Pastarasis ir bene didžiausią įtaką pasibaigusiam „7bet-Lietkabelio“ sezonui turėjęs epizodas – nepastebėta Kevarriuso Hayes'o pražanga puolime prieš Džiugą Slavinską, leidusi Kauno „Žalgiriui“ išsiveržti pusfinalio serijoje prieš panevėžiečius 2:0.
Portalas tv3.lt bandė išsiaiškinti, iš kur kyla teisėjų klaidos ir kas tai lemia – suprastėjusi psichologija, nuovargis, o gal pernelyg švelnios bausmės teisėjams, priėmus rungtynių baigtį įtakojusį sprendimą?
Iš viso LKL pirmenybėse šiemet teisėjauja 22 teisėjai
Šį sezoną suspendavimo neišvengė ir geriausias Lietuvos teisėjas Gytis Vilius, kuris klydo kovo 16-ąją vykusiose Vilniaus „Ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno rungtynėse“, kai neužfiksavo vilniečių 8 sek. taisyklės pažeidimo, o vėliau pažeidė Skubios Peržiūros Sistemos (SPS) naudojimo taisykles.
Esamos situacijos LKL teisėjų direktorius Algimantas Pavilionis nedramatizuoja ir sako, kad teisėjai šiame sezone klysta netgi mažiau nei ankstesniais metais.
„Klaidų skaičius neišaugo, tik kad to dėmesio ir rezonansinių tokių klaidų svarbiausiais momentais toks buvo periodas, kada buvo daugiau. Mes turime statistiką, kurią vedame pagal analizę rungtynių ir tas klaidų skaičius šį sezoną sumažėjo vidutiniškai, kur brigada daro per rungtynes. Bet nieko nepadarysi, toks yra gyvenimas, artėja įtemptų kovų momentas ir žmonės klysta“, – sakė A. Pavilionis.
A. Pavilionis pridėjo, kad dėl per dažno vaizdo peržiūros naudojimo itin nukenčia rungtynių dinamika, žiūrovams rungtynės tampa nuobodžios, atsiranda per ilgi tarpai, kol reikia sulaukti arbitrų sprendimų, tad lygos dar tikrai turi kur šiuo klausimu tobulėti ir tai ypač liečia rungtynių pabaigas.
„Žiūrovai, krepšinio mylėtojai dabar turi galimybę patys stebėti telefonuose, televizijoje pakartojimus, apžiūrėti tą įvykį iš visų pusių, todėl taip pat turi savo nuomonę. Deja, pačių teisėjų galimybės savo sprendimus, situacijas peržiūrėti yra labai ribota, nes jie yra apriboti taisyklių. Dabar LKL, kitos lygos, organizacijos susiduria su ta pačia problema ir spręs kaip subalansuoti galimybę teisėjams patiems patikrinti sprendimus, juos pakeisti, jeigu jie suklydo <...>. Žinau, kad FIBA ruošia ir vasarą galime sulaukti pakeitimų ir net gegužės mėnesį atėjo papildymų dėl (SPS) peržiūrų, kas yra labai neįprasta. Manau, kad bus sprendimai, kurie leis šiek tiek daugiau pasižiūrėti ir patikslinti teisėjams savo sprendimus, bet matyt visą tai bus galima daryti labiau rungtynių pabaigose“, – dėstė LKL teisėjų direktorius.
R. Brazauskas: kalta ne psichologija
Vienas geriausių visų laikų šalies arbitrų Romualdas Brazauskas per savo karjerą yra teisėjavęs net septyniuose Eurolygos finaluose. Šiuo metu 63-ejų biržiškis eina LKL teisėjų inspektoriaus pareigas ir nuolat bendrauja bei konsultuoja visus geriausius mūsų šalies arbitrus.
R. Brazauskas kaip niekas kitas gerai žino, ką reiškia rungtynių metu jausti didžiulę įtampą, tačiau nemano, kad pastaruoju metu teisėjų klaidos pasipylė dėl suprastėjusios jų psichologinės būsenos.
