Vos tik iš jaunimo į suaugusių bokso pasaulį įšokusi 21 metų G. Stonkutė su aukso medaliu sugrįžusi į Lietuvą sakė, kad šį laimėjimą skiria šaliai.
Ji taip pat pridūrė, kad laimėti padėjo didelis pasitikėjimas savimi. Iki tol pasaulio čempionais nėra pavykę tapti nė vienam Lietuvos boksininkui ar boksininkei.
O E. Stanionis po savosios pergalės, kaip visada, išliko gana kuklus, bet kartu tikėjosi, kad tokios pergalės įkvėps ir kitus sportininkus.
To paties tikisi ir Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga. Su portalu tv3.lt apie šalies bokso pergales ir bėdas kalbėjęs federacijos prezidentas pasidžiaugė, kad tokos įsimintinos pergalės gali tapti paskata jauniems sportininkams, bet šalia to reikia ir padaryti dar daug darbų.
„Lietuvos boksas visais laikais turėjo įsimintinų pergalių. Bet tiesa, kad po nepriklausomybės buvo stagnacija. Ne šiaip sau buvo pradėtos reformos, boksas, kaip ir dalis kito sporto Lietuvoje, buvo tiesiog užmirštas“, – sakė D. Šaluga.
„Todėl buvo svarbu daryti, kad ir mažus žingsnius, bet po truputį žengti į priekį. Kalbant apie trenerius, finansavimą, skaidrumą ir t.t. Galima sakyti, kad dabar išgyvename atgimimą, bandysime tos kartelės nenuleisti ir artėjant Paryžiaus žaidynėms kovoti dėl aukščiausių vietų“, – pridūrė jis.
Užkrečiančios pergalės ir problematika
Turbūt jeigu ne visi, tai tikrai didžioji dalis sportuojančių vaikų turi savo idealus. Dažnu atveju tai ir būna viena iš priežasčių, kodėl vaikas renkasi vieną ar kitą sporto šaką.
Pasak D. Šalugos, pastarojo meto didelės Lietuvos boksininkų pergalės tikrai padeda, nes rodo tą gerą pavyzdį, tačiau šalia to iškyla ir kitų niuansų.
„Tokie geri pavyzdžiai ir pergalės tikrai užkrečia, jaunimas vien dėl to gali rinktis boksą. Natūralu, kad ryškios pergalės padeda populiarinti sporto šaką. Ir E. Stanionio, ir G. Stonkutės indėlis tikrai yra didelis. Po tokių įvykių šuoliai gali įvykti, bet svarbu ir tęstinumas.
Nes išlaikyti efektyvumą reikia pastangų. Čia jau daug kas atsimuša į trenerius, jų gebėjimus ne tik sudominti, bet ir tęsti pradėtus darbus, sugebėjimus bendrauti, tobulinti sportininko įgūdžius, kad jis neišeitų. Tad negalima apsiriboti tik šiuo šuoliu“, – teigė D. Šaluga.
„Apskritai turime gero jaunimo. Daug dėmesio skiriame tam, nes reikia auginti pamainą. Gabrielės kelias parodo, kad viskas įmanoma, bet, aišku, įšokti iškart į suaugusių boksą iš jaunimo turnyrų yra labai sunku.
Pirmais ar antrais metais dažniausiai tenka pralaimėti, nes patyrę boksininkai turi pranašumą. Bet, matyt, Gabrielė yra tas kitas atvejis, kai savo charakteriu, atsidavimu darbui ir susikaupimu yra pranašesnė už kai kuriuos ir itin tituluotus boksininkus“, – kalbėdama su portalu Tv3.lt sakė Lietuvos bokso federacijos prezidentas D. Šaluga.
Apie esamas problemas šalies bokso padangėje užsiminęs D. Šaluga atskleidė, kad jos yra gana tokios pačios kaip ir kitose sporto šakose Lietuvoje.
„Pirmas dalykais, tai santykis su sporto centrais. Turbūt svarbiausias yra trenerių klausimas, jų kvalifikacija ir skatinimas dirbti, esamas atlyginimas. Kol mes visi kartu neišspręsime šių bėdų tai ta problema išliks. Tiesiog jausis trenerių trūkumas, o tikrai geri treneriai neliks, nes esama atlyginimo struktūra netenkins. Tai susiję ir su jaunų sportininkų atėjimu, jų išlaikymu, tobulėjimu“, – tikino D. Šaluga.
Lietuvos boksininkai Tokijo žaidynėse nedalyvavo. Tačiau per šalies nepriklausomybę savo kraityje Lietuva turi vieną olimpinį medalį, kurį pavyko iškovoti mūsų šalies boksininkams. 2012 m. Londone bronza pasidabino Evaldas Petrauskas.
Tarptautinėje bokso arenoje teisėjavimo klausimas yra ypač opus. Nuolat girdėjosi kalbos apie objektyvumo trūkumą ir skandalus, galimai dėl neteisingo rezultato. Kalbų netrūko Tokijo žaidynėse, o savo kailiu aitrų pralaimėjimo kartėlį teko patirti ir E. Stanioniui.
Skandalas kilo dar 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse, ka E. Stanionis aštuntfinalyje pralaimėjo uzbekui Šachramui Gijasovui, kuris vėliau iškovojo sidabrą. Prabilta galimai apie nesąžiningus teisėjus ir balų sistemą.
