Nemokami atlyginimai krepšininkams, grasinimai boikotu, skolos ir bankroto grėsmė tapo daugelio LKL klubų kasdieniu galvos skausmu. Lygos vadovybė po kelių savaičių ketina šaukti susirinkimą, kuriame būtų ieškoma, kaip išbristi iš susidariusios situacijos.
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubus purto finansinė karštinė. Dėl kelis mėnesius nemokamų atlyginimų šiandien rungtynes boikotuoti ketino Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai, Vilniaus „Sakalų“ komanda neišbrenda iš skolų liūno, ant bankroto ribos laviruojantis daugkartinis lygos čempionas Kauno „Žalgiris“ pradėjo „barstyti“ žaidėjus, daugelis kitų klubų sunkiais suduria galą su galu.
Jei nebus imtąsi konkrečių veiksmų ir neatsiras pokyčių galimas tokios pragaištingos situacijos pasekmes pajus ir LKL lyga. „Šiemet finansinio nepritekliaus klausimas itin aštrus, todėl po kelių savaičių ketiname susėsti ir su visais klubais aptarti finansinę situaciją. Reikia giliau padiskutuoti ir ieškoti išeičių“, - Balsas.lt sakė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) generalinis direktorius Linas Gilys.
– Kokias matote tokios susiklosčiusio LKL klubų situacijos priežastis?
– Dvi pagrindinės priežastys. Prieš kelis metus pasikeitusi mokesčių sistema, žymiai apsunkinusi klubų biudžetus. Smarkiai išaugus mokesčiasm biudžetai turėjo padidėti, ekonominė situacija nepagerėjo, o dar atvirkščiai – pablogėjo. Kita priežastis – nemokėjimas planuoti biudžetus. Turi būti kalbama ne apie politikų ar rėmėjų žadamus, o realius biudžetus. Reikėtų atsakingiau į tai žiūrėti. Reikia gyventi pagal galimybes.
– Ar buvo taip prastai LKL lygoje?
– Kiekvieną sezoną būdavo problemų, tų vėlavimų būdavo. Gal šiemet jie labiau akcentuojami, žaidėjai dažniau kreipiasi į žiniasklaidą, grasina boikotais, dėl to labiau nuskamba. Problemos itin paaštrėjo pasikeitus mokesčių sistemai, kai žaidėjų kontraktai buvo prilyginti eilinėms darbo sutartims, mokesčiai užėmė 40-50 proc. Tai didelė našta klubams.
– Ar LKL turi patarimą ar gelbėjimosi planą?
– Kiekvienas klubas tvarkosi savarankiškai, tai tokio gelbėjimosi rato nėra. Patarimas – atsakingiau formuoti biudžetus, mažiau tikėti pažadais rėmėjų ir savivaldybių.
– Ar esama situacija nekelia grėsmės pačiai lygai?
– Tiesioginio pavojaus nėra, bet verčia susimąstyti. Gal LKL lygoje komandų per daug? Dauguma susiduria su finansinėmis problemomis. Jei būtų komandų mažesnis skaičius, gal lengviau būtų surinkti biudžetus. Pinigų Lietuvoje kiek yra, tiek, jų nedaugėja.
– Daugkartinis LKL čempionas Kauno „Žalgiris“ atsidūrė tokioje pačioje duobėje kaip ir prieš į komandą ateinant verslininkui Vladimirui Romanovui. Kokias matote išeitis iš dabartinės situacijos.
– Po kelių savaičių darysime klubų susirinkimą ir atskirai nagrinėsime tai. Šiemet šis klausimas itin aštrus, kalbėsime apie LKL klubų finansinę situaciją, giliau padiskutuosime ir ieškosime priežasčių.
– Savaitgalį (kovo 17 dieną Šiauliuose) vyks LKL „Žvaigždžių diena“. Ar dėl išvykstančių legionierių ir traumų nuolat besikeičianti komandų sudėtis neatbaido žiūrovų?
– Susidomėjimas pagal bilietų pardavimus normalus. Jis mažesnis nei pernai Klaipėdoje – pernai arena buvo visiškai užpildyta, bet taip turėjo būti, nes tai pirmas arenos sezonas. Šiauliai nėra ir ekonomiškai stiprus miestas. Žinoma, tie pakeitimai taip pat duoda savo – žmonės atsargiau vertina. Nemanau, kad renginys nuo to nukentės. Krepšinis – komandinis žaidimas, žaidėjų daug ir keitimai lygiaverčiai.
