Spaudos konferencijoje nebuvo Dubajuje esančio Remigijaus Milašiaus. LKL prezidentas galėjo atsakyti į žurnalistų klausimus nuotoliniu būdu, tačiau šia galimybe LKL atstovai nepasinaudojo.
„Jis nieko naujo nepasakytų“, – paklaustas, ar R. Milašius konferencijoje dalyvaus nuotoliniu būdu atsakė LKL komunikacijos vadovas Vaidas Leliuga.
Tai yra pirmasis atvejis LKL istorijoje, kai klubas iš pirmenybių pasitraukia dar nepasibaigus sezonui.
Pastarąją savaitę LKL su visuomene ir žurnalistais komunikavo tik apibendrintais pranešimais spaudai.
Generalinė LKL direktorė Rasa Liuimienė spaudos konferencijoje sakė: „Situacija daugiau mažiau žinoma. Tai mus visus pribloškė. Belieka apgailestauti, kad mums nepavyko anksčiau gauti šios informacijos, kad yra blogai, nors žiniasklaidoje tokios žinios jau buvo.
Mes tokios informacijos nebuvome gavę nei iš krepšininkų, nei iš agentų. Asmeniškai bendravau su teisininkais, treneriu Laimonu Eglinsku ir visomis pusėmis. Buvome derybų moderatoriai. Buvo pavykę rasti sprendimus, apsibrėžėme veiksmų planą ir buvo padaryti du žingsniai. Trečiam žingsniui, vienai iš šalių įvertinus situaciją, galbūt pritrūko pasiryžimo ir, galbūt, teisinių dalykų. Antradienį buvo konstatuota, kad derybos žlunga.“
„Tai labai jautri tema. Tai tikrai nėra tos kritinės sumos, dėl kurios klubai negalėtų tęsti veiklos. Kažkur buvo pasirinktas netinkamas veiklos modelis. Nuo liepos komunikavome su savivaldybe ir klubo vadovais. Žinojome, kad yra planai perimti klubo dalis ir vis išgirsdavome atsakymus, kad tai įvyks dar ne šį mėnesį“, – teigė lygos generalinė direktorė.
Čia pat ji pridėjo: „Yra dalis tiesos, kad vadybinis supratimas neatitinka LKL lygio. Kituose klubuose taip pat yra spragų ir tobulintinų dalykų. Yra klubų, kur vadyba šlubuoja, bet administravimas veikia gerai. Apibendrinus, atsakomybės šioje situacijoje trūko.“
Tuo metu vykdantysis direktorius J. Liaudinskas minėjo: „Tą žalą kol kas matuojame. Nėra svertų, kad galėtume įvertinti finansinę to išraišką ir pan. Kalbant apie reputacinę žalą, faktas, kad nė vienai susijusiai šaliai tai prestižo tikrai neprideda. Tai yra labai liūdna ir apmaudi situacija, kelianti visą emocijų kokteilį, nes nuo to nukenčia visas krepšinio mechanizmas, pradedant krepšininkais ir treneriais. Šių žmonių gaila labiausiai.“
„Jeigu mes norime prisitraukti mūsų geriausius lietuvius ir pajėgius legionierius, faktas, kad šioje vietoje žala yra. Labai tikimės, kad šita krizinė situacija augins ir organizacijas, ir procesus. Kiekvieną sezoną vis tobuliname licencijavimo tvarką ir tai yra gera priežastis pažiūrėti, ką galime pagerinti“. – sakė J. Liaudinskas.
Žiūrint iš akies, „Gargždai“ neatitiko minimalaus biudžeto kriterijaus, kuris šį sezoną siekia 600 tūkstančių eurų. Kaip taip atsitiko?
R. Liuimienė: „Tokią situaciją turime antrus metus iš eilės, nes pernai dėl finansinių sunkumų pasitraukė Prienai. Mūsų manymu, licencijavimo tvarka veikia, nes buvo įvesti griežti kriterijai vertinant finansinius dokumentus, įsipareigojimais ir jų vykdymu trumpuoju laikotarpiu. Tai buvo pirmas kartas, kai klubai privalo mažinti savo trumpalaikius įsipareigojimus iki 90 dienų, o nuo kito sezono – iki 45 dienų.
