Lenkija pirmenybių ketvirtfinalyje slovėnus patiesė 90:87. Pusfinalyje jų laukia dar vienas rimtas išbandymas – Prancūzijos komanda.
Lenkai du kėlinius buvo atėmę žadą visam krepšinio pasauliui, kai sukratė 58 taškus ir susikrovė 23 taškų pranašumą prieš čempionato favoritę.
„Buvome pasirengę sunkioms rungtynėms. Būsiu atviras – buvau kiek nustebęs, kad žaidėme taip nuostabiai pirmoje mačo pusėje. Tai buvo įspūdinga. Žinome, kokie slovėnai yra geri ir kovingi. Jie pradėjo mus spausti trečiame kėlinyje, to laukėme. Kalbėjome, kad negalime pasiduoti, išlikti drąsūs.
Mūsų komanda atidavė visą širdį, energiją, išlikome kartu ir labai didžiuojuosi visa komanda. Niekas mumis netikėjo“, – tęsė M. Ponitka.
Po pertraukos slovėnai smogė atgal – trečią kėlinį laimėjo net 24:6 ir nukirpo deficitą iki minimalaus.
Lenkai trečiame kėlinyje iš žaidimo pataikė vos vieną metimą, prametė visus 10 tritaškių ir suklydo penkis kartus.
Ketvirto kėlinio viduryje slovėnai jau pirmavo 74:70 ir atrodė, kad galutinai perlauš rungtynes, bet A.J. Slaughterio ir Mateušo Ponitkos metimai atgaivino lenkus, kurie spurtavo 10:2.
Netrukus įvyko esminiai lūžio momentai – L. Dončičius už ginčus gavo techninę pražangą, pats dukart pažeidė taisykles ir išnaudojęs pražangų limitą paliko aikštę, likus žaisti tris minutes.
„Jie pradėjo žaisti labai agresyviai, kas yra suprantama. Jie atsiliko dvidešimčia taškų ir tokiu momentu turi būti agresyvus, atiduoti viską, ką turi. Jie tą ir darė. Mes bandėme supaprastinti savo žaidimą, bet niekaip nenusiraminome ir tai buvo bėda. Kai nervuojiesi, o tai yra ketvirtfinalis, paleidi didelį pranašumą – svarbiausia yra nusiraminti. Bet mes tikėjome, kad kažkuriuo metu nusiraminsime, o jie negalės žaisti taip agresyviai visas dvidešimt minučių. Kalbėjau su A.J. Slaughteriu, kad mums reikia laiko nusiraminimui, turime išpildyti derinius, žaisti paprasčiau ir turėsime šansą nulaužti rungtynes. Ir tas momentas atėjo ketvirtame kėlinyje“, – visą šią seką apibūdino M. Ponitka.
„Jeigu kažkas net po pirmos mačo pusės vis dar tikėjo, kad mes juo sutriuškinsime ir jie nesugrįš – tai beprotšika. Kas yra neįtikėtina tai yra mano žaidėjų kiaušiniai“, – vaizdingai įvykius įvertino Lenkijos rinktinės treneris Igoris Miličičius.
26 taškai, 16 atkovotų kamuolių, 10 rezultatyvių perdavimų ir 41 naudingumo balas. Tokius skaičius įsirašęs M.Ponitka tapo vos ketvirtuoju žaidėju pirmenybių istorijoje, kuriam pavyko surinkti trigubą dublį.
„Manau, kad šiuo metu aš vis dar nemąstau blaiviai. Tai buvo ilgos ir emocingos rungtynės, jau vėlu. Vis dar bandau suvirškinti rezultatą ir bandau suprasti, kodėl paleidome 23 taškų pranašumą. Tai pirmas trigubas dublis mano gyvenime, nesitikėjau jo atlikti čia. Bet jeigu pasitaiko tokia galimybė – turi ja pasinaudoti. Puikus jausmas, bet manau, kad rytoj jausiuosi geriau.
Man svarbiausia laimėti, o ne statistika. Tai visiškai skirtingas dalykas. Per karjerą išmokau ir supratau, kiek daug reikia, kad laimėtum. Turi aukotis. Jeigu po mačo nesi apdaužytas, neturi įbrėžimų, jautiesi gerai – tu nepadarei savo darbo. Aš toks esu ir noriu likti tokiu“, – emocingas buvo M. Ponitka.
Abu vyrai iššsakė savo mintis ir viltis, ką tokia pergalė duos visam Lenkijos krepšiniui. Į Europos čempionato pusfinalį jie pateko po 51–erių metų pertraukos.
„Sunku pasakyti. Mums, komandai, tai yra viskas. Ką tai reiškia šalyje – krepšinis nėra toks populiarus, bet galbūt tai greitai pasikeis. Tikiuosi, kad žmonės mėgaujasi tuo ir gerbia mus už tai. Tikiuosi, kad tai reikš kažką. Tai istorija. Ne visi žaidėjai gali atsidurti čia, ypač iš Lenkijos. Esu laimingas dėl komandos, savęs, visos organizacijos ir visų šalies krepšininkų, nes čia atstovaujame juos visus“, – sakė M. Ponitka.
„Ši žaidėjų grupė parodė, kokie geri yra Lenkijos krepšininkai. Tikiuosi, kad tai bus didelis postūmis vaikams tobulėti. Tikiuosi, kad visi heiteriai dings iš krepšinio, nes užčiaupėme jų burnas. Tikiuosi, kad mes suvienysime visą Lenkijos krepšinio bendruomenę ir pasieksime didelius tikslus, liksime šiame lygyje ilgam“, – pridėjo I. Miličičius.
