungtynių, įmušti 4 įvarčiai, atlikta tiek pat rezultatyvių perdavimų.
Vienerius metus Lenkijos čempionų gretose praleidęs A. Novikovas nusprendė kelti sparnus į Turkiją, „Erzurumspor“ ekipą. Čempionato kokybės prasme, tai neabejotinas šuolis lietuvio karjeroje.
UEFA šalių koeficientų reitinge 2019-20 metais Turkiją rikiuoja 11-oje vietoje, o Lenkiją 29-oje. Globalfootballrankings.com Turkijos „Super Lig“ pirmenybes rikiuoja 17-oje pozicijoje, o Lenkijos „Ekstraklasa“ tarp 33-ių šalių nepateko.
Tiesa, yra vienas esminis skirtumas – A. Novikovo paslaugų prireikė ne grandams, o lygos autsaideriui. Štai Varšuvoje lietuvis žinojo, kad kovos dėl titulo ir Europos turnyrų grupės etapo.
Šiame sezone Arvydas praleido vos vienerias rungtynes ir į aikštę išbėgo 20 kartų. 4 įvarčius įmušęs ir 3 rezultatyvius perdavimus atlikęs krašto puolėjas pergalių skonį patiria retai. „Erzurumspor“ Turkijos lygoje rikiuojasi priešpaskutinė 20-ta.
Aukščiausios Turkijos lygos naujokai dar turi labai daug laiko išvengti iškritimo, nes pirmenybės dar tik įpusėjo.
Vis gi didžiausias praėjusių metų pasiekimas – sugrąžintas tikėjimas Lietuvos futbolo rinktine.
Pirmąjį rinktinės langą A. Novikovas praleido, tačiau Lietuva pasiekė pirmąją pergalę oficialiose varžybose po ketverių metų pertraukos (1:0 prieš Albaniją).
Likusiose ketveriose grupės rungtynėse lietuvis žaidė ir tai darė labai užtikrintai – po įvartį į Baltarusijos ir Kazachstano vartus bei dublis draugiškose rungtynėse prieš Estiją.
Galutinėje rikiuotėje Lietuva liko trečia tarp keturių komandų grupėje (8 tšk.). A. Novikovui ir kompanijai pavyko aplenkti Kazachstaną ir išvengti iškritimo į D divizioną.
Palankiau susiklosčius aplinkybėms, lietuviai galėjo net pakovoti dėl grupės nugalėtojų vardo ir kilimo į B divizioną, tačiau pralaimėjimas Baltarusijai 0:2 užvėrė duris šiai galimybei.
Valdo Urbono auklėtiniai po ilgos pertraukos atrodė nebijantys. Puolime daugiau laisvės gavę žaidėjai pasiekė rezultatų, tačiau nereikia pamiršti kokia svarbi šios dėlionės dalis buvo A. Novikovas.
30-metis yra pasiekęs savo karjeros piką ir žvelgia į naują Lietuvos rinktinės iššūkį – atranką į Pasaulio čempionatą Katare. Ten lietuvių lauks šveicarų, italų, šiaurės airių bei bulgarų vienuolikės.
Apie artėjančią kovą atrankoje, praėjusius metus, futbolą Turkijoje ir Lenkijoje A. Novikovas papasakojo tv3.lt.
Kaip įvertintumėte savo sezoną asmeniškai ir komandiškai?
Pradžioje sezono buvau traumuotas „Legia“ klube. Kai tik persikėliau į Turkiją netikėtai viskas gerai ėmė sektis. Manau, kad tie metai man asmeniškai buvo geri.
Rinktinėje rezultatą įvertinčiau gerai, Turkijoje taip pat pradėjome neblogai, tik dabar pradėjome strigti. Tikiu, kad atsitiesime.
Su „Legia“ pavyko iškovoti „Ekstraklasa“ titulą, o Turkijoje pergalės jausmą patirti tenka rečiau. Ar glumina toks kontrastas?
Nevažiavau į geriausią Turkijos klubą. Tikrai nujaučiau, kad nebus taip kaip „Legia“. Varšuvoje visada tikimasi čempionų titulo, yra tik vienas tikslas.
Žinojau, kad einu į klubą, kuris ką tik pateko į aukščiausią Turkijos lygą, automatiškai tikėjausi ir pralaimėjimų, ir ne vieno. Tačiau lyga yra geresnė, dėl to ir pasirinkau „Erzurumspor“.
Kaip ir pats sakėte, lyga yra stipresnė. Koks jausmas sutikti aikštėje tokius žaidėjus kaip Radamelis Falcao ar dabar į „Fenerbahče“ atvykstantis Mesutas Ozilas?