Jeigu nematytume tos problemos, tokie kriterijai neatsidurtų mūsų taisyklėse. Auditas buvo patvirtintas LKL valdybos posėdyje 2022 m. lapkričio mėnesį. Klubai pirmą kartą turi pateikti savo audituotas ataskaitas 2024 m. kovą ateinančiam sezonui.
Galime daryti prielaidą, kad sugriežtinta tvarka, kuri klubams neleidžia užsiimti „kūryba“ pateikiant duomenis LKL licencijavimo komisijai. 2016–2017 m. sezone licencijavimas buvo pakankamai primityvus, dokumentus sudarė vos du lapai. Klubai pirmą kartą sutiko, kad tvarka būtų sugriežtinta ir jie pateiktų informaciją iš savo registrų centrų. Tai informacija, kuri gali būti patikrinama. Reikalinga papildoma kontrolė, pavyzdžiui, 3–4 kartus per metus.“
Kodėl prezidento nėra konferencijoje?
R. Liuimienė: „Jis turėjo suplanuotą verslo kelionę, kurios negalėjo atšaukti.“
Ar matote savo, kaip lygos, atsakomybę?
R. Liuimienė: „Nėra vienareikšmiško atsakymo. Atsakingos yra visos suinteresuotos pusės. Kaip minėjau, lyga irgi galėjo padaryti daugiau. Pavyzdžiui, reaguoti į situaciją rudenį.“
Ar lyga gali kaip nors padėti „Gargždų“ žaidėjams ir treneriams, kurie liko be sąžiningai uždirbtų pinigų?
R. Liuimienė: „Deja, LKL neturi pagalbos fondo. Krepšininkai ir treneriai turi žiūrėti, kas numatyta jų sporto sutartyse.“
Ar yra saugiklių, kuriais būtų galima išvengti prastos vadybos pavyzdžių?
R. Liuimienė: „Sunku pasakyti. Mes vis tik norime dvylikos komandų lygoje ir manome, kad pasirinktas kelias yra teisingas. Manome, kad dvylikos komandų modelis duoda teigiamą impulsą regiono infrastruktūrai, kuria gali naudotis ne tik krepšinis.“
Ar lyga gali įtakoti klubus, kad jie savo komplektaciją pradėtų ne rugpjūtį?
R. Liuimienė: „Kiekvienas klubas yra atskiras ūkio subjektas ir lyga negali į tai kištis.“
Kitą sezoną LKL čempionatą gali papildyti Palangos „Olimpas“?
R. Liuimienė: „Gali papildyti visos NKL komandos, kurios pretenduoja į aukščiausias vietas ir čempionių vardus. Palanga yra tarp jų.“
Kitąmet minimalaus biudžeto kartelė didėja iki 800 tūkstančių. Nemanote, kad ji per didelė?
R. Liuimienė: „Tai nėra mūsų kaprizai, tai yra realybė. Klubui norint normaliai funkcionuoti, tokia suma yra būtina.“
Ar galite pasakyti, kad šiuo metu visos likusios 11 komandų yra finansiškai tvarios?
R. Liuimienė: „Šiuo metu – taip.“
***
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Gargždų“ klubui tai buvo antrasis sezonas LKL čempionate. Į jį „Gargždai“ pateko 2022 m. laimėdami Nacionalinę krepšinio lygą (NKL).
Vis tik jau pirmajame sezone buvos susidurta su rimtomis finansinėmis problemomis. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, pagrindiniams praėjusio sezono žaidėjams vis dar neišmokėti bent trijų mėnesių atlyginimai.
Šį sezoną „Gargždų“ skolų bėdos žiniasklaidoje skambėjo vis garsiau, o praėjusį ketvirtadienį vykusio posėdžio metu Klaipėdos savivaldybės atstovai klubo perėmimo nusprendė nesvarstyti, kadangi jo savininkas Ovidijus Jakubaitis nepateikė visų reikalingų dokumentų.
O. Jakubaitis turėjo tiksliai įvardyti visas turimas skolas, kurias su visu klubu ir perimtų rajono savivaldybė, o jeigu proceso eigoje paaiškėjo daugiau įsiskolinimų, pats O. Jakubaitis turėtų juos ir padengti. Vis dėlto tokio rašto jis nepateikė.
LKL vadovai „Gargždams“ dar bandė numesti gelbėjimosi ratą – du kartus atidėjo šią savaitę turėjusias vykti rungtynes su Utenos „Juventus“ ir Panevėžio „Lietkabelio: klubais, o pirmadienį vykusiame nuotoliniame susirinkime buvo sudarytas veiksmų planas, siekiant išsiaiškinti tikrąsias klubo skolas ir tolimesnes jo galimybes dalyvauti LKL sezone.
