LFF prezidentas Edgaras Stankevičius kartu pristatė ir naująją federacijos generalinę sekretorę, kuria tapo Rita Bagdonienė. Ji iki šiol ėjo LFF Futbolo vystymo departamento vadovės pareigas.
Tiesa, po įstatų pakeitimų konferencijos metu keičiasi generalinio sekretoriaus funkcijos. Dabar kur kas daugiau galių turės prezidentas.
Pasak nutarimo, LFF prezidentas yra vienasmenis valdymo organas, tuo tarp generalinis sekretorius – LFF administracijos vadovas.
„Jei anksčiau generalinis sekretorius pasirašydavo visus dokumentus, sudarydavo sutartis, atleisdavo ar įdarbindavo darbuotojus, ta dabar ši prerogatyva teikiama prezidentui. Jis turės parašo teisę ir atstovaus federacijai. Atsiranda aiškumas, kas prisiims atsakomybę už nuveiktus darbus ir rezultatus“, – sakė E. Stankevičius.
„Prezidentui pavesta biudžeto atsakomybė, aišku, dirbant kartu su generaliniu sekretoriumi. Tapus prezidentu tos krypties, kaip ir minėjau, neatsisakysiu, į funkcijas įeis reikalai, susiję su biudžetu. Bus aiškiau, kas prisiima atsakomybę ir už viską atsako“, – pridūrė E. Stankevičius.
Konferencijoje buvo patvirtinti ir LFF viceprezidentai. Prezidento teikimu jie buvo iškelti Vykdomojo komiteto posėdžio metu iš VK narių. LFF viceprezidentais tapo Remigijus Daugėla (I viceprezidentas), Gintautas Mirauskas (II viceprezidentas), ir Diana Jonaitienė (III viceprezidentė).
Pagal naujai priimtus LFF įstatus,nuo šiol prezidentas, kaip ir kiekvienas Vykdomojo komiteto narys, galės būti nušalintas nuo pareigų, jeigu tam pritars bent du trečdaliai VK narių.
VAR sistemos įdiegimas Lietuvoje
Šiuo metu vykdomos ir visos procedūros dėl VAR sistemos įdiegimo Lietuvos futbole. Pasak E. Stankevičiaus, tikimasi, kad technologija Lietuvoje jau galėtų būti naudojama rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.
„Šiuo metu renkamės tiekėją, deriname kitus procesus. Galbūt jau turėsime naujienų kelių savaičių bėgyje, vėliau vyks patys mokymai, visas koordinavimo procesas“, – teigė LFF prezidentas.
Pasak jo, daugiau naujienų tikimasi jau netrukus, bet jau dabar aišku, kad Kaune įsikurs centrinė būstinė, iš kur bus prižiūrimas VAR panaudojimas mačų metu ir visi su tuo susiję dalykai.
Naujas finansavimo modelis su valstybės pagalba
E. Stankevičius taip pat pristatė ir federacijos biudžetą. Pasak jo, pavyko net sutaupyti. 2022 metais LFF biudžetas siekė 13 320 489 eurų.
Anot LFF pateiktų skaičių, apie 500 tūkst. eurų federacija sutaupė iš savo veiklos, apie 700 tūkst. nepanaudojo iš įvairių neįgyvendintų projektinių veiklų. Sutaupyti iš viso 1,2 mln. eurų „persikelia“ 2023 metams.
„Turbūt istoriniai metai federacijoje, nes metus pabaigėme suvaldę finansinius srautus. Pabaigėme su daugiau nei pusės milijono eurų pliusu, kuris persikelia į 2023-iuosius finansinius metus.
Bendras metinis rezultatas pagal biudžetą buvo apie 1,2 mln. Iš jų 500 tūkst. eurų sutaupėme iš administracinės pusės, savo veiklos, o 700 tūkst. liko nepanaudoti projektinei veiklai, bet jie persikels į šiuos finansinius metus“, – teigė E.Stankevičius.
LFF šiuo metu kuria ir siekia įgyvendinti modelį, pagal kurį į finansavimą ir futbolo vystymą labiau įsitrauktų ir valstybė. Tam šiuo metu svarstomos kelios programos.
Visų pirma, veiktų sistema, kad kiekvienas futbolą lankantis vaikas „atsineštų“ su savimi fizinio aktyvumo krepšelį Tikimasi, kad pagal neformalaus švietimo krepšelį kiekvienas vaikas „atsineštų“ apie 50 eurų (šiuo metu siekia 20 eurų). o vyresnėliam didėtų iki 150. Šiuo metu
„Jau anksčiau turėjome dialogą su Seimo nariais. Mes savo pažadus įvykdėme, dabar norime tęsti diskusijas dėl futbolo finansavimo perspektyvų. Mūsų noras, kad stiprėtų akademios ir klubai. Kiekvienas vaikas atsineštų didesnį finansavimo krepšelį. Suprantame, kad visų programų iškart nepavyks įgyvendinti, bet mūsų noras, kad stiprėtų akademijos ir tik klausimas, per kur tikslingiau finansavimas galėtų didėti“, – teigė E. Stankevičius.
„Futbolo akademijoms tai būtų didelė paspirtis, leistų skirti didesnį finansavimą treneriams, jų prirtraukimui arba pinigai būtų skiriami infrastruktūros gerinimui“, – pridūrė jis.
Finansavimą gautų šiuo metu Lietuvoje esančios 30 sertifikuotų akademijų. Tam reikėtų apie 11-12 mln. eurų per metus.
Taip pat buvo pristatytas ir naujas infrastruktūros modelis. LFF siekis yra gauti bendrą 7,5 mln. eurų finansavimą A lygos klubams ir po 1 mln. eurų moterų ir Pirmos lygos klubams. Apskritai LFF skaičiuoja, kad daugiausiai valstybės finansinės pagalbos reikia futbolo infrastruktūrai šalyje kurti arba gerinti. Tam šiuo metu reikėtų bent 100 mln. eurų.
Kaip pavyzdį LFF prezidentas pateikė Sakartvelą, kuris taikydamasis panašų modelį ir labiau investuodamas į klubus bei akademijas šoktelėjo aukštyn FIFA reitinge, padaugėjo ir daugiau stipriausiose Europos lygose žaidžiančių šalies futbolininkų.
Anot LFF prezidento, kol kas pokalbiai vyksta su politikais bei braižomos futbolo vystymo finansinės ateities gairės.
„Mums, kaip futbolui, patekti į prioritetinių sporto šakų sąrašą yra nepaprastai sunku. Suprantame, kad tam reikia dalyvauti Europos ar pasaulio čempionate. Tad misija beveik neįmanoma gauti finansavimą būtent per čia. Norime viską gerinti per vaikų įtraukimą taip kartu juos atitraukiant nuo narkotikų ar alkoholio.
Būtent per šį rakursą būtų akademijoms suteikiamas finansavimas. Galbūt per pačią ministerija, galbūt per naujai sukurtą Nacionalinę sporto agentūrą finansavimas akademijoms galėtų būti skirtas. Federacija tame nedalyvautų, viskas būtų tiesiogiai skiriama akademijoms“, – teigė E. Stankevičius.
Pasak LFF prezidento, šie finansavimo modelio užmojai nebūtinai galėtų būti įgyvendinti jau šios kadencijos metu.