Aišku, kad geras jausmas. Visada norėjau žaisti Turkijoje. Neslėpsiu, pinigai yra geri, bet lyga labai stipri. Visada norėjau išbandyti save prieš tokias komandas kaip „Fenerbahče“, „Galatasaray“, „Basaksehir“ ar „Bešiktaš“.
Ir ne tik jose yra daug gerų žaidėjų. Konkurencija šioje šalyje yra didžiulė, tad vertinu tai kaip žingsnį į priekį mano karjeroje.
„Erzurumspor“ klube pastaruoju metu tenka prisitaikyti ir prie kiek kitokio vaidmens. Sezono pradžioje rungtynes pradėdavote starto vienuolikėje, dabar treneris jus dažniau meta į aikštę nuo suolo. Ar esate patenkintas tokiu vaidmeniu?
Esu patenkintas savo situacija klube. Porą kartų treneris davė pailsėti, sužaidė kiti žaidėjai geriau ir neturiu nieko prieš. Aš esu įsitikinęs 100 procentų, kad sugrįšiu į starto vienuolikę.
Kitas praėjusių metų akcentas – Lietuvos rinktinė. Po ketverių metų pertraukos sugrįžote į pergalių kelią. Kokias priežastis išsskirtumėte kalbant apie pagerėjusį rinktinės futbolą?
Aišku, daugiausiai priklauso rezultatas nuo žaidėjų. Savo klubuose, manau, rinktinės futbolininkai dėjo žingsnį į priekį, įgavo žaidybinės praktikos.
Trenerio taktika taip pat prisidėjo prie rezultatų, joje gerai susižaidėme. Tikiuosi, kad ir toliau gerai atrodysime. Žinoma, laukia kur kas stipresni varžovai, bet jei eisime kovoti – galime ir nugalėti.
Kalbant apie Valdą Urboną. Koks jis yra kaip strategas, ką akcentuoja? Kiek padėjo suteikta laisvė pulti varžovų vartus?
Yra sunku ateiti į rinktinę, kai yra vien pralaimėjimai. Treneriu tapus V. Urbonas mes buvome labai gilioje duobėje.
Taip, manyčiau, kad labai padėjo, kai treneris leido žaisti futbolą ir ne tik gintis. Prie Edgaro Jankausko mes irgi tai bandėme, bet vėliau kažkur užstrigome.
V. Urbonas mums suteikė daug pasitikėjimo, o tai yra labai svarbu futbole. Jauni žaidėjai taip pat jaučia jo palaikymą. Tai būtų pagrindinis jo bruožas.
Jums jau 30 metų. Sukaupėte 64 rungtynių patirtį nuo debiuto 2010-aisiais. Kaip pasikeitė Jūsų statusas per tuos metus rinktinėje? Sulaukiate daugiau žvilgsnių, jaunimas prašo pamokymų?
Yra jaunimas, kuris vis labiau veržiasi į rinktinę. Ne tik aš patarinėju – Vaitkūnas, Girdvainis, Černychas, Mikoliūnas. Mes bandome padėti jauniesiems. Puikiai matėme kaip Justas Lasickas atsiskleidė.
Niekada nerėkiame, tiesiog draugiškai preiname ir bandome pagelbėti tiems, kurie tik žengia pirmus žingsnius.
Ar per tuos metus galvoje susiformavo kaip apibūdintumėte lietuvišką futbolą? Kuo jis išsiskiria iš kitų šalių ir ką jaunimas „atsineša“ į vyrų futbolą?
Kokia mokykla? (juokiasi). Rimtai kalbant, visi galvoja apie pinigus.
Aš manau, kad futbolas Lietuvoje eina į priekį. Nuo pagrindinės rinktinės daugiausiai priklauso – turime rodyti rezultatus. Tada visos mokyklos bus atidarytos ir jauniems žaidėjams bus kur tobulėti.
Treneriai tokiu atveju irgi daugiau galvotų apie žaidėjų tobulinimą, o ne pinigus.
Laukia atranka į Pasaulio čempionatą. Ką gali joje parodyti Lietuva?
Mums, lietuviams, kiekvienas turnyras yra svarbus ir rimtas. Manau, kad žaisti bus sunku prieš visus. Laimėjus prieš betkurią komandą visus nustebintume. Italai, šveicarai, šiaurės airiai ir bulgarai yra „top“ komandos.
Bus sunku žaisti, bet mes nenusileisime. Bandysime rodyti tokį patį futbolą kaip praėjusiais metais.