Dar pirmadienį LKL.lt skelbė, kad atlikus numatytus žingsnius, kitos savaitės viduryje paaiškės, ar „Gargždų“ komanda toliau dalyvaus čempionate.
Vis tik „Gargždų“ likimas paaiškėjo kur kas anksčiau – trečiadienio vakarą buvo oficialiai pranešta, kad atlikti numatytų pirminių veiksmų nepavyko ir „Gargždai“ traukiasi iš LKL.
Klaipėdos rajono savivaldybė nutarė neperimti klubo, nes paaiškėjo, jog skolos siekia ne 160 tūkstančių eurų, kaip buvo skelbta anksčiau, o bent 258 tūkstančių eurų.
Ketvirtadienio pavakarę Klaipėdos rajono savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame rašė:
„Savivaldybei tai – per didelė finansinė našta, nes reikėtų padengti ne tik jau dabar esančias skolas, bet ir numatyti dar papildomų lėšų biudžete, preliminariais skaičiavimais – apie ketvirtį milijono, kad klubas galėtų baigti šį sezoną. Savivaldybė, siekdama gelbėti klubą, siūlė LKL dar vieną išeitį – perimti tik esamiems žaidėjams ir treneriams esančias skolas, kurios šiuo metu siekia kiek daugiau nei 80 tūkstančių eurų ir perduoti Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) licenciją, tačiau lyga nepritarė tokiam pasiūlymui.
Sprendimas nebeperimti klubo priimtas ne tik dėl skolų dydžio, bet ir dėl to, kad su šiomis skolomis Savivaldybė tvarkytis paliekama viena. LKL atmetė ir dar vieną siūlomą Savivaldybės išeitį – perimti tik esamiems žaidėjams ir treneriams esančias skolas, kurios šiuo metu siekia kiek daugiau nei 80-imt tūkstančių eurų ir perduoti LKL licenciją. Šis variantas, tam pritarus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, galėjo išgelbėti klubą ir leisti jam toliau žaisti LKL lygoje, tačiau Savivaldybė buvo pastatyta prieš faktą – arba visos skolos, arba nieko.
Klaipėdos rajono savivaldybė primena, kad pagal aukšto sportinio meistriškumo programą 2023 m. krepšinio klubui skyrė 300 tūkst. eurų, o gruodį – papildomai dar 45 tūkst. eurų. 300 tūkstančių eurų programoje krepšiniui buvo numačiusi ir šiais metais, tai yra pusė klubo biudžeto, kurio reikalauja LKL, kad klubas galėtų žaisti aukščiausioje šalies krepšinio lygoje. Likusią dalį klubas privalėjo susirinkti iš privačių rėmėjų Klaipėdos rajono savivaldybė pažymi, kad savo įsipareigojimus vykdė. Skyrė finansavimą, o klubui susidūrus su finansiniais sunkumais ieškojo būdų, kaip jį gelbėti, tačiau Savivaldybės siūlytoms alternatyvoms nebuvo sulaukta pritarimo.“
„Gargždai“ neturėjo lygos reikalavimų atitinkančios arenos, todėl praėjusį sezoną savo namų rungtynes žaidė Palangoje, o šiemet – Klaipėdoje.
Vadovaujantis FIBA taisyklėmis ir LKL nuostatais, klubui pasitraukus iš čempionato, anuliuojamos visos jo sužaistos rungtynės ir pasiekti rezultatai. Tai reiškia, kad pergales prieš „Gargždus“ iškovoję kiti LKL klubai jų netenka, o tai keičia ir padėtį turnyrinėje lentelėje.
Kol kas didžiausiu situacijos laimėtoju yra Jonavos „Cbet“. Virginijaus Šeškaus auklėtiniai iš 8 vietos pakilo į 6, taip nustumdami žemiau esantį Klaipėdos „Neptūną“.
Jonavos klubui verkiant reikia papildymo – komandai praėjusį šeštadienį rungtynėse su Vilniaus „Rytu“ atstovavo vos 6 krepšininkai. Neatmestina, kad Jonava gali pasipildyti „Gargždų“ lyderiais, kurie jau ieškosi naujų darboviečių.