„Teisėjų klaidos yra žaidimo dalis ir teisėjų klaidų yra kiekvienose rungtynėse be išimties. Kalba eina tik apie jų skaičių ir kada jos buvo padarytos. Aišku, skausmingiausios yra rungtynių pabaigoje, kai jau po tos klaidos kita komanda nebegali atsitiesti. Nemanau, kad psichologija suprastėjo. Teisėjams spaudimas yra kasdieninė duona, aišku vienose rungtynėse būna mažesnis spaudimas, kitose didesnis, priklausomai nuo rungtynių eigos, atsakingumo. Sporto psichologija yra seminarų dalis, kuriuos turi išklausyti teisėjai, bet nėra, kad kiekvienais metais tai būna įtraukiama“, – sakė R. Brazauskas.
Lietuvos olimpinės rinktinės psichologas Andrius Liachovičius yra vienas iš tų, kuris turi darbo su krepšinio teisėjais patirties, o taip pat nuolatos stebi Lietuvos krepšinio lygos kovas. Specialisto įsitikinimu, pastarosios LKL teisėjų klaidos nėra kažkuo išskirtinės, nes sporte klysta visi – tiek patys krepšininkai, tiek teisėjai. Visgi jis pripažino, kad kai kurie teisėjai daugiau investuoja į save ir papildomai gilina sporto psichologijos žinias.
„Aš nestebiu kiekvieno teisėjo asmeniškai, tik tuos su kuriais pačiam tenka dirbti, bet dėl konfidencialumo negaliu jų atkleisti. Nežinau, kiek pastangų įdeda visi kiti, bet žinau, kiek įdeda darbo mano žmonės, su kuriais aš dirbu, tai čia reikėtų klausti kiekvieno individualiai. Teisėjai dirba ties tuo pačiu pervargimu, tiek ir su fizinio parengimo treneriais, psichologais. Jiems svarbu, kaip išlaikyti šaltą protą, matyti, nepasiduoti emocijoms, tai tikrai aukščiausio lygio teisėjai dirba ir investuoja į save“, – tikino sporto psichologas.
Gediminas Petrauskas: dėl techninių pražangų priekaištų neturiu
Vienas emocingiausių „Betsafe-LKL“ pirmenybių trenerių neabejotinai yra Gediminas Petrauskas. Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ strategas šį sezoną rungtynėse prieš Vilniaus „Wolves“ buvo išvarytas iš aikštės, tačiau tikina, kad dėl šio momento ir apskritai dėl techninių pražangų priekaištų teisėjams neturi.
„Praeitą sezoną ir užpraeitą galima atsiminti visokių tų situacijų, bet tiesiog gal šiemet labai sukrito, kad daug klaidų buvo rungtynių pabaigoje, kas nulemia kažkurios komandos pralaimėjimą, tai dėl to tas ir bado akis, – Algimanto Pavionio išsakytai minčiai pritarė ilgametis LKL klubų treneris. – Aš nesu iš tų trenerių, kuris yra labai tykus ramus ir gauti techninę man nėra naujovė, bet būna, kad tu gauni antrą techninę už kažkokį minimalų gestą, bet aš nenoriu labai gilintis į tuos epizodus, nes kaip aš sakau, kas liečia technines, aš dauguma jų prisiimu ir sutinku su jomis.
Aišku šį sezoną buvo labai daug techninių buvo panaikinta po rungtynių, panaikinta ir finansinė nuobauda, nes pripažinta buvo, kad prieš tai įvyko teisėjo klaida. Bet žinote, tai yra trenerio emocija ir tu gauni techninę dažniausiai už savo emocijas, kurios yra virš normos. Aš nemanau, kad pagal techninių pražangų aspektą reikėtų vertinti teisėjų darbą, nes klaidos ir ypač klaidos lemiamais momentais turėtų būti atspirties faktorius kalbant apie gerą teisėjavimą.“
G. Petrauskas taip pat sutiko pakomentuoti daug krepšinio sirgalių pasipiktinimo sulaukusį lemiamų pusfinalio rungtynių tarp Kauno „Žalgirio“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ momentą, kai Deividui Sirvydžiui buvo neteisingai užfiksuota pražanga metant tritaškį, nes teisėjas buvo įsitikinęs, kad krepšininkas specialiai kojomis kliudė nuo tritaškio metimo bandžiusį apsiginti Keenaną Evansą.
