Lietuvoje šis šokis pirmą kartą pasirodė dar Sovietų sąjungos laikais, o iš naujo išpopuliarėjo tik prieš 2000-uosius metus. Kaip bebūtų, debiutuojant Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, mūsų šalyje jam bus skiriama be galo daug dėmesio.
Ir ne dėl to, kad Lietuvoje breikas būtų itin populiarus, tačiau dėl to, jog Paryžiuje breiko varžybose kovos viena didžiausių Lietuvos vilčių iškovoti medalį olimpinėse įvardijama – 17-metė Dominika Banevič („B-Girl Nicka“).
Nuo paprastos saviraiškos formos iki populiarumo visame pasaulyje
Breikas atsirado 1970 m. kartu su hiphopo kultūra Bronkse, šiauriausiame iš penkių Niujorko rajonų.
Iš pradžių tai buvo paprasčiausiai savotiška saviraiškos forma rodant judesius ant kartonu iškloto grindinio.
Breikas itin populiarus buvo tarp iš nepasiturinčių šeimų kilusių juodaodžių vaikinų, kurių daugelis buvo gatvės gaujų nariai. Tačiau netrukus šį šokio stilių pamilo ir kiti – einant metams, breikas tapo neatsiejama gyvybingų lauko susibūrimų dalimi.
Laikui einant breiko entuziastai pavertė šį šokį tikru fenomenu ir nuo paprasto šokio susibūrimuose bei gatvėse, jis ėmė įgauti vis daugiau visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio. Maždaug apie 1980 m. jį į viršų ypač kėlė tokios į istoriją įėjusios JAV breiko grupės kaip „Rock Steady Crew“ ar „New York City Breakers“, kurios surengusios savo pasirodymus Japonijoje, išpopuliarino šį šokį ir ten.
Europoje breikas pasirodė maždaug po 1980-ųjų. Einant metams, čia pradėjo kurtis vis daugiau breiko komandų, pirmiausia tokiose šalyse kaip Vokietija ar Prancūzija. 1986-aisiais jis ėmė populiarėti ir Sovietų sąjungoje, taigi tuo pačiu ir Lietuvoje.
Verta pažymėti, kad breiko populiarumas niekada nebuvo stabilus. Jis banguodavo, o jo populiarumas į viršų kiek labiau šoktelėjo maždaug 1990 m.
Kaip bebūtų, startavęs kaip tam tikrų asmenų vietos visuomenėje paieškų įrankis, jis galop išaugo net iki komandinių kovų. Jos pradėtos rengti maždaug 1990-aisiais, o visame pasaulyje vykstančiuose turnyruose dabar varžosi šokėjai įvairiausių planetos kampelių.
Per savo istoriją, breikas nuolat tarsi balansuodavo tarp meno ir sporto, o jo tapimas viena iš olimpinių sporto šakų patvirtino teisę breikui nuo šiol vadintis sportu.
Pirmiau išbandyta jaunimo olimpiadoje
Breikui Paryžiaus olimpinės žaidynės nėra absoliutus debiutas sportiniame renginyje.
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), visada ieškantis naujų sporto šakų, kurios pritrauktų jaunesnę auditoriją, įtraukė breiką dar į 2018 m. Buenos Airėse vykusias jaunimo olimpines žaidynes.
Renginys tuomet sulaukė milžiniško susidomėjimo, tad jau 2020 m. gruodį TOK paskelbė, kad breikas bus įtrauktas ir į olimpinių žaidynių programą Paryžiuje.
Paryžius – puikus pasirinkimas, kadangi breikas Prancūzijoje yra gana populiarus. Čia jis atėjo devintojo dešimtmečio pradžioje, kai susikūrė tokios grupės kaip „Paris City Breakers“.
Įdomu tai, kad 1984 m. Prancūzija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kurioje buvo reguliariai ir nacionaliniu mastu transliuojama televizijos laida apie hiphopą ir breiką.
Kaip vyks breiko varžybos Paryžiuje?
Olimpinėse žaidynėse Paryžiuje iš viso varžysis 32 šokėjai – 16 vyrų ir 16 moterų.
Sportininkai varžysis vienas prieš vieną dvikovos principu, kuomet du šokėjai pateiks savo programas pritaikant grojančiai muzikai, o teisėjai balsuos už geriau pasirodžiusį atletą.
Dalyviai bus išskirstyti į keturias grupes po keturis dalyvius. Po du geriausius kiekvienos grupės dalyvius pateks į ketvirtfinalį, po to vyks pusfinaliai ir galiausiai bus varžomasi dėl medalių.
Vyrų tarpe varžysis po du atstovus iš Prancūzijos, JAV, Japonijos, Nyderlandų. Po vieną iš Maroko, Australijos, Pietų Korėjos, Kanados, Kinijos, Kazachstano, Ukrainos, Taivano.
Moterų tarpe varžysis po dvi atstoves iš Prancūzijos, JAV, Japonijos, Ukrainos, Kinijos. Po vieną iš Lietuvos, Maroko, Nyderlandų, Australijos, Italijos, Portugalijos.
Primename, Lietuvos atstovė Dominika Banevič („B-Girl Nicka“) įvairių ekspertų dar prieš olimpiadą buvo įvardijama kaip viena didžiausių favoričių parvežti į Lietuvą medalį.
