Taip pat mūsų rinktinė net tris kartus iškovojo sidabro medalius Europos čempionatuose. O bronzą esame laimėję net trijose olimpinėse žaidynėse bei po kartą pasaulio ir Europos čempionatuose.
Nepriklausomybę išsikovojusios Lietuvos krepšinio rinktinė per visą laikotarpį nuo 1992-ųjų turėjo šešis trenerius. Po to, kai šių metų rinktinę treniravęs Dainius Adomaitis pranešė, jog palieka rinktinės vairą tapo akivaizdu, jog netrukus šiame sąraše atsiras septinta nauja pavardė.
Sprendimas dėl naujojo vyriausiojo trenerio yra ateities klausimas. Tad siūlome prisiminti, kokie žmonės vadovavo rinktinei iki šiol ir ką jiems pavyko pasiekti per tą laikotarpį.
Nutraukta serija
Pergalingoms Lietuvos krepšinio rinktinėms vadovavo penki skirtingi treneriai. 1992-1996 metais rinktinei „dirigavo“ legendinis treneris Vladas Garastas. Jo vadovaujama rinktinė iškovojo du bronzos medalių komplektus 1992 m. ir 1996 m. olimpinėse žaidynėse. V. Garastui taip pat pavyko iškovojo 1995-ųjų Europos čempionato sidabrą. Iš viso su šiuo treneriu per 3 čempionatus laimėti 3 medaliai.
Iš V. Garasto 1997 m. vairą perėmė Jonas Kazlauskas, kuris rinktinei vadovavo iki 2001-ųjų Europos pirmenybių, kuriose buvo patirtas visiškas fiasko. Per šį laikotarpį J. Kazlausko vadovaujamai rinktinei pavyko laimėti vieną bronzos medalį (2000-ųjų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse).
Lietuviai praleido 2002-ųjų pasaulio čempionatą, o 2003 m. prie rinktinės vairo stojo Antanas Sireika. Ir jau pirmaisiais metais lietuviai tapo Europos čempionais. Tai buvo vienintelis A. Sireikos iškovotas medalis. 2004-siais Lietuva dramatiškai krito olimpiniame pusfinalyje prieš Italiją, o galiausiai liko 4 vietoje. Dar po metų Europos čempionate Lietuva finišavo 5 vietoje, o 2006-siais vykusiame pasaulio čempionate – tik 7. Tai lėmė, kad A. Sireikai teko užleisti vietą rinktinėje kitam specialistui.
Juo tapo 2007 m. rinktinės treneriu paskirtas Ramūnas Butautas. Šio specialisto debiutas taip pat neprisvilo. Nors lietuviai tų metų Europos čempionate suklupo pusfinalyje, bet vėliau atsigriebė ir iškovojo bronzos medalius. Bet 2008-siais lietuviai olimpinėse žaidynėse vėl liko 4 vietoje, o 2009-siais užėmė vos 11-12 vietą. Toks pasirodymas išvertė R. Butautą iš trenerio kėdės.
2010-siais vardinį kvietimą gavusiai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei vadovavo Kęstutis Kemzūra. Jo debiutas taip pat buvo nuostabus. Puikų žaidimą demonstravusi rinktinė pusfinalyje pralaimėjo JAV rinktinei, bet kovoje dėl bronzos medalių nugalėjo Serbiją. Bet 2011 m. Lietuvoje vykusiame Europos čempionate lietuviai po dramatiškos kovos pralaimėjo Makedonijai. Medalių namuose neiškovojusios rinktinės trenerio kėdė subraškėjo, bet jis dar gavo progą pasitaisyti.
2012 m. K. Kemzūros vadovaujama rinktinė laimėjo atranką į tų metų olimpines žaidynes. Bet tose žaidynėse dažnai klupusii rinktinė užėmė tik 8 vietą ir tai jau buvo paskutinis kartas, kai K. Kemzūra vadovavo rinktinei.
Gelbėti Lietuvos krepšinio prestižą buvo dar kartą prikalbintas J. Kazlauskas, kuris 2013 m. Europos pirmenybės atvedė Lietuvą iki pat finalo. Slovėnijoje vykusiame čempionate lietuviai liko su sidabro medaliais. Po metų lietuviai pralaimėjo bronzinį mūšį pasaulio čempionate, bet jau 2015 m. vėl kovojo Europos pirmenybių finale, kur du metus iš eilės nusileido Prancūzijos rinktinei. Vis dėlto, Lietuva patyrė žiaurų sutriuškinimą 2016-ųjų olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje prieš Australiją ir po to turnyro J. Kazlauskas antrą kartą atsisveikino su rinktine.
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Bet 2017 metų Europos čempionate lietuviai krito jau aštuntfinalyje, o šiais metais neprasibrovė į ketvirtfinalį. Dar nesulaukęs paskutinės nieko nelemiančios dvikovos su Dominikos Respublika D. Adomaitis jau pranešė apie pasitraukimą iš rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų.
D. Adomaitis vadovavo Lietuvos rinktinei trumpiausiai (tik dviejuose turnyruose) ir tapo pirmuoju treneriu, kuriam nepavyko iškovoti bent vieno medalio. Reikia tikėtis, kad naujasis rinktinės strategas sugrąžins Lietuvos rinktinę į pergalių kelią.
Pergalių ir pralaimėjimų balansas
Trenerių rezultatus galima įvertinti ne tik pagal iškovotų medalių skaičių, bet ir pagal pasiektų pergalių ir pralaimėjimų santykį. Pagal šį rodiklį geriausiai sekėsi A. Sireikai, kurio vadovaujama rinktinė laimėjo 78,58 proc. susitikimų (42 rungtynės – 33 pergalės ir 9 pralaimėjimai). Antroje vietoje pagal šį rodiklį yra būtent D. Adomaitis, kurio rinktinė laimėjo 78,26 proc. dvikovų (23 rungtynės – 18 pergalių ir 5 pralaimėjimai, įskaitant dvikovas atrankoje į pasaulio čempionatą).
Trečioje vietoje rikiuojasi V. Garastas, kurio treniruojamos rinktinės šventė 76,27 proc. pergalių (59 rungtynės – 45 pergalės ir 14 pralaimėjimų). Neprastą pergalių ir pralaimėjimų balansą pavyko užfiksuoti ir K. Kemzūrai. Jo vadovaujamos rinktinės laimėjo 70 proc. dvikovų (30 rungtynių – 21 pergalė ir 9 pralaimėjimai).
Daugiausia rungtynių Lietuvos rinktinei vadovavo J. Kazlauskas. Per du kartus jis Lietuvos krepšininkus į pergalę vedė 84 dvikovose. Jam pavyko iškovoti 66,67 proc. pergalių (84 rungtynės – 56 pergalės ir 28 pralaimėjimai).
Prasčiausią rezultatą pagal šį rodiklį pasiekė R. Butautas, kurio vadovaujama rinktinė iškovojo tik 60,87 proc. pergalių (23 rungtynės – 14 pergalių ir 9 pralaimėjimai).
Apibendrinant D. Adomaičio metus rinktinės vyriausiojo trenerio pareigose, galima pagirti šį trenerį, kad jam pavyko demonstruoti stabilumą, kai rinktinė dalyvavo atrankoje be geriausių savo žaidėjų. Trenerio vadovaujama rinktinė šiame čempionate pralaimėjo prancūzams (75:78) ir australams (82:87). Sykį suklupo atrankoje, kai išvykoje pralaimėjo italams (65:70) ir du kartus pralaimėjo 2017-ųjų Europos čempionate – grupės kovose gruzinams (77:79) bei turnyro aštuntfinalyje graikams (64:77).