Šis epizodas ypač skausmingas buvo ir visiems Kauno ekipos fanams, nes po šuolio aukštyn jų dievukas nebesikėlė nuo parketo, o viskas baigėsi itin skausminga trauma – kėlio girnelės plyšimu.
Epizodas buvo kertinis ir Panevėžio ekipai. Po neteisingai užfiksuotos pražangos jo krepšininkui Nenadas Čanakas laukė vaizdo pakartojimo „Žalgirio“ arenos kube, o jį išvydęs puolė emocingai reikšti emocijas prieš neteisingą sprendimą priėmusį teisėją Aurimą Borusą. Arbitras nieko nelaukė ir apdovanojo serbą jau antrąją technine pražanga tą vakarą, kas nulėmė jo išvarymą iš rungtynių.
„Mums šiemet irgi buvo rungtynių, kur mes labai buvome prieštaringai nusiteikę dėl teisėjavimo, bet Tomas Jasevičius, vienas iš teisėjų departamento žmonių buvo atvažiavęs, kalbėjomės apie tuos epizodus ir tikrai jie daug skiria laiko tam, kad tarp teisėjų ir trenerių būtų tas pats supratimas apie tam tikrus traktavimus.
Tai va tą epizodą, jeigu gerai pažiūrėsite D. Sirvydžiui metant tritaškį teisėjas pirmiausiai žiūri į kojas, ar tai yra trijų ar dviejų taškų vertės metimas. Ir jis buvo per arti, nes mums irgi buvo panaši situacija rungtynėse, kur akivaizdžiai matosi, kad užribis arba pažanga yra, bet teisėjas stovi ant tiek arti, kad nespėjo sufokusuoti į tą vietą, nes jis turi aprėpti didelį plotą. Šiame epizode tikrai manau, kad teisėjas stovėjo per arti ir tada, kai jau K. Evansas krito ir taip krito, tai jis reagavo į tą situaciją galvodamas, kad žaidėjas natūraliai pats taip nukristi negalėjo ir kad buvo kažkoks kontaktas iš Sirvydžio, kurio matėme, kad nebuvo“, – kitu kampu į prieštaringą epizodą siūlė pažvelgti G. Petrauskas.
Keenan Evans, Zalgiris’in oynadığı Litvanya ligi maçında sakatlandı.
▪️Sakatlandığı bacağı Aşil sakatlığı yaşadığı bacağı ve Keenan hastaneye götürüldü.
(Donatas Urbonas) pic.twitter.com/IWPQYTwfuHREKLAMA— FenerNews (@FenerNewsNet) May 26, 2024
A. Pavilionis mano, kad būtina sugriežtinti pražangas už krepšininkų vaidybą
Teisėjų klaidos bado akis, tačiau prie jų prisideda ir patys krepšininkai, kurie yra puikiai įvaldę vaidybos meną.
Į „Betsafe-LKL“ finalą patekusio Kauno „Žalgirio“ treneris Andrea Trinchieri po pergalės prieš panevėžiečius spaudos konferencijoje tikino, kad ši serija jam paliko dvejopus įspūdžius, o labiausiai jis piktinosi „Lietkabelio“ žaidėjų vaidyba, apsunkinusia darbą ir teisėjams.
„Serija buvo baisi. Nieko daug susijusio su krepšiniu. Daug vaidybos, kontakto. Apgailestauju dėl žaidėjų ir teisėjų. Laimėjo seriją 3-0, bet tai, ką mačiau šioje serijoje... Po pergalės prieš juos taurės finale, man tikrai buvo patiko, kaip jie žaidė. Tada priėjau prie Lipkevičiaus ir pasakiau, kad negalima kristi po kiekvieno kontakto. Jis man atrėžė, kad aš dar nieko nemačiau <...>. Man ši serija tikrai nepatiko. Atlikome savo darbą, bet vaidybos – ryškiai per daug. Turėtume žaisti krepšinį“, – po pergalės spaudos konferencijoje sakė A. Trinchieri.
