Didžiausią turnyro sensaciją pateikę lenkai namo išsiuntė Luką Dončičių ir titulą ginančią Slovėniją – patiesė juos ketvirtfinalyje 90:87.
„Nemanau, kad tai buvo stebuklas. Kai esi užsispyręs, žaidi kietai, tiki, kad kažką gali pasiekti – viskas yra įmanoma. Niekas netikėjo, kad mes galime nugalėti Slovėniją, bet rūbinėje mes turėjome dvylika vyrukų, kurie tuo tikėjo.
Mes neturėjome ko prarasti – jeigu išeisime į aikštelę ir mūsų planas neveiks, Slovėnija tiesiog laimės, kas ir buvo prognozuota. Bet jeigu mes išliekame arti jų iki ketvirto kėlinio – mes tuo pasinaudojame ir šokiruojame pasaulį“, – po pergalės sakė A.J. Slaughteris.
Jis buvo vienas pagrindinių pergalės kalvių – pelnė 16 taškų ir surinko 20 naudingumo balų, bet dar įspūdingiau atrodė trigubą dublį surinkęs ekipos kapitonas Mateušas Ponitka – 26 taškai, 16 atkovotų kamuolių ir 10 rezultatyvių perdavimų.
Tai pirmas šio čempionato trigubas dublis ir tik ketvirtas per visą Europos čempionatų istoriją.
„Neįtikėtina – trigubas dublis. Jis viso čempionato metu žaidžia puikiai ir tikrai nusipelno daugiau pagarbos. MVP“, – paprastai komandos kapitoną apibūdino jis.
Atskirą padėką Lenkijos rinktinei nuo 2015 m. atstovaujantis amerikietis skyrė ir treneriui Igoriui Miličičiui.
„Treneris mus puikiai paruošia. Mums reikėjo gero žaidimo plano, kad laimėtume. Pasiruošėme specialią gynybą prieš Luką Dončičių, prieš Goraną Dragičių. Laikėmės jos ir ji veikė puikiai“, – kalbėjo krepšininkas, o jo mintį nutraukė pasirodžiusi žmona su sūnumi.
Lenkijos rinktinė du kėlinius buvo atėmę žadą visam krepšinio pasauliui, kai sukratė 58 taškus ir susikrovė 23 taškų pranašumą prieš čempionato favoritę.
Po pertraukos slovėnai smogė atgal – trečią kėlinį laimėjo net 24:6 ir nukirpo deficitą iki minimalaus.
Lenkai trečiame kėlinyje iš žaidimo pataikė vos vieną metimą, prametė visus 10 tritaškių ir suklydo penkis kartus.
Ketvirto kėlinio viduryje slovėnai jau pirmavo 74:70 ir atrodė, kad galutinai perlauš rungtynes, bet A.J. Slaughterio ir Mateušo Ponitkos metimai atgaivino lenkus, kurie spurtavo 10:2.
Netrukus įvyko esminiai lūžio momentai – L. Dončičius už ginčus gavo techninę pražangą, pats dukart pažeidė taisykles ir išnaudojo pražangų limitą paliko aikštę, likus žaisti tris minutes.
„Išlikome santūrūs. Ilgosios pertraukos metu mes pasakėme, kad jie tikrai surengs spurtą. Nežinojome, ar jie susikurs pranašumą, bet žinojome, kad spurtuos. Mums reikėjo išlikti rungtynėse, toliau laikytis savo plano. Prametėme labai daug metimų trečiame kėlinyje, net ir laisvų. Bet tiesiog toliau tikėjome, o aš Ponitkai vis sakiau, kad jam reikia imtis iniciatyvos ir laimėti šias rungtynes“, – esminius mačo momentus apibūdino gynėjas.
35-erių A.J. Slaughteris kartu pripažino, kad tai – greičiausiai paskutinis Europos čempionatas jam.
„Didžioji dalis šios komandos ilgai yra kartu. Mes tikėjome savimi. Tiesiog norime sukurti prisiminimus visam gyvenimui. Tai galbūt man ir keliems kitiems vyrukams yra paskutinis Europos čempionatas“, – teigė jis.
Dar vieną prisiminimą jis sukūrė prieš šį mačą, kai gatvėje sutiko tą patį Luką Dončičių ir Nikolą Jokičių. Lenkijos rinktinės narys šių žvaigždžių paprašė nuotraukos su jo sūnumi. Neįtikėtina, bet būtent jis iš šios trijulės vis dar yra Europos čempionato dalyvis.
„Tiesiog paprašiau Jokičiaus prižiūrėti vaiką, kol mes su Luka žaisime krepšinį, – juokavo A.J. Slaughteris. – Tai nuostabūs žaidėjai. Nenoriu praleisti momento ir nepasidaryti nuotraukos su jais. Atidėjau savo garbę į šalį ir paprašiau nuotraukos. Jie mielai su tuo sutiko, Jokičius laikė mano sūnų ir tai dar vienas prisiminimas, kurį nešiosiuosi visą gyvenimą. Kai mano vaikas supras, su kuo turi nuotrauką, tikiuosi, kad man padėkos“.
Lenkija į Europos čempionato pusfinalį pateko po 51–erių metų pertraukos ir jame susikaus su Prancūzija, kurią A.J. Slaughteris neblogai pažįsta.
„Tikiuosi, kad salė bus pilna. Bus puikios rungtynės su Prancūzija. Daug jų vyrukų pažįstu, su vienais žaidžiau kartu, kai kurie buvo mano varžovai. Žaidžiau Vincento Collet komandoje, žaidžiau kartu su Rudy Gobertu, praėjusį sezoną buvome vienoje komandoje su Andrrew Albicy. Puikiai juos pažįstu. Ateisime pasiruošę ir vėl išbandysime savo žaidimo planą, pažiūrėsime, ar jis veiks“, – būsimo mūšio nekantriai laukia jis.