„Praėjusiame moterų čempionate, kur G. Stonkutė iškovojo auksą, matėsi, kad teisėjavimo problema nėra išspręsta iki galo, bet tobulėjimas jaučiasi. Negaliu sakyti, kad IBA (Tarptautinės bokso asociacija, – aut. past.) nededa pastangų. Tačiau tas žmogiškasis faktorius išlieka. Reikia keisti patį mąstymą, juk teisėjai atvyksta iš įvairių šalių. Jei yra įrodoma, kad teisėjas buvo neobjektyvus, jis gali būti pašalintas iš visų didžiųjų turnyrų.
Kalbant apie teisėjų probemą bokse galima teigti, kad pagerėjimas jaučiasi, bet klausimas toli gražu nėra visiškai išspręstas“, – sakė D. Šaluga.
Tarptautinio bokso padangė – skandalų kratinys
Jeigu Lietuvos bokso padangėje pastaruoju metu nuvilnijo ryškios ir pozityvios naujienos, tai pasauliniu mastu ir taip skandalų krečiama Tarptautinės bokso asociacija (IBA, kuri atsakinga už pasaulio mėgėjų boksą, – aut. past.) neišlipa iš skandalų liūno.
Dar prieš tris metus Tarptautinis olimpinis komitetas atkreipė dėmesį, kad jeigu IBA neužtikrins skaidrumo, neišspręs esamų finansinių problemų ir nuolat kylančių skandalų, yra grėsmė, kad 2028 m. Los Andžele bokso apskritai nebus.
Nors kol kas kyla daugiau klausimų nei yra atsakymų, vis dėlto aišku viena – dabartinėje situacijoje laimėtojų nėra. Štai neseniai vykusiose rinkimuose turėjo kovoti perrinkimo siekiantis rusas Umaras Kremliovas ir jam iššūkį metantis atstovas iš Nyderlandų Borisas van der Vorstas.
Tačiau užvirė tikras chaosas, kuris tęsiasi ir dabar. B. van der Vorstas buvo pašalintas iš kovos likus dienai iki rinkimų. Išplatintame pranešime buvo teigiama, kad neva kad B. van der Vorstas pažeidė IBA taisykles suburdamas neoficialią koaliciją su kitais IBA nariais, pretendavusiais į skirtingas pozicijas, tad dalyvauti rinkimuose negali.
B. van der Vorstas kreipėsi į Tarptautinį sporto arbitražo teismą (CAS) ir paprašė sustabdyti IBA prezidento rinkimus. Vis dėlto jie įvyko. Pagal IBA nuostatus, kai rinkimuose dalyvauja tik vienas kandidatas, jo išrinkimas patvirtinamas aklamacijos. Arba kitaip – susirinkusių reakcijos būdu.
Vis dėlto B. van der Vorsto ieškinį CAS dar nagrinės, bet šis klausimas kol kas yra pakibęs ore ir lieka neaišku, ar U. Kremliovas bus pašalintas iš posto, ar bus rengiami nauji rinkimai. Situacija kol kas atrodo atsidūrusi aklavietėje.
„Yra pateikta apeliacija ir dabar visi laukiame. Kol kas šiai minutei nieko naujo nėra. Lietuvos pozicija aiški, kad rinkimai turi būti vykdomi demokratiniu principu“, – sakė D. Šaluga, kuris palaikymą buvo išreiškęs Nyderlandų atstovui.
Nerimą kelia ir tai, kad IBA remia dujų koncernas „Gazprom“. Kontraktas, pasak IBA, galioja iki metų pabaigos. D. Šaluga kritiškai atsiliepė apie vis dar nenutrauktą sutartį ir apskritai apie lėtą reakciją ypač prasidėjus karui Ukrainoje. Kartu užsimenama, kad tarptautinėje bokso arenoje jaučiamas susiskaldymas.
„Rėmimas kol kas išlieka. Patys suprantante, ką reiškia, kai valstybinė rusų įmonė yra tarp rėmėjų..“, – tikino D. Šaluga.
Anot D. Šalugos, situacija kol kas išlieka negera ir belieka laukti galimų pokyčių, bet dabar jaučiamas stovėjimas vietoje. Skandalai tikrai neprideda bokso įvaizdžiui ir kelia dar didesnį nerimą dėl 2028 metų.
Paryžiuje Lietuvos bokso atstovų tūrėtų būti
Šiuo metu vyksta Europos bokso čempionatas. Kalbėdamas apie lietuvių šansus pirmenybėse D. Šaluga tikino, kad aukštų rezultatų nesitikima, bet ir išsiųsti yra tik trys sportininkai.
Tuo tarpu ateities Lietuvo bokso perspektyvas apibendrinęs šalies federacijos prezidentas D. Šaluga tikino, kad darbų laukia daug, bet tikimasi ir rezultatų.
„Žinoma, į Gabrielė dedame vilčių. Ji gali dar tobulėti ir džiuginti pergalėmis bei kabintis į medalį Paryžiuje. Be abejo, iššūkių kelia vykdoma sporto reforma Lietuvoje, naujos institucijos steigimas. Aišku, kad mes turime griežti pirmu smuiku, bet reikės stebėti, kaip galbūt keisis finansavimo modelis. Jei didelių turbulencijų nebus, manau, kad Paryžiuje galime tikėtis aukštų pasiekimų.
Bet, aišku, tai yra sportas. Tačiau turime kaip pagrįsti savo nuomonę, kad kitose žaidynėse, priešingai nei Tokijuje, turėsime savo atstovų“, – sakė Lietuvos bokso federacijos prezidentas D. Šaluga.