LKL teisėjų direktorius mano, kad greitu metu FIBA gali sugriežtinti taisykles, kurios palies ir geriausius krepšininkus „aktorius“.
„Gali būti, kad bus pakeista interpretacija taisyklė vaidybos, kai tuo pačiu metu gali būti skirta ir pražanga vienam žaidėjui, o jo varžovui nuobauda už imitavimą ar sureikšminimą to kontakto, taip kad abi pusės gali būti nubaustos.
Gal žinote, kad su trenerio Antano Sireikos iniciatyva buvo įvesta taisyklė, kad jeigu žaidėjas gauna techninę pražangą už vaidybą, tai jis baudžiamas ir finansiškai, kad išvengti šito, nes čia apgaudinėjame vieni kitus, apgaudinėjame teisėjus, varžovus, žiūrovus, tai tų problemų yra, o ta vaidyba tikrai teisėjams nepalengvina gyvenimo“, – tikino A. Pavilionis.
A. Pavilionis nenorėjo detalizuoti, kiek daug vaidybos ir nešvaraus žaidimo elementų serijoje prieš „Žalgirį“ panaudojo serbišką krepšinio mokyklą gerai perėmę „Lietkabelio“ krepšininkai, bet pridėjo, kad kiekvienos pasibaigusios rungtynės LKL teisėjų departamento yra atidžiai peržiūrimos.
„Mes analizuojame visas varžybas iki vienos ir ne vienas žmogus tai daro. Kiekvienas varžybas nuo pradžios iki galo, taip, kad atskirtų momentų nekomentuosių, atskirų komandų necharakterizuosiu, nes man šito nedera šito daryti. <...> Pasakysiu bendrai, ne tik apie Panevėžį, kad vaidybos per daug pas mus yra. Iš vienos pusės dažnai tai būna nuojauta, bet jei matosi, kad nėra kontakto ir žaidėjas krenta kaip nušautas, tai čia lengvesnis variantas.
Dažai tai būna mišrūs dalykai ir pas mus galioja tokia interpretacija, kad jeigu vienu metu yra reikšmingas kontaktas ir iš kitos pusės vaidyba, tai mes vaidybą tada ignoruojame ir nubaudžiame tik už tą stiprų kontaktą atsakingą žmogų. Bet kur ta riba, nes dažnai būna tarpinių situacijų. Tai jau mes geriau tada bandome nestabdyti žaidimo, bet kai ramiai peržiūri kelis kartus vaizdo įrašą, nes rungtynėse tu neturi laiko peržiūrinėti, matai, kad tų situacijų būna labai daug ir žaidėjai lieka nenubausti“, – pastebėjo A. Pavilionis.
Šį sezoną LKL teisėjai už klaidas buvo suspenduojami nuo 1 iki 3 rungtynių. Visgi A. Pavilionis nemano, kad būtina dar labiau sugriežtinti nušalinimo nuo rungtynių periodą, o teisėjų nuėmimas nuo aukščiausio lygio varžybų yra ne pati veiksmingiausia priemonė, kuri gali pagerinti arbitrų darbo kokybę.
„Kartais baramės stipriau ir suspendavimų būna, bet čia irgi klausimas kyla: gerai, mes suspenduojame teisėją mėnesiui ar kiek, bet ar jis po to bus geresnis po šitos pauzės? Taip, galima nueiti kažkur į miesto lygas pateisėjauti, kitas pirmenybes, bet lygis ten ne tas. Tad ar jis tris mėnesius aukščiausiame lygyje neteisėjavęs grįš geresnis?
Tai čia toks filosofinis klausimas kol kas be atsakymo, kažkokių sankcijų aišku reikia, bet ar jos padės ateityje, kiek padės, kokią tai įtaką turės, tai galvoja jau visos lygos įvairiai, kaip čia padaryti geriau – suspenduoti, ar finansiškai kažkaip nubausti. Matysime, rytoj bus Lietuvos krepšinio lygos valdybos posėdis ir ten šitas klausimas bus svarstomas“, – užbaigė A. Pavilionis.
Serija nebaigta. Krepšinis devalvuotas iki žemiausio lygio.
