Žalgirietis nenustebino nei savęs, nei kitų į įžaidėjo poziciją pasirinkęs savo geriausią draugą Leo Westermanną, su kuriuo kartu rungtyniavo Belgrado „Partizan“, Stambulo „Fenerbahce“ klubuose bei Prancūzijos rinktinėje.
Į atakuojančio gynėjo poziciją J.Lauvergne rinktųsi vieną iš dviejų buvusių komandos draugų – dabartinį Atlanta „Hawks“ gynėją Bogdaną Bogdanovičių arba kitą serbą – Draganą Milosavljevičių.
„Pasirinksiu Draganą, nes jis gražesnis su Bogdaną“, – šypsojosi prancūzas.
Kalbėdamas apie pasirinkimą lengvojo krašto puolėjo pozicijai, J.Lauvergne vėl turėjo didžiulę dilemą – pasirinkti Vilerbano ASVEL puolėją Charlesą Kahudį arba vieną Miuncheno „Bayern“ lyderių – Vladimirą Lučičių.
Tiesa, žalgiriečiui mažiau sunkumų sukėlė sunkiojo krašto puolėjo pozicija. Čia vietą J.Lauvergne numatė Borisui Diaw.
„Su juo smagu leisti laiką ir iš jo labai daug išmokau. Kai augau, jis buvo vienas mano mėgstamiausių žaidėjų. Kai pradėjau žaisti rinktinėje, man buvo gal 20 ar 21 metai ir vis tiek žiūrėjau į jį taip pat, kaip ir būdamas vaiku. Žaidžiau su juo, o anksčiau stebėdavau jį per televizorių“, – tikino aukštaūgis.
Vidurio puolėjo pozicijai J.Lauvergne pasirinko ne ką kitą, o Denverio „Nuggets“ superžvaigždę Nikolą Jokičių. Su serbu prancūzas kartu rungtyniavo Denveryje 2015–2016 m. sezone.
„Pasirinksiu Nikola Jokičių, nes jis ne toks ir blogas žaidėjas, – juokėsi J. Lauvergne. – Žaisdami NBA, žaidėme vienas prieš kitą ir mačiau, kaip jis evoliucionavo kaip žaidėjas. Kai buvau Denveryje, pamenu, žmonės sakė, kad reiks dirbti su Nikola kūno stiprinimu. Buvo laukiama, kaip jis atrodys kitą sezoną, bet sezono pabaigoje jis jau buvo geriausias komandas žaidėjas. Labai džiaugiuosi dėl jo, kokiu žaidėju jis tapo.“