Tokijo olimpinės žaidynės vyks liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis. Visus lietuvių startus jums leis stebėti TV3 kanalų grupė.
2020-ųjų pabaigoje Robertas perrašė nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tiksliau, joje pagaliau atsirado įrašas ties gimnastika.
Mersine (Turkija) Europos sportinės gimnastikos gimnastikos čempionato pratimuose ant skersinio R. Tvorogalas laimėjo aukso medalį.
Dar 2019-aisiais Europos žaidynėse sportininkas taip pat buvo pirmas šioje rungtyje ir užsitikrino vietą Tokijo olimpinėse žaidynėse.
„Tai mano didžiausias karjeros laimėjimas. Pagerinau asmeninį rezultatą. Manau, pasirodžiau beveik idealiai, o varžovams pasitaikė klaidelių, todėl šiandien nugalėjau. Dabar noriu poilsio“, – LTOK citavo R. Tvorogalą po laimėjimo tuomet.
Dabar Robertas ruošiasi didžiausiam pasaulyje sporto įvykiui, o ir darbų liko nuveikti nemažai.
„Viskas sekasi neblogai. Yra minimalių traumų, kurios kažkiek nedžiugina, bet nieko baisaus nėra. Turėsime dar daug varžybų iki olimpinių žaidynių, tad būsiu mažiau Lietuvoje“, – portalui tv3.lt teigė R. Tvorogalas.
Pabrėždamas pasiruošimo detales R. Tvorogalas svarbių akcentų neišskyrė. Gimnastai – tarsi robotai. Kartojimas ir judesių gludinimas yra pagrindiniai elementai padedantys surinkti aukštus taškų skaičius ir čempionatuose.
„Kiekviena stovykla, kiekvienos varžybos dabar yra pasiruošimas. Taip ir apibūdinčiau pagrindinius bruožus. Nėra vieno čempionato svarbesnio už kitą, – kalbėjo R. Tvorogalas. – Šlifuoju tai ką jau dabar moku ir kartoju, kartoju, kartoju...
Ypač reikia fokusuotis ne tik į vieną pratimą, o stengtis būti geram visose rungtyse. Atidirbinėju ir stengiuosi atlikti kuo geriau visus judesius.“
Sportinė gimnastika skaidoma į tris pratimus: skersinis, lygiagretės ir daugiakovė. Būtent pirmasis pratimas yra lietuvio stiprioji pusė, kuri tyliai leidžia pasvajoti ir apie medalį.
Grįžtant į 2019 m. Europos žaidynes, Robertas sudalyvavo visose trijose disciplinose – 1-oji vieta ant skersinio, 5-oji lygiagretėse ir 7-oji daugiakovėje. Kaip bebūtų, tai yra labai aukšti rezultatai.
„Dėl sėkmės – matyt kažkas aukščiau sėdi iš Dievų. Nuo 2016-ųjų pradėjome dirbti su nauju treneriu ir nuo to laiko rezultatai pradėjo kilti“, – pergalių receptą įvardijo R. Tvorogalas.
Rio olimpinėse žaidynėse 2016-aisiais atletas jau spėjo išsibandyti olimpinėje scenoje. Tada atraminio šuolio rungtyje jis liko 15-as, o daugiakovėje – 42-as.
Per penkerius metus atliktas progresas parodė sportininkui, kur jis yra stipriausias. Pats R. Tvorogalas pripažįsta, kad abejonių dėl to nėra.
„Skersinis, aišku, – užtikrintai sakė R. Tvorogalas.– Viskas yra akcentas, bet skersinyje turiu daugiau šansų medaliui, finalui. Galiu pasakyti, kad treniruotėse beveik viską vienodai treniruojamės.“
Tiesa, tikslus sau sportininkas kelia žemiškus ir labai neįsisvajoja apie olimpinę šlovę.
„Patekimas į finalą, o poto visada yra šansas medaliui“, – tikslą nubraižė R. Tvorogalas.
Labai užtikrintai lietuvis kalbėjo ir apie skirtumus nuo Europos, pasaulio čempionatų. Pasak sportininko, tik didžiulis susidomėjimas leidžia žmonėms labiau įsitraukti.
Pats R. Tvorogalas išliko santūrus ir sakė, kad išskirtinumų šioje vietoje nėra – koncentracija visur yra vienoda.
„Man tai yra eilinės varžybos. Tik žmonės pradeda labai daug kalbėti. Dėl to ir prasideda rimtesnis susikaupimas. Pačios varžybos man visos yra vienodos“, – tarė R. Tvorogalas.
Japonija, jos klimatas, kultūra yra šiokia tokia egzotiką mūsų sportininkams. Tačiau jos pažinti daug neteks.
Vis netyla kalbos, kad metams nukeltos žaidynės išvis turėtų būti atšauktos, patys japonai nėra labai patenkinti, kad pandemijos metu į jų šalį sugūžės viso pasaulio geriausi atletai.
„Kone kasdien iš Tarptautinio olimpinio komiteto gauname naujus ir vis griežtesnius reikalavimus, kurių bus privalu laikytis“, – LTOK cituojama olimpinio sporto direkcijos vadovo pavaduotoja Agnė Vanagienė.
Suvaržymai prasideda nuo būtino testavimosi, mobiliųjų programėlių, sportininkams bus leidžiama judėti tik konkrečiais maršrutais. Juos dar patvirtinti turės tarptautinio olimpinio komiteto atstovai.
Apie oro sąlygas portalui tv3.lt buvo užsiminusi ir ėjikė Brigita Virbalytė. Jos sporto šakos atstovams karštas klimatas bus labai didelis iššūkis.
„Karjeros pradžioje karštis buvo mano didžiausias priešas ir turėjau net psichologinių bėdų sužinojusi, koks bus tądien oras. Pasaulio čempionate Pekine užėmiau kol kas aukščiausia vietą, septintąją, ir įrodžiau sau, kad galiu ir sunkiomis sąlygomis gerai eiti.
Ketveri metai praleisti Australijoje tikrai išmokė daug, treneris irgi australas, kuris yra be galo geras specialistas. Jis žino, kaip ilsinti sportininką, kaip ruošti. Dar šiandien diskutavome apie pasyvaus karščio treniruotes“, – kalbėjo sportininkė.
Nereikia pamiršti ir laiko skirtumo, kuris gali tapti trikdžiu dėl keliavimo. Kyla klausimų, ar tai nesudarys kliūčių sėkmingai adaptacijai Tekančios saulės šalyje.
R. Tvorogalas šiuo atveju prisiminė kelionę į Braziliją 2016-aisiais ir didelių problemų neįžvelgė.
„Pamenu, kad kai skridome į Rio buvo didelis laiko skirtumas. Bet man patiko – gerai adaptavausi, anksti kilo saule ir anksti temdavo. Man tai buvo puiku. Dabar skrisime į kitą pasaulio pusę, tad tikiuosi nebus priešiškų iššūkių“, – sakė R. Tvorogalas.
